Skiepai nuo aterosklerozės – tai realu?

Skiepai nuo aterosklerozės – tai realu?
Šiuo metu aterosklerozė gydoma mažinant lipidų kiekį. Vis dėlto toks būdas nei sustabdo ligos vystymosi, nei jos progresavimo. Kadangi mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, jog kraujagyslių pažeidimams itin didelės reikšmės turi uždegiminiai ir imuniniai procesai, pradėta ieškoti metodų šios ligos profilaktikai ir susimąstyta apie skiepus. Tyrimų tikslas – nustatyti esminį antigeną, kuris ir taptų vakcinos taikiniu.Šiame skiepų nuo aterosklerozės kūrimo etape didžiausias dėmesys skiriamas lipidų antigenams ir su uždegimu susijusiems antigenams. Ketinama veikti ir ląstelių lygiu. Mokslininkai tyrinėja lipidų antigenus su CETP (cholesterolio esterio pernašos proteinu; angl. cholesteryl ester transfer protein), B ląstelių epitopu ar TEF3 proteinu (angl. human intestinal trefoil factor). Su pastaraisiais siejamos viltys sukurti oralinę vakciną. Ilgainiui galbūt pavyktų skiepyti nuo oksiduotų mažo tankio lipoproteinų, (apo)B100 p210. Taip pat ieškoma galimybių gydyti antigenais 2D03-IgG.Dedamos pastangos su uždegiminiais procesais kovoti veikiant šiluminio streso baltymus (kurie reakcijoje į stresą atlieka sargybinių vaidmenį), taip pat citokinus bei augimo faktorius (interleukiną-2, interleukiną-15), medžiagų apykaitos hormonus ir faktorius (leptiną, greliną, C-peptidą). Pastarasis susijęs su mitybos įpročiais, energijos apykaita ir gliukozės bei insulino apykaita. Bandoma ištirti, kaip galima panaudoti dendritines ląsteles (angl. dendritic cells, DC), nes šios geba dalyvauti reguliuojant imuninius mechanizmus aterogenezės atveju. Gauti naujausi duomenys rodo, kad gydymas DC ląstelėmis gali tapti veiksmingiausiu ne tik gydant, bet ir siekiant išvengti sisteminio uždegimo. Apskritai visa ši strategija skirta aterosklerozės profilaktika, kovai su jos progresavimu bei apsaugai nuo šios ligos atkryčio.

Add Comment