All Blogs

Bakterijos gali apginti nuo melanomos
22 August, 2018
Kai kurios dirvožemio bakterijos gamina medžiagas, žudančias melanomos ląsteles. Tai mensakarcinas – metabolitas, kurį išskiria Streptomyces bottropensis. Mensakarcinas veikia naviko ląstelėms energiją gaminančių ląstelių mitochondrijas, turėdamas antiproliferatyvinį efektą. Mokslininkams pavyko sintezuoti fluorescentinį zondą ir įtaisyti jį mitochondrijose targetavimui mensakarcinu. Pasirodė, kad mensakarcinas blokuoja mitochondrijų energijos gamybą, paleidžiant apoptozę. Mokslininkai tai laiko perspektyviu pagrindu priešnavikinių preparatų naujos klasės sudarymui.
Kaulų lūžių rizika ir vitaminas E
4 August, 2018
Remiantis naujausiais Norvegijos mokslininkų atliktais tyrimais, vyresnio amžiaus žmonės, kurių kraujyje maža vitamino E koncentracija, turi didesnę tikimybę susilaužyti šlaunikaulio kaklelį. Tyrime dalyvavo 1168 vyrai  ir moterys nuo  65 iki 79 metų amžiaus, turėję  šlaunikaulio kaklelio lūžį. Tyrimo metu buvo matuojama vitamino E (alfa tokoferolio) koncentracija kraujo serume. Rezultatai parodė: kuo mažesnė alfa kotoferolio koncentracija kraujo serume, tuo didesnė šlaunikaulio kaklelio lūžio rizika, kuri gali siekti net 51 proc.Mokslininkų nuomone, osteoporozės vystymąsi skatina oksidacinis stresas. Vitaminas E yra stiprus antioksidantas, apsaugantis kaulus nuo pažeidimo.Be oksidacinių savybių, vitaminas E teigiamai veikia kaulo audinio atsinaujinimą. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog vartojant daugiau vitamino E gerėja kiekybinis  kaulo mineralinio audinio tankio (KMT)  rodiklis  ir mažėja kaulų lūžių rizika.
Bėgte nuo Alzheimerio?
11 July, 2018
Nauji tyrimai rodo, kad gera fizinė būklė, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemos būsena teigiamai veikia  ir skatina neuronų augimą. Taigi   pagerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Kaip gi jos susijusios? Pratimų dėka smegenyse formuojasi tam tikros medžiagos, skatinančios intelektualią veiklą. Jeigu Jūs nusprendėte vystyti intelekto gebėjimus, treniruokite savo širdies ir kraujagyslių sistemą. Vaikščiokite, bėgiokite, tūpčiokite – bet kurie adekvatūs krūviai naudingi jūsų širdžiai. Amerikos mokslininkai parodė, kad reguliariai sportuojančių pagyvenusių žmonių  geresnė, negu jų bendraamžių. Tyrinėjant gerą fizinę būklę turinčius pagyvenusius žmones buvo aptiktas jų didesnis gebėjimas įsiminti. Mūsų smegenys yra labai plastiškos – jose pastoviai formuojasi nauji neuronų ryšiai, smegenų zonos gali keisti savo dydžius – tai yra susiję su mokymosi ir įgūdžių įgijimo procesu. Matuojant smegenų neurotropinį faktorių (BDNF), palaikantį neuronų vystymąsi smegenyse, buvo aptikta, kad pas sergančius Alzheimerio liga ir turinčius atminties problemų jo kiekis mažesnis. BDNF lygis tiesiogiai susijęs su hipokampo dydžiu ir žmogaus fiziniu pasiruošimu. Pakankamų krūvių atveju gaminama daugiau BDNF, ir tai gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Taigi norėdami būti protingesniais ir nuovokesniais užsiimkite aerobika, bėgimu, plaukimu, važinėkite dviračiu.
 
Kalcis slopina vaistų su tiroksinu absorbciją
2 July, 2018

Daug leidinių yra skirta  vaistų vartojimo su arbata, kava, sultimis ar pienu nesuderinamumui. Vaistus reikia gerti tik vandeniu - tai taisyklė, kurios laikosi ne visi. Ir štai - naujas tyrimas apie karvių pieno poveikį skydliaukės hormono tiroksino asimiliacijai. Buvo patvirtinta, kad pienas neleidžia absorbuoti hormono iš vaistinio preparato. Tie, kuriems taikomas pakaitinis gydymas skydliaukės hormonais, negalės nei gerti pieno, nei valgyti pieno produktų, kol vartos tabletes. Atliekant Davido Gefeno medicinos mokyklos Los Andžele tyrimą paaiškėjo, kad karves piene esantis kalcis trukdo tiroksino absorbcijai. Tyrimas ištyrė T4 hormono koncentraciją po 1000 μg levotiroksino vartojimo, esant tuščiam skrandžiui ir  taip pat pavartojus pieno produktų. Paaiškėjo, kad vartojant pieną, tiroksinas virškinamas daug blogiau nei vartojant tiroksiną tiesiog vandeniu. Be to, slopinamasis kalcio poveikis tiroksino įsisavinimui išlieka 6 valandas. Todėl rekomenduojama tiroksino preparatų vartoti esant tuščiam skrandžiui arba 30-60 minučių prieš valgant ar vartojant kitus vaistus.

 

Fizinis aktyvumas, žarnyno bakterijos ir imunitetas
22 June, 2018
Pastovūs fiziniai krūviai turi priešuždeginimį efektą ir padeda išvengti chroniškų žarnyno ligų. Žurnalas Immunology and Cell Biology paskelbė Jeffrey A Woods su bendraautoriais tyrimą apie žarnyno mikrofloros vaidmenį organizmo imuniniame atsake ir fizinio aktyvumo svarbą. Žarnyno mikrofloros reikšmė imuniteto sistemoje patvirtinta neseniai atliktais tyrimais apie disbakteriozės ryšį su padidėjusiu polinkiu į uždegiminius procesus. Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai teigiamai veikia daugelio sutrikimų eigą dėl poveikio žarnyno imuninei funkcijai. Gauti duomenys parodė, kad krūviai teigiamai veikia žarnyno uždegimo raiškumą (pavyzdžiui, opinio kolito atveju), veikiant imuninės sistemos ląsteles žarnyne. Taigi žmogaus fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su žarnyno mikrofloros poveikiu imunitetui ir bendrai žmogaus sveikatos būklei.
Kraujagyslės gali likti sveikos ir senatvėje
8 June, 2018
Mokslininkai iš Boston University School of Medicine išanalizavo virš 3 tūkstančių pacientų, vyresnių nei 50 metų, ligos istorijų ir priėjo išvadą, kad kraujagyslių būklė jei jie neturi cukrinio diabeto ir nutukimo gali būti 29 metų sveiko žmogaus lygyje. Paaiškėjo, kad hipertonija ir kraujagyslių sienelių elastingumo sumažėjimas visai nebūtinai turi lydėti senatvę. Kraujagyslės iki senatvės gali likti sveikos jeigu nėra kai kurių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, hipertonijos, padidėjusio cholesterolio lygio, padidėjusio cukraus lygio kraujyje, žemo fizinio aktyvumo, neteisingos mitybos, nutukimo ir rūkimo. Apytiksliai 18% tyrimo dalyviai turėjo sveikas kraujagysles. Iš jų 30% - tai 50-60 metų amžiaus žmonės, 7% − 60-70 metų ir 1% − vyresni nei 70 metų. Senų žmonių kraujagyslės be šių rizikos veiksnių 10 kartų dažniau buvo sveikos ir elastingos palyginus su bendraamžiais. Pas juos širdies ir kraujagyslių sutrikimai išsivystydavo 55% rečiau palyginus su likusiais dalyviais. Taigi svarbiausiais kraujagyslių sveikatos rizikos veiksniais autoriai pavadino cukrinį diabetą, nutukimą ir cholesterolio lygį kraujyje. Mažiau reikšmingą ryšį jie aptiko tarp kraujagyslių būklės, rūkymo, mitybos ir fiziniu aktyvumu. Tačiau šie veiksniai reikalauja tolesnio nagrinėjimo. Teemu Niiranen – pagrindinis šio darbo autorius – sako: „Mums pavyko išsiaiškinti, kad ir pas senus žmones kraujagyslių būklė gali būti 29 metų žmogaus lygyje. Blogiausiai veikia kraujagyslių būklę perdėtas svoris ir cukrinis diabetas. Tai susiję su uždegiminiais procesais ir neurohormoniniu disbalansu diabeto ir nutukimo atvejais. Rizikos veiksnių kontrole padeda išsaugoti sveikas kraujagysles. Tai normalaus svorio palaikymas, rūkymo metimas, fizinio aktyvumo padidinimas, o taip pat, esant reikalui, hipotenzinių preparatų, kontroliuojančių lipidų kiekį kraujyje, vartojimas“.
Cukraus pakaitalai gali paskatinti apetitą
8 June, 2018
Jūs manote, kad cukrus kenkia sveikatai, ir naudojate jo pakaitalus? Jūsų sveikatai gali gręsti pavojus! Nauji duomenys rodo, kad produktai ir gėrimai su cukraus pakaitalais visai nesaugūs. Tyrimai nustatė, kad cukraus pakaitalai didina alkį ir skatina persivalgymą. Eksperimentai su musėmis drozofilomis, kurios buvo maitinamos sukraloze virš 5 dienų iš eilės, parodė, kad tai 30% padidino jų valgomo pašaro kiekį. Mokslininkai aptiko anksčiau nežinomus sudėtingus neuronų ryšius, kuriuose reakcija į dirbtinių saldintojų atsiradimą praneša smegenims, kad organizmas gavo nepakankamai kalorijų. Neuronų tinklas nustato pusiausvyrą tarp maisto skonio ir jo kaloringumo. Ji susiformavo evoliucijos metu, kaip reakcija į badavimą. Be to, cukraus pakaitalai sukelia hiperaktyvumą ir nemigą ir pablogina miego kokybę. Išeina, kad vartodami produktus be cukraus, bet su jo pakaitalais, mes gaunam visiškai priešingas pasekmes – valgome daugiau, tai sukelia viršsvorį ne mažiau negu saldūs produktai.
Pieniniai dantys – kamieninių ląstelių šaltinis?
30 May, 2018
Mokslininkai iš Škotijos pradėjo imti ir saugoti kamienines ląsteles iš iškritusių pieninių dantų. Ląstelės užsaldomos ilgesniam laikymui. Esant reikalui jos bus panaudotos gydymui. Šį projektą realizuoja amerikiečių kompanija BioEden. Tai pirma kompanija, įkūrusi kamieninių ląstelių banką iš pieninių dantų . Šiuo metu ji turi jau virš 20 tūkstančių klientų iš 60 įvairių pasaulio šalių. Saugojimas kainuoja maždaug $16 per mėnesį. Dabar populiariausias ląstelių saugojimo būdas yra kamieninių ląstelių iš bambagyslės kraujo užšaldymas. Jos gali tapti įvairių hemopetinių ląstelių tipų šaltiniu. Pieniniai dantys turi mezenchiminių ląstelių. Iš jų gali išsivystyti kitų ląstelių tipai – kremzlinės, kaulinės, raumeninės, riebalinės. Iškritusį pieninį dantį tėvai nuveža į laboratoriją. Ten iš jo išskiriamas tam tikras kiekis kamieninių ląstelių, jos kultivuojamos, padidinant kiekį iki kelių milijonų. Po to ląstelės užšaldomos ir padedamos į saugyklą. Kompanijoje BioEden sakoma, kad kai kurie šio banko pavyzdžiai jau buvo panaudoti gydant vaiko žandikaulio vystymosi ydą „vilko gomurys“, o taip pat 2 tipo diabetą. 
Vitaminas D – hormonas, vitaminas ir dar daugiau...
20 April, 2018
Paradoksalu, tačiau vitaminas D yra visai ne vitaminas. Mes įpratę manyti, kad jis yra artimesnis hormonams ir kažin ar galima gauti didesnį jo kiekį su kokiu nors maistu. Faktiškai tai steroidinis prohormonas, kuriam būdingos tipiškos endokrininės funkcijos, ir pagrindinė jo užduotis – kalcio kiekio serume reguliavimas: jis siunčia signalą, kad kaulų saugyklos būtų užpildytos kalciu arba atvirkščiai, kad kalcis būtų išplautas iš kaulų, jeigu jo trūksta kraujyje. Šis mechanizmas naudojamas tam, kad būtų palaikomi gyvybiškai svarbūs ląstelių procesai ir funkcijos – juk kalcio lygis kiekis serume visuomet turi būti pastovus.Tačiau vitaminas D vykdo ne tik endokrininį, bet ir parakrininį (veikia ląsteles, esančias arčiausiai hormono gamybos vietos) ir autokrininį (veikia pačias ląsteles, gaminančias hormoną) poveikį. Šie efektai slopina ląstelių poliferaciją, stimuliuoja ląstelių diferenciaciją ir palaiko apoptozės mechanizmą, ir tai vyksta ląstelių lygmenyje. Be to, padidėjus susidomėjimui šiuo vitaminu ir galimybe kompensuoti jo trūkumą organizme, išaiškėja vis daugiau vitamino D požymių, veikiančių mūsų sveikatą, susirgimų atsiradimą arba eigą.Vitamino D organizmas gauna būnant saulėje, iš kai kurių produktų ir vitaminų kompleksų.Gerai žinoma, kad organizme vitaminas D gali susisintetinti, bet tik odoje ir tik veikiant tiesioginiams saulės spinduliams. Pirmieji pastebėjimai apie šį reiškinį buvo išsakyti dar Herodoto. Jis atkreipė dėmesį į persų, kurie visuomet prisidengdavo galvą ir kūną nuo saulės ir egiptiečių, nesidangstančių nuo saulės, kaukolių struktūros skirtumus. Tiesioginių saulės spindulių poveikis padėjo egiptiečiams apsaugoti vaikus nuo rachito. Juk būtina dozė (250 mcg) esant tam tikram spindulių intensyvumui gali pasigaminti per 15 minučių. Tačiau šią dozę būtina gauti kasdien, nes net ir gavus daugiau saulės, organizmas sukaupia nedaug atsargų. Ir jų, deja, užtenka neilgam – maždaug dviem savaitėms. Apie tai, kad susikaupė pakankamas vitamino D kiekis, rodo minimali eriteminė odos apšvitos dozė. Žinodami tai mes suvokiame, kad mūsų platumoje 7-8 mėnesius gauti pakankamą saulės kiekį praktiškai neįmanoma. Be to, tai priklauso ir nuo ekologinių faktorių (oro užterštumo), geografinių bei oro sąlygų.Tuo pačiu reikėtų paminėti, kad organizmas turi ir apsaugos mechanizmą nuo per didelės vitamino D gamybos, tokiu atveju jis veikia atgalinio ryšio principu. Kai organizmas gauną tą vieną būtiną minimalią eriteminę dozę (MED), vitamino D koncentracija pasiekia maksimumą ir toliau švitinant ultravioletiniais spinduliais gaminami tik neaktyvūs metabolitai. Kad susidarytų veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, reikalingi du metabolizmo keliai. Kai odoje susintetintas Vitaminas D patenka į kraujotaką, jis pirmiausiai aktyvuojamas kepenyse, kur diagnostikos tikslais galima išmatuoti kalcidiolio kiekį kraujyje. Kalcidiolis biologiškai neaktyvus, tačiau prireikus jis gali būti antrą kartą aktyvuotas inkstuose ir virsti veiklia hormonine forma – kalcitrioliu. Vitamino D aktyvios formos susidarymą reguliuoja paraskydinių liaukų hormonas, kurio koncentracija padidėja, kai kalcidolio lygis žemesnis nei 75 hmol/l. šis lygis ir laikomas optimaliu siekiant palaikyti pagrindines funkcijas.Vitaminas D, į organizmą patenkantis su maistu arba vitaminų kompleksais, gali būti dvejopas: D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). Vitamino D turi šie maisto produktai: sūris, kiaušinio trynys, riebi žuvis, jautiena, kepenys.Vitamino D trūkumas organizme gali atsirasti, jeigu yra:
  • Neracionali mityba,
  • Vegetarinė arba veganinė mityba,
  • Malabsorbcijos sindromas,
  • Padidėjęs vitamino D poreikis įvairiais gyvenimo tarpsniais,
  • Padidėjęs šalinimas iš organizmo,
  • Vyresnis amžius,
  • Antsvoris ir nutukimas,
  • Perdėtas apsaugos nuo saulės priemonių vartojimas.
 Oda – tai ne tik organas, sintezuojantis vitaminą D, bet ir turintis vitaminui D jautrius receptorius (VDR), o tai reiškia, kad ji yra priklausoma nuo turimo vitamino D kiekio. Diferenciacijos ir keratinocitų poliferacijos procesai vyksta sąveikaujant kalciui, vitaminui D ir fosfolipidams. Jie padeda susidaryti keramidams, formuojantiems odos apsauginį barjerą su vietiniu imuniniu atsaku ir antibakterinėmis savybėmis. Be to, atrasta savybė slopinti tuberkuliozės mikrobakterijas joms patekus ant odos. Tai vyksta monocitams ir makrofagams aktyvavus vitaminą D, kuris, savo ruožtu, skatina antibakterinės medžiagos – katelicidino – gamybą. Perpratę šį mechanizmą mokslininkai priėjo prie išvados, kad žmonės, kurių organizme nepakanka vitamino D, turi daugiau šansų susirgti tuberkulioze.Įgimto imuniteto sistema taip pat susijusi su VDR receptoriais, kas leidžia daryti prielaidą, jog susirgimus galima įveikti pasitelkus T-ląstelių imunines savybes.
Aromaterapija kaip žmogaus sveikatingumo faktorius
8 December, 2017
Mūsų pasaulis yra pilnas įvairių aromatų. Neveltui uoslė mums duota kaip vienas iš svarbiausių jausmų. Saldūs, kartūs, aitrūs, rūgštūs aromatai – jų įvairumas sukelia kaip malonių pojūčių, taip atvirkščiai, jie gali atstumti, perspėti apie pavojų, nuraminti arba padrąsinti. Eteriniai aliejai turi augalų, iš kurių jie gauti, savybių, bet jie yra koncentruoti ir jų poveikis žymiai stipresnis. Aliejai veikia uoslės ir fiziniame lygmenyje ir turi gydomųjų savybių. Priklausomai nuo sudėties jie turi daugialypius efektus – tonizuojantį, antibakterinį, raminantį. Tam tikri kvapai gali iššaukti prisiminimus, sustiprinti jausmus.Pavyzdžiui, cinamono ar vanilės aliejus veikia virškinimo traktą, o levandos ir valerijono aliejus – nervų sistemą. Citrusų  aliejai veikia imunitetą, hormonų sistemą. Aromatai švelniai ir natūraliai gali atstatyti pažeistą pusiausvyrą organizme. Sistemingai ir teisingai naudojant aromaterapiją įvyksta vidinių organizmo rezervų stimuliacija, o tai labai svarbu kovojant su ligomis. Norint sėkmingai pasinaudoti aromatiniu aliejumi pradžioje reikia atsargiai patikrinti individualų šio aromato pakeliamumą. Įlašinkite aliejaus lašą ant odos alkūnės sulenkime ir stebėkite paros bėgyje, ar nėra sudirginimo. Arba įlašinkite truputį aliejaus į medalioną ir stebėkite jūsų reakcijas 1-2 parų bėgyje. Jeigu jūsų pojūčiai geri, darykite inhaliacijas, naudokite jį aromalempose ir . Ir tik tuomet jau galima daryti aromatines vonias, masažus su aliejumi arba pilingus. Aromatinės vonios – viena iš maloniausių ir efektyviausių procedūrų. Jos gali nuraminti nervus, veikti miegą, plėsti kraujagysles, tonizuoti. Vandens temperatūrą geriau laikyti 36–37°С, o vonios trukmė turi būti apie 15 minučių. Voniai naudojama 8 lašų aliejaus. Eteriniai aliejai netirpsta vandenyje, todėl emulgavimui juos iš anksto sumaišo su nedideliu kiekiu pieno arba grietinėlės. Efektyvu taip pat pridėti eterinių aliejų į masažinius ir kosmetinius kremus. Galima naudoti aromalempose ir difuzoriuose.
Vitaminas D (25(OH)D) susijęs su periferinių arterijų liga
27 November, 2017
Periferinių arterijų liga (PAL) – tai viena iš kraujagyslių aterosklerozės apraiškų, su visomis koronarinių sutrikimų rizikomis ir aukštu mirtingumu. Buvo aptiktas žemo  kiekio ryšys su padidinta širdies ir kraujagyslių komplikacijų ir nepageidaujamos jų baigties rizika. Kraujo serumo analizėje D (25(OH) -25hidroksivitamino D kiekis laikomas patogiu vitamino D statuso informatyviu markeriu. Mokslininkai aptiko grįžtamąjį ryšį tarp PAL rizikos ir 25(OH)D kiekio. Žemo 25(OH)D kiekio atveju 30 % padidėja PAL išsivystymo rizika, tai yra vitamino D stoka tampa širdies ir kraujagyslių sutrikimų išsivystymo rizikos veiksniu.
Probiotikai padeda sumažinti nervingumą ir nerimo sutrikimus
13 November, 2017
Fermentuotas maistas turi daug probiotikų ir gali būti naudingas kovojant su nerimo sutrikimais. Тokie rezultatai buvo paskelbti žurnale Psychiatry Research. Pas 710 tyrimo dalyvius buvo įvertinti nervingumo ir socialinio nerimo lygis ir vartojamo fermentuoto maisto kiekis. Buvo įvertinami atsakymai apie jogurtą, kefyrą, sojos pieną, miso sriubą, raugintus kopūstus, tamsų šokoladą, sultis su dumbliais, raugintus agurkus ir kimči. Toks maistas turėjo aktyvių  , biologiškai aktyvių peptidų ir probiotikų. Analizuojant buvo atsižvelgta į demografinius duomenis, dietos sudėtį ir fizinio aktyvumo lygį. Autoriai aptiko, kad treniruočių dažnumas, fermentuoto maisto kiekis yra susiję su socialiniu nerimu. Tuo tarpu bandomiesiems su aukštu nervingumo lygiu padidinant fermentuoto maisto kiekį racione sumažėdavo socialinio nerimo sutrikimo pasireiškimai. Šie duomenys patvirtina ankstesnius duomenis apie anksiolitinį probiotikų efektą. Probiotikai ir biologiškai aktyvūs peptidai maisto produktuose sumažina nerimą socialinėse situacijose.
 
Sukurtos vakcinos nuo ėduonies ir periodontito
25 September, 2017
Žurnale Scientific Reports paskelbti vakciną prieš ėduonį sukūrusių Kinijos mokslininkų darbo rezultatai. Ėduonies išsivystimo priežastimi laikomi burnos ertmėje gyvuojančios bakterijos Streptococcus mutans. Šie mikrobai išskiria pieno rūgštį, kuri sukelia dantų akmenis, kurie sugriauna dantų emalę. Vakcinos prieš ėduonį ideja mokslininkų buvo puoselėta seniai, pagaliau eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais pasibaigė ir netrukus ši vakcina praeis klinikinius bandymus. Vakcinoje panaudotas hibridinis dviejų komponentų baltymas KF-rPAc. Baltymas KF sukelia imuninį atsaką į baltymą rPAc, kuris yra Streptococcus mutans membranos paviršiuje. Tuo metu bakterios patyria stiprią imuninę ataką. O Australijos mokslininkai kūria vakciną, kuri padėtų išvengti periodontito. Ši vakcina nusitaiko į fermentus, kurie gaminami bakterijos Porphyromonas gingivalis. To pasekoje gaminami antikūniai, neutralizuojantys šios bakterijos toksinus. 2018 metais ši vakcina bus išbandyta klinikoje.
Hepatinė encefalopatija ir probiotikai
20 September, 2017
Probiotikų paskirimas keičia žarnyno mikroflorą. Toks mikrobiotos normalizavimas gali padėti išvengti encefalopatijos kaip kepenų cirozės komplikacijos išsivystymo. Centrinės nervų sistemos funkcijų sutrikimas, iki pat encefalopatijos išsivystymo – dažna cirozių komplikacija. 45% atvejų kepenų cirozė sukelia hepatinę encefalopatiją, nes nesugeba susidoroti su toksiškų medžiagų neutralizavimu, ir tai sukelia laipsnišką smegenų apnuodijimą. Indijos mokslininkai vadovaujami Siddhartho Srivastavos atliko eksperimentą, kurio metu pacientų grupė 3 mėnesių bėgyje gavo probiotikus, o kita grupė gavo placebą. Po 3 mėnesių naudingų mikroorganizmų kiekis žarnyne žymiai padidėjo, tai sumažino amonio ir kitų toksiškų medžiagų kiekį kraujyje. Tyrimo metu encefalopatija išsivystė pas 14 pacientus placebo grupėje ir tik pas 7 probiotikų grupėje. Šis rezultatas dar labiau paskatina mokslininkų interesą nagrinėjant įvairius  įtakos žmogaus sveikatai mechanizmus.
Migrena yra susijusi su geležies stoka?
12 September, 2017
Žurnale „Headache“ buvo paskelbtas tyrimas apie migrenos rūšį, dažnai kamuojantį daugelį moterų. Kalba eina apie galvos skausmą, atsirandantį menstruacijos pabaigoje. Anksčiau jis nebuvo laikomas atskira forma, o buvo nagrinėjamas kaip viena iš migrenos rūšių. Tyrime dalyvavo 30 moterų, kurios menstruacinio kraujavimo pabaigoje turėjo galvos skausmų. Tuo tarpu jų kraujyje buvo aptiktas mažas geležies kiekis, tai leido mokslininkams galvoti, kad geležies preparatų vartojimas gali būti efektyvus. Mokslininkai daro prielaidą, kad migrena menstruacijos pabaigoje nėra susijusi su hormoniniu fonu, o priklauso nuo kraujo praradimo mėnesinių metu, kuris sukelia trumpalaikę tranzitorinę anemiją, kuri savo ruožtu yra migrenos priežastis. Labiau paplitusi migrenos rūšis tradiciškai siejama kaip tik su hormoninėmis priežastimis, ji paūmėja prieš 1-2 dienas iki ir pirmomis 1-2 dienomis po mėnesinių. Jos pasireiškimai siejami su estrogenų kiekio sumažėjimu. Tokia migrenos rūšis gydoma hormonais. Bet būna ir šių dviejų migrenos tipų deriniai, kai moteris skundžiasi galvos skausmu kaip iki menstruacijos, taip ir visų jos dienų bėgyje. Tokių pacienčių kiekis siekia 20%. Mokslininkai pažymėjo, kad migreną pas moteris dažnai lydi neramių kojų sindromas, kurio metu dažniausiai aptinkamas žemas feritino kiekis. Iš ištirtų 30 moterų pas 28 buvo aptiktas žemas feritino kiekis. Nepaisant to, kad tokios pacientės jaučia palengvėjimą vartojant geležies preparatus, problema reikalauja tolesnio nagrinėjimo, nes be geležies stokos provokuojančiu veiksniu gali būti ir prostaglandinų išsilaisvinimas, lydintis gausias ir skausmingas mėnesines. Šiais atvejais gydymo taktika turi būti kitokia, reikalingi prostaglandinų blokatoriai.
Taurinas ir cukrinis diabetas
3 September, 2017
Taurino poveikis cukraus kiekiui kraujyje yra žinomas jau kelis dešimtmečius. Nuo tol nagrinėjami jo cukrų mažinančio poveikio mechanizmai. Taurinas veikia panašiai kaip insulinas, gali paskatinti gliukozės susiurbimą ląstelių, padidinti glikogeno sintezę kepenyse. Taurino efektai pasiekiami sąveikaujant su insulino receptoriais. Įrodyta, kad taurinas konkurentiškai susiriša su insulino receptoriumi, mažindamas gliukozės kiekį kraujyje ir apsaugodamas kasos b-ląsteles. Teigiamas taurino poveikis galbūt susijęs su jo atoveikiu į rezistencijos insulinui išsivystymą.Nagrinėjamas taip pat jo hepatoprotekcinis poveikis, o taip pat įtaka centrinei hemodinamikai. Siūloma įtraukti tauriną į kompleksinę terapiją gydant ūminį nepakankamumą ir 2 tipo cukrinį diabetą. Taurinas turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, sulėtina širdies ir kraujagyslių fibrozės vystymąsi ir progresavimą, sumažina lipidų kiekį.
 
Toksikologiniai senėjimo tyrinėjimai
26 August, 2017
Mokslininko Norman E. Sharpless (University of North Carolina, Chapel Hill, USA) dėmesį patraukė gerontogenų (senėjimo genų) – faktorių, dalyvaujančių organizmo procese, tyrimas. Kodėl vieni 75 metų asmenys aktyviai gyvena, o kiti tampa visiškais seniais? Buvo tiriami kai kurie kenksmingi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, cigarečių dūmai, benzolo garai, stresas.Apskritai biologinis organizmo amžius nėra tiesiogiai susijęs su amžiumi, esančiu pase. Pagal analogiją su kancerogeniniais faktoriais, provokuojantys arba greitinantys senėjimą genai, buvo pavadinti gerantogenais (senėjimo genais). Labiausiai ištirtas gerantogenas yra cigarečių dūmai. Jie akivaizdžiai yra susiję su žmogaus amžiaus susirgimais – ateroskleroze, plaučių fibroma ir kitais. Saulės radiacija – taip pat svarbus senėjimo faktorius.Sudarius gerantogenų sąrašą, reikėtų rasti biologinius tokio poveikio organizmui žymenis ir po to juos ištirti. Tai gali padėti suprasti ląstelių, audinių, organų ir viso organizmo senėjimo mechanizmus, kurie galiausiai gali būti pritaikyti klinikinėje praktikoje.
Chondroitinsulfatas ir gliukozaminas keičia osteoartrozės eigą?
12 August, 2017
Osteoartrozė – labiausiai paplitusi sąnarių liga. Jai būdingi skausmas ir sąnarių judrumo apribojimas. Ši liga dažnai sukelia invalidumą. Todėl preparatai DMOAD (disease modifying osteoarthritis drugs) turi didelę paklausą kaip palengvinantys simptomus ir atstatantys sąnarių struktūrą. Manoma, kad šie preparatai stabdo ligos vystymąsi ir progresavimą. Todėl svarbu nagrinėti chondroitinsulfato ir gliukozamino įtaką  eigai. Tyrimai patvirtina teigiamą poveikį – šie preparatai sumažina skausmą ir atstato funkcijas. Bet daugelyje darbų gauti skirtingi rezultatai su skirtingu patikimumo lygiu. Parodyta, kad chondroitinsulfatas ir gliukozaminas stabdo ligos progresavimą, bet tuo tarpu jų galimybė modifikuoti ligos eigą įtikinamai neįrodyta.
 
Žarnyno mikrobų ir Krono ligos ryšys
5 August, 2017
Žmonių, sergančių Krono liga, genome ir žarnyno mikrofloroje aptinkami pasikeitimai. Virš 200 genų įtakoja polinkį į Krono ligą. O genetinės mutacijos trukdo naudingoms žarnyno bakterijoms skatinti imuninį atsaką. Pasirodo, kai kurie genai yra susiję su mikrofloros būsena. Šių genų defektas sukelia patogenų vystymąsi žarnyne, slopinant naudingas žarnyno bakterijas  ir pažeidžiant žarnyno imuninį statusą. Tai paaiškina, kodėl probiotikai gali padėti Krono ligos atveju. Mokslininkai atliko eksperimentus, nagrinėdami genų mutacijų įtaką imuninėms reakcijoms, susijusioms su Bacteroides fragilis. Eksperimentai buvo atlikti su laboratorinėmis pelėmis, turinčiomis genų ATG16L1 ir NOD2 mutacijų. Būtent šių genų defektai yra Krono ligos išsivystimo rizikos veiksniai. Bet kurio iš tų genų nebuvimas sukeldavo imuninio atsako nebuvimą B. Fragilis atžvilgiu. Po to mokslininkai pradėjo nagrinėti sveikų žmonių ir sergančių Krono liga kraujo mėginius. Paaiškėjo, kad imuninių reakcijų į Bacteroides fragilis neturi pacientai su defektiniu genu ATG16L1, skirtingai nuo žmonių be šio geno mutacijų. Tyrimo autorius Hiutung Chu sako: „Paprastai naudingos bakterijos padeda paleisti priešuždegimines reakcijas žarnyne. O genų mutacijos keičia organizmo reakciją į naudingus mikrobus. Todėl tam tikri defektiniai genai gali sukelti Krono ligą dviem būdais: imininio atsako į patogeninius mikroorganizmus nebuvimu arba priešuždegiminių reakcijų, paleidžiamų naudingų bakterijų, nebuvimu“. Šie rezultatai parodo, kodėl kartais probiotikų vartojimas neduoda rezultatų. Autoriai mano, kad jų darbas skatina Krono ligos individualaus gydymo išsivystymą, o taip pat naujų probiotikų išradimą.
Žarnyno mikroflora kontroliuoja gliukozės metabolizmą
31 July, 2017
Mokslininkai iš Oregon State University aptiko imuninės sistemos ir žarnyno mikrofloros ryšį su gliukozės metabolizmu. Ši sąveika – svarbus aspektas cukrinio diabeto 2 tipo ir metabolinio sindromo išsivystymo rizikoje. Tyrimas parodė žarnyno bakterijų, o ypač bakterijos Akkermansia muciniphila, dalyvaujančios gliukozės metabolizme, rolę. Tapo aišku, kad mūsų  glaudžiai susijusi su metabolinėmis funkcijomis, ir ši nauja tyrimų sritis gavo imunometabolizmo pavadinimą. Paaiškėjo, kad evoliucijos eigoje žmogui atsirado funkcinės sistemos, kuriose mikrobai – svarbiausia ir neatsiejama dalis. Yra žinoma, kad specialus baltymas gama-interferonas veikia gliukozės metabolizmą, padeda kovoti su infekcija, ir paaiškėjo, kad šiame procese svarbią rolę vaidina bakterijos A.muciniphila. Laboratorinės pelės, kurios buvo specialiai išvestos tam tyrimui su žemesniu gama-interferono lygiu, turėjo aukštesnį А.muciniphila lygį ir didesnį gliukozės toleravimą. Jeigu interferono kiekis pas jas didėjo, tuoj pat mažėjo А.muciniphila kiekis, ir mažėjo gliukozės toleravimas. Šie rezultatai pasitvirtino ir pas žmogų. Buvo pastebėta, kad sportininkai su didesne kūno mase turi aukštą žarnyno bakterijų A.muciniphila lygį. Šis tyrimas parodė, kad imunitetas ir gliukozės metabolizmas glaudžiai susiję tarpusavyje, ir tiltelis tarp jų yra žarnyno bakterijos.Šio darbo rezultatai leidžia sukurti naują „probiotinį“ metodą gydant diabetą ir metabolinį sindromą.
Atrastas genas, susijęs su Tureto sindromu
22 July, 2017
Tureto sindromas – tai centrinės nervų sistemos sutrikimai, susiję su nevalingais įkyriais judesiais ir tikais, kaip motoriniais, taip ir garsiniais. Tai gali būti veido raumenų susitraukimas arba nevalingi riksmai, garsų ištarimas. Genetinė šio sutrikimo priežastis yra nustatyta, bet neaiškus jo atsiradimo mechanizmas. Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto nusprendė surasti mutacijas, sukeliančias šį sutrikimą. Jie surado keletą mutacijų, sukeliančių Tureto sindromą. Dažniausiai jie buvo susiję su genu . Šis atradimas leis mokslininkams parengti naujus šio sutrikimo ir jo pasireiškimų gydymo metodus.
Vitaminas В3 gali padėti išvengti glaukomos
22 June, 2017

Vitaminas В3 – nikotinamidas – gali būti panaudotas norint išvengti ligų, susijusių su amžiumi. Glaukomos atveju padidėja akispūdis, ir tai sukelia tinklainės disfunkciją. Manoma, kad tai senėjimui būdingas sutrikimas. O vitamino B3 darinys – nikotinamido adenino dinukleotidas – yra svarbiausias kofermentas, padedantis išsaugoti metabolinių reakcijų lygį pas pagyvenusius žmones. Senstant jo kiekis organizme mažėja, ir tai paskatino tyrinėtojus jį nagrinėti. Jie aptiko, kad genų terapija gali pavirsti nikotinamidą į nikotinamido adenino dinukleotidą (NAD). Pagyvenusiems pacientams tai gali būti perspektyviu gydymo metodu įvairiems retiems su amžiumi susijusiems akių sutrikimams gydyti. Jau buvo įrodyta, kad tokios ligos priklauso nuo amžiaus, ir mokslininkai tikisi plačiai įdiegti genų terapiją į jų gydymą. Šiuo metu testuojamas vitamino B3 efektyvumas gydant glaukomą, toliau bus nagrinėjamos potencialios galimybės kitų su neuronų degeneracija susijusių ligų atveju.


Geros draugės – bakterijos
16 June, 2017
Bakterijos mūsų organizme turi žymiai daugiau svarbių sveikatai ir gerovei efektų, negu mes manome. Dauguma nežino, kam reikalingi tie milijonai mažų darbštuolių ir kaip jie veikia mūsų aktyvumą, sveikatą ir žvalumą. Daugybė tyrimų nustatė mikroorganizmų sąsają su tokiomis ligomis, kaip peršalimo virusinės ligos, atopinis dermatitas, alerginis rinitas, dirglios žarnos sindromas ir daugelis kitų. Žarnyno mikrobiota organizme veikia uždegiminius procesus, oksidacinį stresą, glikemijos lygį, lipidų kiekį kraujagyslėse ir audiniuose ir net mūsų nuotaiką. Perdėtas cukraus ir kitų paprastų angliavandenių kiekis mūsų racione skatina patogeninių bakterijų, grybelių ir mielių dauginimąsi ir augimą organizme. Savo neapgalvota mityba mes prišaukiame patogenines baterijas ir labai kenkiame sveikatai. Naudinga mikroflora maitinasi visai kitu maistu, todėl sveikos mitybos atveju, vartojant daug natūralių produktų su dideliu kiekiu ląstelienos, šviežių daržovių ir vaisių, ji gauna reikalingus savo vystymuisi medžiagas ir pradeda visapusiškai vystytis ir daugintis, ir tai numalšina patogenus. Sveikos mitybos principų laikymasis leidžia geroms bakterijoms užimti didesnę bakterinės erdvės dalį. Paskutinių metų tyrimai parodo, kad tokia teigiamai veikia įvairių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, diabeto, nutukimo ir depresijos atveju. Būsimos motinos mikroflora veikia jos vaiko sveikatą, jo mikrobiologinis peizažas formuojasi jau gimimo metu ir nulemia visą jo būsimą sveikatą. Mikroflora dalyvauja įvairiuose procesuose ir turi daugybę efektų:
  • priešalerginis
  • antivirusinis
  • atliekantis membraninį virškinimą
  • sintezuojantis vitaminus ir į vitaminus panašius junginius
  • malšinantis infekciją
  • imunomoduliuojantis
  • antidepresinis
  • priešgrybelinis
  • kardioprotekcinis
  • pakeliantis gliutationo kiekį
  • dalyvaujantis detoksikacijos procesuose
  • antioksidantas
  • skatinantis normalią apoptozę
  • navikų nekrozės faktoriaus (TNF) ingibitorius
Štai kai kurie faktoriai, kurie gali sutrukdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą:
  • cukraus arba fruktozės perteklius maiste
  • chemiškai nešvarus maistas
  • rafinuoto maisto perteklius
  • didelis kiekis pesticidų ir chemikalų maiste
  • per didelis maisto apdorojimas
  • antibakterinio muilo naudojimas
  • antibiotikai, įskaitant tuos, kurie patenka į organizmą su gyvulininkystės produktais
  • fluoro ir chloro paveiktas vanduo.
Tuo tarpu egzistuoja įvairūs natūralūs produktai, padedantys žarnynui atstatyti gerų bakterijų lygį:
  • Lasi (indiškas jogurto gėrimas).
  • Rauginti kopūstai, agurkai, pomidorai, baklažanai, morkos, kimči.
  • Tempė, sojų varškė.
  • Rauginto pieno produktai be pasterizacijos ir saldiklių (jogurtas arba kefyras).
Tokie fermentuoti produktai taip pat yra puikus vitamino K2 šaltinis. Šis vitaminas atlieka svarbų vaidmenį širdies ligų profilaktikoje ir padeda išvengti arterinių plokštelių. Puikus vitamino K2 ir probiotikų šaltinis yra varškė.Jeigu Jūs galvojate, nuo ko pradėti kelią sveikatingumo link, tai pirmas žingsnis turi būti kaip tik mikrofloros atsistatymas. Sveika mikrobiocenozė yra sveikatos pagrindas.
Ar vitaminas D apsaugos vaiką nuo astmos?
1 June, 2017
Yra žinoma, kad vitamino D vartojimas dideliais kiekiais neštumo metu gali teigiamai veikti naujagimio imuninę sistemą. Naujame mokslininkų iš King's College London tyrime parodyta, kad tokia profilaktika gali padėti išvengti astmos ir skatinančių astmos išsivystymą vaikystėje kvėpavimo takų infekcijų. Tyrime parodyta, kad   4400 ME dozės vartojimas antroje neštumo pusėje teigiamai veikia naujagimio imuninę sistemą. Tyrimo metu nėščioms moterims įvairių neštumo terminų metu duodavo aukštas arba žemas vitamino D dozes. Po to iš jų imdavo bambagyslės kraujo ir tikrindavo įgimto imuniteto, kaip pirmos organizmo apsaugos nuo infekcijų, ir Т-limfocitų, aprūpinančių ilgalaikę apsaugą, rodiklius. Buvo aptikta, kad geresnius įgimtų citokinų rodiklius ir didesnę IL-17A gamybą turėjo kūdikiai, kurių motinos gaudavo aukštas vitamino D dozes. Ryškios imuninės reakcijos ankstyvame amžiuje sumažina astmos išsivystymo riziką, pagerina kvėpavimo sistemos būklę. „Vitamino D vartojimas – tai perspektyvus astmos gydymo metodas, ir mūsų darbas – tai tik pirmas žingsnis šiame kelyje“, – sako Europos tyrimų ir inovacijų partnerystės astmos srityje koordinatorė Samantha Walker.
Kur galima nusipirkti tablečių nuo senatvės?
8 May, 2017
Žmogaus, kaip ir kitų būtybių, gyvenimas neišvengiamai baigiasi mirtimi. Iš vienos pusės, mes pripratome prie tokio scenarijaus, iš kitos, nenorime ir negalime su juo susitaikyti. Ir nors amžino gyvenimo idėja yra beprotiška, jo pratęsimo būdų paieška jaudina mokslininkus bei rašytojus fantastus ir kelia siaubą teologams bei sociologams. Gyvenimo pratęsimo dešimtiems metų klausimai jau turi rimtų šalininkų ir net savo apibrėžimą ir santrumpą „radikalus gyvenimo pratęsimas“ (angl. Radical Life Extension). Ši mokslo kryptis numato būtent sveiką gyvenimo pratęsimą – pilnavertį gyvenimą be senatvės ligų. Kas trukdo taip pratęsti gyvenimą? Žinoma, senatvė! Tada reikia suprasti, kas gi yra senatvė? Norint surasti kovos su senatve priemones, mokslas nusprendė žiūrėti į senatvę kaip į ligą, o liga – tai visada organizmo veiklos sutrikimas, sukeltas funkcinių arba struktūrinių pasikeitimų. Taigi mokslininkai nusprendė paskirstyti senatvei būdingus pasikeitimus į įvairias grupes ir kovoti atskirai su kiekviena iš šių grupių.
  1. Ląstelių senėjimas, susijęs su lipofuscino – ląstelinio „šlamšto“ susikaupimu. Jau sulaukus 40 metų lipofuscinas susikaupia ląstelėse, trukdo jų normaliai veiklai. Mokslininkai ieško priemonių, išlaisvinančių ląsteles nuo lipofuscino. Pavyzdžiui, alfa lipoinė rūgštis ir kiti antioksidantai padeda išvesti jį iš ląstelių.
  2. Senėjimas, susijęs su neurodegeneraciniais sutrikimais – Parkinsono ir Alzheimerio ligomis. Anksčiau Alzheimerio liga buvo laikoma tiesiog senatvišku marazmu, o dabar atrasti amiloidiniai peptidai, kurių susikaupimas smegenų audinyje sukelia ligą. Išsiaiškinę priežastį, mokslininkai ieško sprendimo. Nagrinėjamas karnozino, turinčio savybę surišti ir inaktyvuoti patologinius baltymus, poveikis.
  3. Senėjimas, susijęs su genetinėmis mutacijomis. Dėl mutacijų susikaupia „defektingos“ ląstelės, kurios gali elgtis nekorektiškai, sukeliant onkologinius sutrikimus. Mokslininkai genetikai mokosi kovoti su genetiniu broku, ir tokios perspektyvos yra gana įspūdingos.
  4. Senėjimas, susijęs su užkrūčio liaukos nepakankamumu. Užkrūčio liaukos dydis pas žmogų laikui bėgant mažėja ir nebegali gaminti pakankamai T-ląstelių, tai sukelia imuninius sutrikimus ir riebalinių ląstelių kiekio audiniuose padidėjimą.
  5. Baltymų struktūrų senėjimas, kolageno pažeidimas įvyksta dėl glikavimo ir karboksilavimo.
  6. Senėjimas, susijęs su glutationo kiekio sumažėjimu. Toks mažėjimas koreliuoja su vėžio ir diabeto išsivystymo dažnumu pas žmogų. Glutationo galima duoti organizmui vartojant N-Acetilcisteiną (NAC), kuriame glutationas yra aktyvi veikianti medžiaga.
  7. Senėjimas, susijęs su chromosomų telomerų sutrumpėjimu, nustatomu Hayflick’o riba. Su laiku ląstelės nustoja dalintis, ir audiniai nebeatsinaujina. Visas mokslinis pasaulis stebi Elizabeth Parrish (BioViva), kuri su savimi atlieka telomerų ilgio pakeitimo eksperimentą.
  8. Senėjimas, susijęs su mitochondrijų mutacijomis. Senstant ląstelių viduje susikaupia atidirbusios ir pažeistos mitochondrijos, ir ląstelė negali susidoroti su jų utilizavimu. Tokia utilizacija vadinasi mitofagija ir atliekama su medžiagos urolitinas A pagalba. Reiškia, reikia, kad jo kiekis būtų pakankamas. Organizme jis sintezuojamas bakterijų pagalba. Mokslininkai nagrinėja junginius, kuriuos žarnyno mikroflora transformuoja į urolitiną A. Tokių junginių atrasta granato sultyse. Manoma, kad nefunkcionuojančios, atidirbusios dalyvauja senatvės ligų, pavyzdžiui,  , išsivystyme.
  9. Senėjimas, susijęs su energetinio metabolizmo žemu kiekiu. Tuo metu kūno masė padidėja, audinių receptorių jautrumas insulinui silpnėja, fiziniai organizmo gabumai sumažėja. Subrendusio amžiaus ląstelės praranda galimybę sintezuoti nikotinamido adenino dinukleotidą (NAD), kuris yra pagrindinė medžiaga ląstelių energijos gaminime. Norint pakelti NAD kiekį audiniuose mokslininkai bando naudoti nikotinamido mononukleotidą (NMN) – jo pirmtakį. NMN aktyvuoja sirtuinų gamybą organizme, kurių organizme laikui bėgant sumažėja. Sirtuinai vaidina svarbų vaidmenį atsparumo stresui mechanizmuose. Reguliuodami metabolizmą ir ląstelių apsauginius mechanizmus, sirtuinai perspektyvoje bus naudojami pratęsiant gyvenimo trukmę.
  10. Senėjimas, kaip daugiafunkcinis procesas – geroprotektorių vartojimo taikinys. Pagrindiniu antisenėjimo ideologu tapo Aubrey David Nicholas Jasper de Grey, parašęs knygą „Ending Aging“. Į jo antisenėjimo programą įeina įvairi regeneracinė terapiją. Atliekami tyrimai ir eksperimentai su kamieninėmis ląstelėmis, su geroprotektoriais – metforminu ir rapamicinu.
  11. Senėjimas, susijęs su organizmo mikribiocenozės sutrikimais. Atsiranda vis daugiau tyrimų, aptinkančių draugiškos mikrofloros įtaką sveikatai ir organizmo metabolizmui apskritai, patvirtinančių didelę šios krypties reikšmę. Kadaise dar Mečnikovas išsakė prielaidą apie rauginto pieno mikrofloros atoveikį senėjimui, o šiuolaikiniai tyrimai atidaro vis naujesnes šios krypties perspektyvas.
Tai toli gražu ne pilnas atliekamų tyrimų krypčių sąrašas. Ir vis dėlto kol kas „senėjimo panaikinimo“ idėja – ateities reikalas. Tikėkimės, kad nelabai tolimos.
Kvapai ir aromaterapijos efektai
29 April, 2017
Žmogaus, kaip ir gyvūnų, uoslė – viena iš svarbiausių bendravimo su išoriniu pasauliu priemonė, jos pagalba mes gauname daugybę svarbių žinių apie mus supančią tikrovę. O kaip veikia kvapai mūsų elgesį? Ir kokią informaciją mes gauname kvapų dėka? Pasirodo, kvapų poveikis labai didelis. Visų pirma, yra svarbūs kitų žmonių kvapai. Iš jų mes gauname informaciją apie konkretų žmogų. Pavyzdžiui, vaikas tiksliai atpažįsta savo motiną pagal kvapą. Kvapas nulemia seksualinio partnerio pasirinkimą, iš kvapo mes gauname informaciją apie jo patrauklumą. Mokslininkus seniai domino įvairių aromatų įtaka mūsų elgesiui. Juk tokia įtaka ir sudaro aromaterapijos esmę, kuri dabar yra labai populiari. Ši poveikio žmogaus organizmui kryptis nagrinėja, kaip įvairūs eterinių aliejų aromatai keičia žmogaus sveikatą. Yra žinoma, kad kvapai veikia nuotaiką ir savijautą. Egzistuoja 2 pagrindinės kvapų poveikio hipotezės – pirma teigia, kad kvapas kažką keičia žmogaus fiziologijoje, greičiausiai, hormonų lygyje. Kita hipotezė teigia, kad kvapai veikia emocijų lygmenį. Tai patvirtina uoslės sistemos projektavimas į smegenų sritis, glaudžiai susijusias su atminties mechanizmais ir emocijų sfera. Mus supančiame yra didžiulė įvairovė lakių aromatinių medžiagų. Jų poveikį mūsų organizmui, darbingumui arba pažinimo procesams dar reikia studijuoti ir suvokti, kaip ir kokios medžiagos keičia mūsų elgesį arba fiziologiją. Gerų mokslinių eksperimentų kol kas atlikta nedaug, ir apie kvapų poveikį mes dar daug sužinosime. O kol kas aromaterapija plačiai naudoja tokius prieinamus aliejus, kaip levandos, mėtos, rozmarino, citrusų – jie išnagrinėti labiau už kitus ir yra plačiai naudojami.
Apendiksas – svarbi mūsų organizmo dalis
10 April, 2017
Mokslininkai padarė prielaidą, kad apendiksas nėra visai jau rudimentas, kaip suaugusių žmonių išminties dantis, bet turi reikšmingą vaidmenį žmogaus imuninėje sistemoje. Jis pripažintas limfinio audinio sankaupa, kai kurių naudingų žarnyno bakterijų rūšių talpykla. Mokslininkų dėmesį pritraukė gauta informacija apie tai, kad žinduolių evoliucijoje apendiksas kartais dingdavo, bet visuomet atsirasdavo iš naujo. Tai mokslininkus įtikina, kad šis organas iš tikrųjų svarbus. Jų pagrindinė hipotezė yra tokia, kad apendiksas – naudingų , kurios mus gina nuo patogeninių infekcijų, prieglauda. Mokslininkų 2012 metais atlikti tyrimai parodė, kad žmonės su pašalintu apendiksu 4 kart dažniau turi pasikartotiną Clostridium difficile infekciją, sukeliančią žarnyno sutrikimus su temperatūra, vėmimu, viduriavimu.
Elektroninės cigaretės – ar tai nekalta mada?
31 March, 2017
Aptiktas ryšys tarp elektroninių cigarečių rūkymo ir ūmios plaučių patologijos išsivystymo. Naudojamas elektroninėse skystis be nikotino ir aromatizatorių turi propilenglikolio bei augalinio glicerino. Daugybė cigarečių turi dar ir diacetilo. O tai medžiaga, aprašyta įvairiuose tyrimuose kaip sukelianti uždegimą smulkiuose bronchuose ir obliteruojantį bronchiolitą. Yra žinoma, kad gamyboje kontaktuojantys su šia medžiaga žmonės dažnai suserga plaučių ligomis. Iki šiol buvo manyta, kad diacetilas yra nekenksmingas ir jis net buvo naudojamas maisto pramonėje. Bet ši medžiaga pasidaro pavojinga, jei ilgą laiką patenka į kvėpavimo takus. Diacetilas sukelia uždegimus, randus bronchų viduje, kurie sukelia pačių smulkiausių bronchų – bronchiolų – susiaurėjimą. Sutrinka deguonies patekimas į organizmą. Turint omeny masinį jaunimo pomėgį rūkyti elektronines cigaretes, mokslininkai pasisako už skubių priemonių būtinumą, norint sustabdyti šio pavojingo jaunimo pomėgio paplitimą. Šių garų įkvėpimas sukelia pavojingą plaučių ligą, žinomą kaip „popkorno liga“.
Dieta be glitimo sukelia 2 tipo cukrinį diabetą
25 March, 2017

Dietų mada gali mus pavesti: tarp visai sveikų žmonių populiarėja atsisakymas valgyti glitimo turinčius produktus. Šie apribojimai gyvybiškai svarbūs   sergantiems ligoniams, o sveiki žmonės visai be reikalo laikosi dietos be glitimo. Neseniai atlikti tyrimai aptiko tokios dietos ryšį su II tipo diabeto išsivystymo rizika. Tarp vartojančių mažiau nei 12 gramų glitimo per parą 13% padidėja rizika susirgti diabetu. Vienu iš tokios rizikos faktorių mokslininkai laiko vartojimo stoką mitybos be glitimo atveju. Galbūt tai nėra vienintelis faktorius, greičiausiai turi reikšmės taip pat sutrikimai. Ateityje mokslininkai turės atidžiau ištirti šį klausimą


Daugėja insultų kiekis pas jaunus žmonės
18 March, 2017
Medicinos pastangų dėka žmonės virš 55 metų vis rečiau serga insultais, bet insultų dažnumas daugėja pas jaunus žmones (iki 40 metų). Tokią pavojingą tendenciją aptiko mokslininkai iš Rutgers University School of Public Health. Vadovaujant Joel N. Swerdel buvo atlikta insultų bei infarktų dažnumo analizė 1995–2014 metais skirtingo amžiaus žmonių grupėse. Buvo aptikta, kad mažiausią insulto riziką turi gimusieji tarp 1945 ir 1954 m. Šios žmonių kartos buvo jau geriau informuoti apie rūkymo žalą, negatyvias saldaus maisto pasekmes, jų jaunystėje buvo madinga turėti liesą figūrą. Be to dar nebuvo masiškai paplitusi greito maisto, saldaus gazuoto vandens ir traškučių epidemija. Juos mažiau palietė nutukimo ir epidemija, kuri apėmė keletą sekančių kartų. Nuo 1960-jų metų vidurio saldūs produktai tapo vartojami plačiai ir be saiko. Tie, kuriems dabar 30-40 metų, dar gali pagerinti savo perspektyvas ir sumažinti insulto riziką. Tam yra prielaidų, sveikas gyvenimo būdas yra madingas, esama daug informacijos apie sveikatą. Bet daugybei jaunų žmonių lieka žemo fizinio aktyvumo, rūkymo, neteisingo maitinimo ir viršsvorio problema. Tas viskas didina insultų riziką pas žmones iki 40 metų. Gydytojai pataria laikytis elementarių taisyklių: reguliarus dozuotas fizinis krūvis, svorio, arterinio spaudimo ir cukraus kiekio kraujyje kontroliavimas.
Amerikos skausmo integracinio valdymo akademijos dietinės rekome
13 March, 2017
Maitinimas gali įtakoti skausmo atsiradimą arba gydymą labai skirtingų mechanizmų dėka. Maisto komponentai veikia uždegimą, mikrobiomo būklę, imuninę sistemą, gali palaikyti sveikatą ir sąnarių funkcijas, veikti skausmo trigerius, o taip pat pašalinti įvairių vitaminų ir mineralų stoką. Šiuolaikinio žmogaus racionas visiškai neatitinka realių organizmo poreikių. Ir tuo labiau neužtikrina jo sveikatos. Virš 60% mūsų maisto – tai labai perdirbti produktai, o ląstelienos, labai mažai. Be to, naudingų ir kenksmingų riebalų persikreipimas aktyvizuoja uždegiminius procesus, kurie dažnai sukelia įvairių sutrikimų, o taip pat skausmo sindromą. Tuo metu dažnai atsiranda toks svarbus uždegimo markeris, kaip C reaktyvus baltymas kraujyje. Be priešuždegiminio poveikio mūsų tipiška dieta keičia mūsų mikrobiomą. Tuo metu visą laiką nukenčia mikrobų peizažas, sumažėja mūsų organizmo mikrofloros įvairovė, ir tai žymiai kenkia sveikatai.Produktai su aukštu perdirbimo lygiu irgi veikia „riebias“ ląsteles, provokuodami imuninius poslinkius, alergiją ir skausmo sindromus, pavyzdžiui, migreną arba fibromialgiją. Be to maždaug 70% žmonių tokio maitinimo atveju turi magnio stoką. O tai vienas iš migrenos atsiradimo veiksnių. Gauti būtiną magnio kiekį galima, jeigu kasdien valgyti špinatų, paprasto runkelio, moliūgo sėklų, riešutų, migdolų, juodų pupų, avokado, figų ir bananų. Jeigu to neužtenka, egzistuoja daug vitaminų bei mineralų kompleksųtenkaų,  jeigu kasdien valgyti oką keičia mūsų mikrobiomą mechanizmų dėka su dideliu magnio kiekiu.Kitas plačiai paplitęs deficitas, liečiantis skausmo sindromo reguliavimą, yra vitamino D deficitas. Maždaug 80% žmonių su skausmo sindromu turi vitamino D stoką. Manoma, kad dėl jo stokos nervų skaidulos tampa „per daug jautrios“. Todėl šiais atvejais būtina paskirti aukštas vitamino D dozes, geriau tirpia forma.Nurodyta taip pat, kad skausmas susijęs su nutukimu. Maistas su žemu glikemijos indeksu sumažina skausmą ir gerina žarnyno mikrobiomo būseną, didinant bakterijų įvairovę. Taip pat kalbama apie augalinių prieskonių naudą. Pavyzdžiui, kurkuminas akivaizdžiai sumažina skausmą ir uždegimą. Tyrimai atskleidė kurkumino naudą osteoartrito ir reumatoidinio artrito atvejais. Omega-3 riebalų rūgštys – kita svarbi medžiaga skausmo profilaktikoje. Kai kuriuose tyrimuose rodomas kofermento Q10 vaidmuo skausmo sindromo terapijoje. Turintiems paaugliams jo vartojimas sumažino priepuolių dažnumą. Dar didesnių efektų galima būtų sulaukti, jeigu suderinti visas minėtas dietines priemones su dozuotais fiziniais krūviais. Ypač tai liečia žmones su viršsvoriu, juk net 5% svorio sumažėjimas žymiai sumažina sąnarių, duodančių pagrindinių skausmų, apkrovą.
Apendicitą pas vaikus galima gydyti konservatyviai
24 February, 2017
Žurnale „Pediatrics“ paskelbti 10 tyrimų meta-analizės rezultatai, kuriuose parodyta, kad 97% apendicito atvejų pas vaikus galima išgydyti konservatyviai antibakterinės terapijos pagalba. Žinoma, kalba eina tik apie nekomplikuotus apendicito atvejus. Tyrimuose buvo išnagrinėtos gydymą vietoj apendektomijos gavusių 413 vaikų ligos istorijos. Tuo tarpu buvo sumažintas ir vaiko buvimo ligoninėje laikas. Recidyvų buvo aptikta tik pas 14% gydytų ligonių.
Žarnyno mikroflora ir jos metabolitai reguliuoja kaulų augimą
18 February, 2017
Vis dažniau pasirodo publikacijų, skirtų žarnyno įtakai kaulų audinio augimui ir formavimuisi. Žurnale PNAS Magazine buvo paskelbtas tyrimas apie mikrofloros įtaką kaulų sintezei ir jos rezorbzijai. Darbas buvo atliktas su steriliomis pelėmis, kurios buvo kolonizuotos nepatogeninės mikrofloros. Pradiniame etape suaugusioms pelėms trumpam ir staigiai sumažėdavo kaulų masė, o po to pradėdavo aktyviai formuotis kaulų audinys, ypač epifizinė plokštelė, dėl to kaulų masė didėdavo ir kaulai augdavo greičiau. Mikroorganizmų kolonizavimas sukėlė IGF-1 (insulino tipo augimo faktorius 1) kiekio didėjimą kraujo serume, kuris skatina kaulų audinių sintezę. O antibiotikų vartojimas pelėms atvirkščiai sumažina serumo IGF-1, ir tai malšina kaulų formavimąsi. Jeigu po antibiotiko pelės gaudavo trumpos grandinės riebalų rūgštis (SCFAs) ir kitus mikrofloros metabolizmo produktus, IGF-1 kiekis ir kaulų masė atsistatydavo. Tikriausiai stimuliacija žarnyno metabolitais didina IGF-1 kiekį kraujo serume, ir tai suteikia teigiamų pleiotropijos efektų žmogaus organizmui visam gyvenimui. Mikrobiomo ir jo metabolitų valdymas gali įtakoti kaulų augimą – šiuo tyrimu tai buvo patvirtinta, kaip ir tai, kad ilgalaikis ir dažnas vartojimas slopina svarbaus IGF-1 gaminimą. Taigi mikrobiomo būsenos reguliavimas prebiotikų ir probiotikų pagalba turi paskatinti naujos terapeutinės strategijos sukūrimą gydant osteoporozę.
Kaip arbata arba kava trukdo adenozino veiklai
6 February, 2017
Yra žinoma, kad stipri arbata arba kava suteikia budrumo ir kuriam laikui nuima mieguistumą. Šis poveikis siejamas su kofeinu. Kaip gi jis veikia? Pasirodo, kad jis blokuoja tokios svarbios medžiagos, kaip adenozinas, veiklą. Tai nukleozidas, kuris įeina į ATP molekulės sudėtį ir yra sudarytas iš adenino ir D-ribozės. ATP turi svarbiausią vaidmenį energetiniame ląstelių metabolizme. Jis reguliuoja smegenų veiklą, pavyzdžiui, padeda pavargusiems neuronams atsijungti ir pailsėti. Todėl adenozinas – pagrindinis kofeino taikinys. Ilgalaikė didelė smegenų įtampa stimuliuoja adenozinoišskyrimą. Mokslininko Robert W. Greene darbas parodė, kad ilgai veikiant kofeinui, dėl kurio sumažėja adenozino kiekis, smegenys išseka ir persitempia, prasideda nemiga, įvairūs sutrikimai.
Apkabinimai - ne tik malonu, bet ir naudinga
21 January, 2017
Malonumas nuo apsikabinimo laikomas svarbiausiu taktilinių (lytėjimo) pojūčiųgali turėti teigiamą terapinį poveikį, suteikti saugumo jausmą, susitikimo džiaugsmą ir dėkingumą, išreikšti meilę, prisirišimą. Tai ne vien tik jausmai, o veiksmai, lemiantys daugybę fiziologinių efektų. Įrodyta, kad apkabinimai stimuliuoja imuinę apsaugą, subalansuoja centrinių nervų sitemos procesus, padidina endorfinų lygį ir skatina net hemoglobino gamybą. Niekas negali prilygti tėvų apkabinimui vaikystėje – ir jų trūkumą ankstyvame amžiūje niekas negali komensuoti. Be to suaugusieji, dėka šio paprasto veiksmo gali išreikšti daug jausmų ir be žodžių išreikšti daugybę emocinių niuansų. Apkabinimai - nėra žmogaus prasimanymas, jie ypatingai paplyte ir tarp gyvūnų. Bet yra tikimybė, kad ne už kalnų yra tas laikas, kada išmoksime apkabinti kompiuterius, tuo pačiu pamirštant tiesioginius ir gyvus vienas kito prisilietimus.
Svogūnai padeda kovoti su kiaušidžių vėžiu
18 January, 2017
Epitelinis kiaušidžių – dažniausia moterų mirtingumo priežastis ir gana paplitusi onkologinių ligų rūšis. Juo sergant recidyvų rizika yra didelė net po chemoterapijos. Ir štai japonų mokslininkai aptiko svogūnuose junginių, veikiančių navikinių ląstelių proliferaciją kiaušidėse. Šiuos junginius jie pavadino onionin А (ONA). Savo laboratoriniuose tyrimuose mokslininkai aptiko, kad dalyvaujant ONA supresorinių ląstelių navikinis aktyvumas buvo slopinamas ir gydomųjų medžiagų priešnavikinis poveikis sustiprinamas. ONA efektyvūs vartojant per burną, jie stabdo naviko augimą ir padidina laboratorinių gyvūnų gyvybės trukmę. Tuo tarpu nebuvo aptikta jokių pašalinių poveikių. Mokslininkų išvados: ONA stabdo navikinį aktyvumą mieloidinėse ląstelėse, ir tai sulietina navikų progresavimą kiaušidėse. Jie taip pat gali būti naudojami ateityje gydant šią ligą kartu su tradicine terapija.
Ar egzistuoja priklausomybė nuo cukraus?
3 January, 2017
Neseniai paskelbtas leidinyje Diabetes darbas nagrinėjo cukraus poveikį jaunų žmonių smegenų veiklai. Tyrimas buvo atliktas su 38 paaugliais (14 iš jų buvo ploni, o 24 nutukę). Paaiškėjo, kad veikia smegenis skirtingai. Paaugliams, neturintiems viršsvorio, atsakas į gliukozę ar fruktozę buvo kraujotakos suintensyvėjimas prefrontalinėje smegenų žievėje. Ši sritis dalyvauja procesuose, susijusiuose su gabumu planuoti savo veiksmus ir juos adekvačiai koreguoti. Tuo tarpu nebuvo pastebėta pogumburio zonų, atsakingų už apetito kontrolę, aktyvacija. Visai kitas vaizdas buvo nutukusiems paaugliams: jiems kraujotaka ir smegenų perfuzija prefrontalinėje žievėje buvo sumažintos, užtat pogumburyje aktyvizavosi malonumo centrai. Tai paaiškina, kodėl nutukusiems žmonėms ypatingai sunku save kontroliuoti valgant. Mokslininkai paaiškina šiuos plonų ir nutukusių žmonių skirtumus hormono grelino poveikiu ir didesniu insulino kiekiu pas nutukusius žmones. Vartojant cukrų, o ypač fruktozę, grelino gamyba slopinama žmonėms su bet kokiu svoriu. Bet jo kiekis kraujyje ploniems žmonėms lieka visą laiką didesnis. Pats grelino koncentracijos pasikeitimas kraujyje siunčia signalą smegenų perfuzijos pakeitimui. Insulinas taip pat reaguoja į gliukozės koncentracijos kraujyje pakeitimą centrinės nervų sistemos receptorių pagalba. Nutukusiems žmonėms insulino kiekis padidėja labiau palyginus su plonais žmonėmis. Pasitvirtina svarbi žemo grelino kiekio rolė malonumo centrų aktyvavime. Šiuo tyrimu dar kartą patvirtintas besaikio cukraus vartojimo ryšys su nutukimo, diabeto ir aterosklerozės rizika. Taip pat patvirtinta, kad fruktozė sukelia daug neigiamų metabolinių efektų – skatina lipogenezę, padidina visceralinių riebalų susiformavimą, padidina trigliceridų kiekį.
Maisto alergija arba maisto netoleravimas?
22 December, 2016
Įvairių produktų netoleravimas atsitinka gana dažnai, tuo metu atsiranda įvairūs simptomai – pilvo skausmas, išpūtimas, žarnyno motorikos sutrikimai. Dažnai netoleravimą provokuoja pieno produktai (laktozės netoleravimas) arba grūdai (gliuteno netoleravimas). O maisto – tai perteklinė imuninės sistemos reakcija į tam tikrą maistą. Dažnai tai kiaušiniai, citrusai, pienas, riešutai, žuvis, žemuogė. Maisto alergija pasireiškia kaip dilgėlinė, egzema, bronchų spazmai, veido pabrinkimas, pilvo skausmai, viduriavimas, vėmimas, problemos ryjant, vokų niežėjimas, knitėjimas gerklėje, išbėrimas. augant maisto alergija dažnai išnyksta, rečiau išlieka visam gyvenimui. Kaip išsiaiškinti, koks maistas sukelia panašias reakcijas?
  1. Galima duoti mažą kiekį įtartino produkto (provokacija) ir stebėti reakciją
  2. Galima pašalinti iš raciono tam tikrus produktus ir stebėti, po to iš naujo įvesti tą produktą, stebint (dieta su išimtimi)
  3. Kraujo tyrimo ar odos testų pagalba.
Išsiaiškinus nepageidautinus produktus netoleravimo ir alergijos atveju, jie turi būti pašalinti iš raciono, ypač jei tai liečia vaikus. Netoleravimą galima bandyti gydyti enzimų, prebiotikų arba metabiotikų pagalba. Alergiją – valant žarnyną, vartojant antihistamininius vaistus, atstatant žarnyno mikroflorą.

Vitaminas D3 mažina autizmo simptomus pas vaikus
14 December, 2016
Tyrimas su 109 vaikais nuo 3 iki 10 metų (pirmas dvigubai aklas randomizuotas klinikinis tyrimas šia tema) parodė vitamino D3 efektyvumą autizmo spektro (ASD) sutrikimų atveju. Vaikų psichologijos ir psichiatrijos žurnale išspausdintas darbas parodė efektyvumą po keturių mėnesių vitamino D3 vartojimo palyginus su placebo grupe.Į   spektro sutrikimus (ASD) įeina Aspergerio sindromas, veikiantis socialinius ryšius, sąveiką, bendravimą, interesus ir elgesį.Simptomai dažniausiai pasireiškia apie tris metus, kai aptinkami sunkumai kontaktuojant, elgesio sutrikimai, isterijos. Pagal statistiką Didžiojoje Britanijoje yra 1 ASD atvejis 100-ui vaikų, dažniau pasitaiko berniukams. Išgydyti autizmo kol kas negalima, nes nėra aiški jo priežastis, bet galima valdyti tokių vaikų vystymąsi ir išsilavinimą palaikančios terapijos pagalba. Šis tyrimas patvirtino anksčiau išspausdintus darbus, parodžiusius, kad 57% vaikų su ASD sutrikimais turėjo vitamino D stoką. Rizikos faktoriumi laikomas vitamino D deficitas motinos neštumo metu arba ankstyvoje vaikystėje.Kasdieninės dozės šiam tyrimui buvo nustatytos 300(МЕ) vitamino D3 vaiko svorio kilogramui ir niekada neviršijo 5000 МЕ per parą.
Granatas, senėjimas ir mitochondrijos
8 December, 2016
Mokslininkų dėmesį vis labiau pritraukia ląstelių mitochondrijos, nes aptinkami gausūs mitochondrijų funkcijų ryšiai su ląstelių senėjimo procesais. Ląstelės viduje senstant susikaupia atidirbusios ir pažeistos mitochondrijos, ir ląstelė ne visada sugeba jas utilizuoti. Šis procesas vadinasi mitofagija ir už ją yra atsakinga medžiaga urolitinas А. Šveicarijos tyrėjai granatuose surado junginius, kuriuos žarnyno mikroflora transformuoja į urolitiną А. Manoma, kad nefunkcionuojančios atidirbtos dalyvauja senėjimo ligų, pavyzdžiui, , vystymesi. Todėl taip svarbus galinčio atstatyti ląstelių sugebėjimą perdirbti senas ir defektines mitochondrijas urolitino А kiekis. Tyrimų metu mokslininkai panaudojo laboratorinius nematodus C.elegans, kurie yra labai populiarūs kaip senėjimo procesų tyrinėjimo modelis, nes jie sensta per 8-10 dienų. Dėl urolitino А poveikio nematodų gyvenimo trukmė padidėjo 45% palyginus su kontroline grupe. Eksperimentas buvo pakartotas su pelėmis. Dėl urolitino А poveikio pas senas peles 42% padidėjo patvarumas.
Nikotinamido mononukleotidas (NMN) gali sulėtinti senėjimą?
30 November, 2016

Pav. iš straipsnio publikuoto Cell Metabolism

Viena iš senėjimo priežasčių laikomas energetinio metabolizmo sumažėjimas, kai vystosi kai kurie požymiai: kūno masės padidėjimas, audinių receptorių jautrumo insulinui sumažėjimas, organizmo fizinių galimybių sumažėjimas. Sulaukus subrendusio amžiaus ląstelės netenka sugebėjimo sintezuoti nikotinamido adenino dinukleotido (NAD), kuris yra svarbiausia medžiaga gaminant ląstelių energiją. Ieškant galimybių pakelti NAD kiekį audiniuose mokslininkai nagrinėja galimybę naudoti NMN (nikotinamido mononukleidą), kuris yra NAD pirmtakas sintezės grandinėj. Mokslininkai iš Vašingtono universiteto vadovaujant Shin-ichiro Imai pareiškė, kad nagrinėja NMN įtaką metaboliniams ir energetiniams procesams, įvesdami NMN į racioną ir tokiu būdu pakeldami šių procesų lygį iki jaunam organizmui būdingos būsenos. Gamtoje NMN randamas ir maistinguose augaluose – jo yra avokade, brokolyje, lapų kopūstuose, agurkuose, pupose. Eksperimentai su laboratorinėmis pelėmis parodė NMN naudojimo teigiamų efektų – pagerėjo pelių raumenų būsena, kepenų rodikliai, padidėjo kaulinio audinio tankumas, pagerėjo regėjimas, padidėjo audinių jautrumas insulinui, pagerėjo imuninės sistemos funkcijų rodikliai, sumažėjo kūno masė, padidėjo fizinio aktyvumo lygis. Bet visi šie pasikeitimai buvo aptikti būtent pas senėjančias peles, tuomet jaunų pelių organizmas niekaip nereagavo į NMN pridėjimą racione. Tai patvirtina, kad koreguojant racioną galima kompensuoti būtent jo netekimą organizmui senstant. Mokslininkai taip pat aptiko, kad senstant dažniausiai sutrinka NAD gamyba riebaliniame audinyje ir būtent šie sutrikimai yra kritiniai viso organizmo metabolizmo sutrikimui. NMN padidina energijos gamybą ir metabolizmą raumenyse, nes pagerėja pati funkcija, generuojanti energiją. Todėl pelės, gaunančios NMN, senstant, nepriauga svorio ir išlieka fiziškai labai aktyvios.
Oksitocinas gali tapti nauja strategija gydant nutukimą, osteopo
5 August, 2016
Nosies purškalas su oksitocinu veikia vyrų su viršsvoriu elgesį ir padeda sumažinti riebalų vartojimą ir raciono kaloringumą. Tyrėjai iš Massachusetts General Hospital paruošė pranešimą apie veiksmo mechanizmus, paaiškinančius oksitocino poveikį maisto vartojimui ir raciono kontrolei. Paaiškėjo, kad nosies purškalas su oksitocinu po vienos dozės pagerina impulsyvaus elgesio savikontrolę, ypač persivalgymo atvejais. Gauti rezultatai teikia vilties, ypač dėl to, kad kai jį vartoja vyrai, nebuvo aptikta jokių pašalinių efektų. Tyrimai bus tęsiami, planuojama toliau nagrinėti oksitocino poveikį moterų su viršsvoriu elgesio motyvams maisto atžvilgiu. Nosies purškalas su oksitocinu – tai sintetinis hormono oksitocino analogas, jo vartojimas yra aprobuotas Europoje. Paprastai jis vartojamas stimuliuojant gimdymą. Jis atsakingas už gimdos susitraukimus, moterų seksualinį susijaudinimą, buvo aptiktas jo poveikis raumenų,   sveikatai, ir net gyvenimo trukmei. Šis preparatas yra klinikinių išbandymų stadijoje kaip priemonė, palengvinanti autizmo, šizofrenijos ir demencijos simptomus. Oksitocinas laikomas hormonu su plačiu poveikio spektru. Jis nesukelia navikų vystymosi ir neįsiterpia į imuninės sistemos darbą. Užtat jis labai veikia kaulų, ir riebalų audinius ir palaiko šių struktūrų funkcijas ir jaunystę.

Alyvuogių aliejus pražudo vėžio ląsteles
1 August, 2016
Visi žino apie naudingą , o alyvuogių aliejus – svarbiausias šios dietos komponentas. Alyvuogių aliejus turi ypatingo fenolo – oleokantalo, su kuriuo siejamas jo sveikatingumo poveikis. Amerikiečių tyrimas, paskelbtas žurnale Molecular & Cellular Oncology, aprašė oleokantalo poveikio mechanizmą vėžio ląstelių lizosomoms. Jis pažeidžia lizosomas, kurios žūsta pusvalandžio bėgyje. Tuo tarpu jis neveikia sveikų ląstelių, nes lizosomos sveikose ląstelėse yra patvaresnės. Tokiu būdu paaiškėjo, kad alyvuogių skatina vėžio ląstelių sunaikinimą. Alyvuogių aliejus turi didelį terapinį potencialą, jis veikia sveikatą daugybe krypčių – veikia kaip priešuždegiminė, antisklerozinė, priemonė. Ir štai dabar patvirtintas jo poveikis prieš vėžį.

Badas padeda mokytis ir gerina atmintį
28 July, 2016
Grelinas – tai aktyvus hormoninis peptidas, išskiriantis sekretą žarnyno gleivinėje. Hormonas grelinas (alkio hormonas) gaminamas tuščio skrandžio ląstelių, ir veikia smegenų receptorius pogumburyje ir hipofizėje. Jis ne tik formuoja alkio pojūtį, bet ir stimuliuoja augimo hormono išsiskyrimą, veikia angliavandenių ir lipidų apykaitą ir trukdo riebalų sudeginimui. Grelinas mus verčia pajusti alkį, bet tuo pačiu jis sumažina nerimo ir depresijos lygmenį, skatina dofamino gaminimą smegenyse. Jis stimuliuoja neuronus, atsakingus už malonumą, ir dar jis perduoda signalus smegenims per klajoklį nervą. Bet receptoriai, jautrūs grelinui, yra ir kitoje smegenų dalyje – hipokampe. Šioje smegenų dalyje grelinas veikia kaip medžiaga, gerinanti mokymosi gabumus bei . Jis turi kardioprotekcinį veiksmą išemijos atveju, padeda kraujagyslių išsiplėtimui ir reguliuoja arterinį spaudimą. Bet daug riebalų ir gliukozės turinčio raciono atveju tai neįvyksta, nes grelino lygis yra žemas. Mokslininkė Ana Carvalho su kolegomis iš Universidade de Coimbra išsiaiškino, kaip grelinas veikia smegenis, atmintį ir mokymosi gabumus. Jie nustatė, kad grelinas pagerina signalų perteikimą per nervų skaidulas, pagreitindamas informacijos pasidalinimą tarp nervų sinapsų. Darbo metu buvo išnagrinėti mechanizmai, paaiškinantys proto gabumų pagerėjimą grelino dėka. Autoriai daro prielaidą, kad tarp energetinės apykaitos ir mokymosi gabumų yra ryšys. Jis sustiprina informacijos įsisavinimą būtent kai skrandis yra tuščias, o grelino lygis kraujyje yra aukštas. Jis dažnai tampa maistinio elgesio sutrikimų priežastimi, nes žmonės su viršsvoriu pastoviai persivalgo dėl to, kad po valgio hormono kiekis pas juos nesumažėja. O tai reiškia, kad išlieka komanda ieškoti naujos maisto porcijos.
Su vėžiu galima bus susidoroti krapų ir petražolių pagalba?
22 July, 2016
Iš krapų ir petražolių sėklų pavyko išskirti medžiagas, kurios turi priešnavikinių savybių. Mokslininkai surado prieinamą būdą gauti priešnavikinę medžiagą glaziovianiną iš tokios paprastos žaliavos, kaip krapai arba petražolės. Glaziovianinas stabdo navikinių ląstelių augimą – šias išvadas mokslininkai padarė, tyrinėdami medžiagos veiklos mechanizmus su laboratoriniais gyvūnais. Pagrindinis vėžio gydymo būdas dabar – tai cheminė terapija su antimitotikų pagalba. Tai medžiagos, slopinančios navikinių ląstelių augimą ir dalijimąsi. Juk navikinės ląstelės dalinasi dešimtimis kartų greičiau negu sveikos. Per 3 dienas melanomos ląstelių kiekis išauga 2 kartus, o per tokį pat laikotarpį sveikų ląstelių – melanocitų – kiekis, net jei stimuliuoti jų dalijimąsi, padidėja tik 15%. Antimitotikų, naudingų vaistų gamybai, anksčiau aptikdavo dažniausiai tropiniuose augaluose. Glaziovianiną А gaudavo iš Brazilijos medžio Ateleia glazioviana Baill lapų. Aptikti nauji šaltiniai padės nupiginti ir supaprastinti glaziovianino sintezės procesą. Be glaziovianino А mokslininkai sintezavo dar kelis jo struktūrinius analogus tolesniam tyrimui. Aktyvumas prieš navikines ląsteles buvo tiriamas su jūros ežiais ir žmogaus navikinėmis ląstelėmis (karcinomos, , , , ir kiaušidžių vėžio). Kontrolinėmis ląstelėmis buvo sveikos kraujo ląstelės. Tyrimai parodė, kad efektyviausią antimitotinį poveikį medžiaga turėjo melanomos ląstelėms, o sveikoms kraujo ląstelėms toksinio poveikio šios medžiagos neturėjo. Mokslininkai planuoja tęsti eksperimentus su žmogaus onkologinių navikų modeliais.

Visur esantys enzimai?
18 July, 2016
Mūsų organizme fermentai arba enzimai – tai baltymų molekulės, kurių pagalba vyksta visi biologiniai procesai. Jie yra cheminių procesų biologiniai katalizatoriai – pagreitina visus procesus gyvose ląstelėse. Be enzimų neįmanoma gyvybė jokiu pavidalu. Dalyvaujant enzimams reguliuojami maisto suskaldymo ir įsisavinimo, maistingų medžiagų , atidirbtų ir kenksmingų medžiagų pašalinimo iš ląstelių procesai. dalyvauja kvėpavime, detoksikacijos procesuose, imuninėse ir uždegiminėse reakcijose. Enzimai turi griežtą funkcijų specifikavimą – kiekvienas iš jų vykdo tik tam tikras pareigas ir negali pakeisti vienas kito. Todėl organizme yra daug įvairių enzimų, atliekančių tiesiog milžinišką darbą. O kas vyksta, jei enzimų trūksta? Ir kodėl jų gali trukti? Enzimų trukumas iškreipia visus procesus organizme. Tai lengviausia galima pamatyti virškinimo fermentų pavyzdžiu. Jeigu dėl kokių nors priežasčių virškinimo fermentų nepakanka, blogai apdorotas, nevisai suskaldytas maistas juda virškinimo traktu, sutrikdant sudėtingą ir sinchronizuotą maistingų medžiagų įsisavinimo sistemą, jų patekimo į kraujotaką, šių procesų hormoninio ir imuninio reguliavimo sudėtingų mechanizmų aktyvavimą. Nepakankamai suskaldytas maistas sutrikdo žarnyno mikrofloros būseną, sugriauna vietinio imuniteto sistemą. Pažeidžiamas žarnyno epitelis, žarnyno pūkelių veikla, į kraują patenka toksinės medžiagos, didelės molekulės – tai suteikia neproporcingą krūvį kepenims ir kitoms detoksikacijos sistemoms. Ir dar daug ko, ir tai tik virškinimo fermentai. O fermentų trukumas atsiranda dėl visai įvairių priežasčių – ligų, genetinių savybių, neteisingos mitybos (žalio maisto stokos – būtent jame yra daug fermentų, skatinančių virškinimą).Kodėl atsiranda fermentų trukumas?Rimtai pasikeitė žemės ūkio kultūrų auginimo technologijos: dideliais kiekiais naudojamos cheminės medžiagos, , vaisių ir daržovių derlius dažnai renkamas iš anksto, ilgai saugojamas ir gabenamas dideliais atstumais. Produktai sterilizuojami, konservuojami, švitinami ir labai ilgai saugojami. Nekeista, kad jie tuomet netenka daugelio gyvybingai mums būtinų vitaminų, mineralų ir fermentų – gyvas maistas virsta mirusiu. O ir šiaip mes valgome labai mažai žalio maisto. O juk gamta sudarė taip, kad dalį fermentų organizmas gamina pats, o dalį gamina gyvenantys su mumis draugiški mikroorganizmai, o dalis turi būti gauta iš maisto. Išeina, kad pas šiuolaikinį žmogų bet kuriame iš šių trijų grandžių lengvai gali atsirasti problemų. Šiuolaikinis maistas nesuteikia mums reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų, o tik užpildo organizmą tuščiomis kalorijomis, numalšinant dažnai nesveiką alkį. Dėl to prasideda kitos metabolizmo problemos – , cukrinis diabetas, hipertonija, aterosklerozė. Su tuo susiję stresai uždaro užburtą ratą.Ar lengva įtarti enzimų trukumą?Enzimų trukumas ilgą laiką gali likti nepastebėtas, nes turimi vidiniai rezerviniai mechanizmai bando jį kompensuoti. Todėl pirmi enzimų trukumo simptomai iš esmės yra pavėluoti. Žmogus jaučia bendrą jėgų susilpnėjimą, nuovargį, mieguistumą, blogą nuotaiką, sutrinka darbingumas. Dabartinio maitinimo tipo atveju organizmas negauna pakankamai labai svarbių maistingų medžiagų ilgą laiką, ir turimi organizmo rezervai greitai išeikvojami. Ir tada šis nepašalintas lūžis darosi „silpna grandimi“ organizme ir prasideda vienas ar kitas patologinis procesas.Ar yra problemos sprendimas mūsų realaus gyvenimo sąlygomis? Yra, bet tik jeigu atidžiai reguliuoti savo mitybą, o tai reikalauja nemažai pastangų. Kasdien būtina suvalgyti pakankamai žalių vaisių ir daržovių. Daug enzimų yra bet kurių sėklų, javų, pupų žaliuose daiguose. Įtraukite šiuos produktus į savo racioną, duokite jų vaikams, kiek įmanoma apsaugodami vaikus nuo greito maisto. Jau turimų organizme sutrikimų korekcijai rekomenduojame enzimų kompleksą, o taip pat Fitotalą – tai fermentuotas gėrimas su aukštomis atstatymo galimybėmis. Per kelis eilines mikroorganizmų fermentacijos stadijas praleista augalinė masė, galiausiai sudaro turtingiausią biologiškai aktyvių medžiagų mišinį. Fitotalas atstato fermentacines organizmo galimybes, palaiko imuninę sistemą, normalizuoja apykaitos procesus. Ir visa tai draugiškų mikroorganizmų, perdirbančių ir praleidžiančių per save augalinę masę, dėka.

Lėtinis nuovargis vis dėlto susijęs su infekcija?
15 July, 2016
Paprastai lėtinis nuovargis pasireiškia tokiais simptomais, kaip nuovargio pojūtis net ryte po nakties poilsio, skausmai raumenyse, sąnarių skausmai, galvos skausmai, įvairūs virškinimo trakto sutrikimai. Įvairiuose tyrimuose buvo išsakyti spėliojimai apie šio sindromo ryšį su   – uždegiminiais markeriais, dalyvaujančiais imuninės sistemos veikloje. Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Microbiome“, buvo nagrinėjama, kas gali sukelti organizmo imuninį atsaką, būdingą lėtiniam nuovargiui. Šį sindromą turinčių žmonių mikrobiologinėse išmatų analizėse buvo aptikta mažiau naudingų bakterijų palyginus su sveikais žmonėmis. Bakterijų rūsių įvairumas tokių ligonių irgi buvo mažesnis – tai buvo panašu į mikrobinį vaizdą opinio kolito arba Krono ligos atveju. Taip pat ligonių kraujyje buvo aptikti specifiniai markeriai, rodantys uždegimą, susijusį su infekcija. Imuninės sistemos reakcija į šį uždegimą dar labiau sustiprina šio sutrikimo apraiškas. Kol kas tyrėjai nežino tiksliai, kas yra pirminis – ar šie pasikeitimai sukelia lėtinį nuovargį ar tai yra šios ligos rezultatas. Planuojamas dar tyrimas, kurio tikslas ieškoti grybelinių arba virusinių sukėlėjų žarnyne, galinčių turėti ryšį su šios patologijos išsivystymu. Yra aišku viena: mūsų bakterinės mikrofloros padėtis nulemia labai svarbius mūsų sveikatos parametrus, todėl rūpinimasis žarnyno sveikata pagerina viso organizmo sveikatą.

Žalia arbata trukdo įsisavinti geležį?
14 July, 2016
Apie žalios arbatos naudą žino visi, bet ta nauda sumažėja, jei tuo pat metu vartoti daug geležies turinčių produktų arba geležies preparatus. Žalia arbata turi stiprių antioksidantinių savybių, bet su kai kuriais produktais jų geriau nesuderinti. Žalios arbatos geriau nevartoti kartu su produktais, kuriuose daug geležies, nes tokiame junginyje ji praranda savo antioksidacinių savybių.Tai aptiko ir paskelbė „American Journal of Pathology“ amerikiečių mokslininkai. Imunologas Beng San Yeoh rašo, kad svarbi ne tik ar gėrimo kokybė, bet ir jų ingredientų biologinis prieinamumas. O žalios arbatos aktyvių komponentų biologinis prieinamumas priklauso nuo žalios arbatos ir kitų produktų suderinamumo. Buvo aptikta, kad nesuderinama su produktais, turinčiais geležies. Daugiausia geležies turi raudona mėsa, špinatas, lapų kopūstai, pupos, grikiai, granatai, obuoliai, morkos, riešutai, džiovinti abrikosai, razinos, duona. Įsisavinti geležį padeda , todėl geriau suderinti išvardintus produktus su juodais serbentais, petražolėmis, kivi, citrinomis, pipirais arba pomidorais. Pagrindinis aktyvus junginys žalioje arbatoje – EGCG (epigalokatechinas-3-galatas), galintis nuslopinti uždegiminius efektus. Bet sujungiant EGCG su geležimi ši galimybė prarandama. Tuo tarpu prarandama ir geležies galimybė susijungti su baltymu ir sudaryti hemoglobiną, į tai būtina atsižvelgti gydant anemiją geležies preparatais. Taigi žalios arbatos nereikia gerti tokio gydymo metu.

Kaip maitintis, kad širdis liktų sveika?
11 July, 2016
Ar galima reguliuoti širdies problemas mitybos pagalba?Visi žino, kad širdžiai kenkia rūkymas, viršsvoris arba mažai judrus gyvenimo būdas, bet maistas irgi labai svarbus. Teisinga mityba gali kontroliuoti cholesterolio kiekį ir arterinį spaudimą, o šie veiksniai yra svarbiausi širdies būsenai. Optimali sveikatai ir tuo tarpų širdies ir sąnarių būklei palaikyti laikoma Viduržiemio jūros dieta. Ją sudaro vaisiai, daržovės, kruopos, žuvis, alyvuogių aliejus. Tokiam racione nėra daug riebalų, mažai paprastų angliavandenių, druskos ir neprisotintų riebalų.Ar yra konkrečių naudingų širdžiai produktų? Yra!
  • Avižiniai dribsniai
Avižų grūdai yra prisotinti beta-gliukanų. Tai ypatingas tirpių skaidulų tipas, galintis absorbuoti kenksmingą cholesterolį, tai palaiko kraujagyslių sveikatą. Be to buvo aptikti polifenolio antioksidantai AVE (avenantramidas), naudingi širdies ir sistemos sveikatai.
  • Avokadas
Tai beta-sitosterolio ir neprisotintų riebalų rūgščių, kurie reguliuoja kiekį, šaltinis. Avokade daug mikroelementų, pavyzdžiui, kalio. Kalis padeda reguliuoti arterinį spaudimą ir širdies ritmą.
  • Česnakai
Česnakai turi daug antioksidantų, reguliariai jį vartojant galima kontroliuoti sąnarių sveikatą, reguliuoti .
  • Juodasis šokoladas
Nemažiau 70% kakavos turi turėti šokoladas, kad būtų naudingas. Toks šokoladas palaiko širdies ir sąnarių sistemos sveikatą. Kakavos sudėtyje yra polifenolių, žinomų dėl savo antioksidantinių savybių. Bet būkite saikingi – per dieną reikalingi tik 2-3 tamsaus šokolado gabaliukai.
  • Riebi žuvis, linų sėklos, riešutai, uogos ir žalumynai
Riebi žuvis turi daug riebalų rūgščių, veikiančių trigliceridų kiekį kraujyje, palaikančių normalų spaudimą ir širdies ritmą ir padedančių išvengti arterinių plokštelių nestabilumo. Jeigu jūs nevalgote žuvies, yra augalinių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Tai įvairūs riešutai, linų sėklos, spanguolės ir serbentai, lapiniai žalūmynai. Juos galima kompensuoti vartojant maisto papildus.
  • Graikiniai riešutai
Atskirai reikia pasakyti apie graikinius riešutus. Jie turi labai daug riebalų rūgščių, tirpių maistingų skaidulų, augalinių sterolių, L - arginino, vitamino Е. Šis rinkinys yra svarbus širdies ir sąnarių sveikatai palaikyti.
  • Rapsų aliejus
Rapsų aliejus yra naudingas ne mažiau už alyvuogių aliejų, o omega-3 riebalų rūgščių rapsų aliejuje net daugiau. Jis turi mononeprisotintų rūgščių, kurios padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Rapso aliejus yra atsparus aukštoms temperatūroms, todėl gerai tinka karštų patiekalų gaminimui.
  • Kopūstai
Visų pirma kalba eina apie gerai pamirštą seną kopūstų rūšį – garbanotuosius kopūstus. Jie dar vadinami kale kopūstai. Šie kopūstai pagal sudėtį panašūs į laukinius gamtos kopūstus. Pagal baltymų kiekį kale kopūstai beveik tolygūs mėsai, tik 200 gramų šių daržovių suteikia pilnavertį baltymų kiekį parai. Jų lapai turi daug kalcio, jo kiekis net aukštesnis, negu piene. Pagal omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, С, К, РР, grupės В ir antioksidantų, o taip pat magnio kiekį jie išvis yra čempionai tarp daržovių. Juose daug tirpių skaidulų ir karotinoidų.Jeigu tokių kopūstų jūs negalite nusipirkti ar išauginti, galima pakeisti juos špinatais, paprastais kopūstais arba brokoliu.
  • Vaivorai
Vaivorų uogos turi daug antocianų. Tai pigmentai, kurie nudažo vaisius ryškiai violetine arba avietine spalva. Antocianai palaiko arterinį spaudimą, arterijų endotelio sveikatą. Vaivoruose yra antioksidanto pterostilbeno, reguliuojančio cholesterolio kiekį.
  • Pomidorai
Pomidorai, kaip ir visi bulviniai, turi daug kalio – jis yra svarbus normaliam širdies ritmui. Taip pat jie turi daug likopeno. Tai karotinoidas, padedantis išvengti cholesterolio oksidacijos, stabilizuojantis arterines plokšteles.
Keratinas formuoja sveikus plaukus ir palaiko dantų emalės stipr
30 June, 2016
Mokslininkai išsiaiškino, kad ir formuojasi dalyvaujant tam pačiam baltymui – keratinui. Todėl jo stoka pablogina dantų ir plaukų būseną vienu metu. Dantų emalė iš esmės sudaryta iš amelogenino ir ameloblastino, kurie kai subrenda pakeičiami mineraliniais komponentais. Bet dar mineralizuota emalė turi organinę dalį – . Iki šiol jie buvo mažai tiriami ir štai mokslininkai vadovaudami Olivier’o Duverger’io iš National Institute of Neurological Disorders and Stroke aptiko, kad į organinę dantų emalės dalį įeina būtent keratino skaidulos. Dantų emalės keratinas identiškas plaukų keratinui. Mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis, kurioms pašalino geną DLX3. Šis genas atsakingas už keratino buvimą plaukų folikuluose. Paaiškėjo, kad šie gyvūnai turėjo mažesnį keratino kiekį dantų emalėje. Taip buvo patvirtintas keratino kiekio plaukuose pažeidimų ryšys su dantų emalės tvirtumo sumažėjimu, kuris paskatina ėdonies išsivystymą.Tyrimo autoriai rašo, kad baltymas keratinas yra svarbiausias dantų emalės komponentas, todėl, jeigu vyksta mutacijos genuose, kurie atsakingi už keratinų ekspresiją, atsiranda problemų su plaukais ir padidėja ėdonies ir kitų dantų patologijos rizika.
Kaip išgydyti nutukimą?
29 June, 2016
Išsivysčiusiose šalyse ir pandemija vis labiau spaudžia biudžetus ir padidina išlaidas, susijusias su sveikatos apsauga. Tuo tarpu oficialioji medicina supranta, kad būdo propaganda vaidina lemiamą vaidmenį šių ligų profilaktikoje, nes mokslas dar nesugalvojo nekenksmingo ir efektyvaus būdo numesti svorį. Idealiu atveju preparatas svorio numetimui turi sukelti stabilų svorio sumažėjimą ir minimalius pašalinius efektus. Bet energetinis balansas organizme yra gana sudėtingas, jis susijęs su daugeliu fiziologinių funkcijų, todėl vaistų prieš nutukimą sukūrimas yra sunki, bet labai aktuali užduotis. Žmonijai labai reikalingi nauji nutukimo gydymo būdai – nekenksmingi ir efektyvūs. Norint sukurti tokius vaistus būtina toliau nagrinėti alkio ir pasisotinimo fiziologiją. Buvo ištirta hormonų rolė viršsvorio atsiradime – , grelinas, holicistokininas, peptidas YY ir panašus į gliukagoną peptidas-1 (GLP-1) – jie visi reguliuoja šiuos procesus ir glaudžiai sąveikauja tarpusavy. Nauja priemonių nuo nutukimo sukūrimo kryptis yra receptoriaus GLP-1 agonistai. GLP-1 – yra hormonas, kuris susiformuoja žmogaus žarnyne valgymo metu. Jo išskyrimas stimuliuoja insulino gamybą gliukozės lygiui pakilus, stabdo gliukagono išskyrimą po valgymo ir sulėtina maistingų medžiagų įsiurbimą į kraują. GLP-1 agonistai padeda išsaugoti ir suformuoti naujas β-ląsteles kasoje. Jos jau dabar naudojamos gydant diabetą. Šie preparatai sumažina lygį ir leidžia numesti svorį, padidinant insulino sekreciją ir sumažinant gliukagono sekreciją. Be to jie sulėtina maisto evakuaciją, stiprindami sotumo jausmą. Bet kol kas šie vaistai turi labai daug pašalinių efektų. Todėl dideli lukesčiai susiję su kitų naujų perspektyvių antidiabetinių preparatų klasių, leidžiančių naujai pažvelgti į diabeto gydymą, atsiradimu.
Ištvermės hormonas – osteokalcinas
29 June, 2016
Hormonas Osteokalcinas – tai kaulų audinių baltymas, išskiriamas kaulų ląstelių – osteoblastų veikiant . Pagrindinė osteokalcino dalis yra kaulo baltymų matrikse, o nedidelis jo kiekis cirkuliuoja kraujyje. Jo pagrindinė funkcija yra surišti kalcį su hidroksiapatitais, tai yra labai svarbu kaulo audinių formavimui ir metabolizmui.Manoma, kad osteokalcinas yra atsakingas už raumenų patvarumą, dalyvauja gliukozės ir riebalų rūgščių utilizavime raumenyse. Jis gaminamas metu ir jo kiekis sumažėja su laiku, moterims po 30 metų, vyrams po 50 metų. Mokslininkai iš Kolumbijos universiteto atliko osteokalcino poveikio raumenų funkcionavimui pas skirtingo amžiaus vyrus ir moteris tyrimą. Eksperimentas buvo išplėstas tyrimų su laboratorinėmis pelėmis, kurios buvo genetiškai modifikuotos tokiu būdu, kad jų organizmas gamino mažai osteokalcino. Šios pelės galėjo įveikti tik trečdalį apkrovos, įveikiamos paprastų pelių. Užtat padarius joms, o taip pat pagyvenusioms pelėms, osteokalcino injekciją, įvykdavo stebuklingi pasikeitimai – pelės lengvai įveikdavo distancijas, lyg jos būtų jaunos ir sveikos. Osteokalcinas ne tik atsako už raumenų galimybę įveikti fizinius krūvius, jis gali paveikti tas galimybes. Todėl osteokalcinas aktyviai tyrinėjamas kaip priemonė padedanti išvengti raumenų aktyvumo netekimą pas pagyvenusius žmones. O raumenų galia, jų galimybė įveikti krūvius laikoma svarbiu , kuris charakterizuoja tikrą žmogaus biologinį amžių.
Mitochondrijos – naujas raktas į ilgaamžiškumą?
27 June, 2016
Sveikas gyvenimo būdas, ir gali daug duoti mūsų sveikatai, padedant mums ilgai gerai atrodyti ir jaustis sveikais. Bet anksčiau ar vėliau neišvengiamai ateina momentas, kai laikas ima viršų. Mes prarandame raumenų masę, ji pakeičiama riebaliniais audiniais, silpsta širdies veikla, padidėja ar vėžio rizika.Neseniai įvykęs biotechnologinis protrūkis gali tai pakeisti. Buvo išskirta medžiaga, veikianti ląstelių mitochondrijas. – tai energijos stotelės, esančios kiekvienos ląstelės viduje. Jos gamina svarbiausią energetinį organizmo substratą – ATP. Mitochondrijos skiriasi nuo visų kitų organelių ląstelėje. Jos apsuptos dvigubos membranos ir turi savo DNR, kuri skiriasi nuo ląstelių DNR, turinčios linijinę struktūrą. Mitochondrijų DNR turi žiedinę struktūrą, panašią į bakterijų DNR. Iš viso mitochondrijos turi daug panašumų su bakterijomis.Mitochondrijos, kaip ir bakterijos, gali dalintis, susilieti tarpusavyje. Ir svarbiausia – sudaryti ryšius tarpusavyje, net atsirado „mitochondrijų tinklo“ sąvoka. Yra žinoma, kad tik nedidėlė mitochondrijų DNR dalis dalyvauja ATP gamyboje. Likusios talpos gali būti naudojamos kitais tikslais. Mokslininkai mano, kad mitochondrijos funkcionuoja kaip biologinis kompiuteris, įjungtas į didelį tinklą.Bet su laiku sąveika šiame tinkle sutrinka ir tai kenkia mūsų sveikatai.Mokslininkų optimizmas susijęs su šio tinklo atstatymo galimybių paieškomis, net senatvėje. Mokslininkų dėmesį pritraukė viena medžiaga nikotinamidadenindinukleotidas (NAD). Tai kofermentas, kuris yra visose gyvo organizmo ląstelėse. Jis įeina į fermentų hidralazių sudėtį. Jo molekulė sudaryta iš amido nikotino rūgšties ir adenino. Jie sujungti grandine iš dviejų D-ribozės likučių ir dviejų fosforo rūgšties likučių.Mokslininkai iš Vašingtono universiteto ir japonų universiteto Keyo pradėjo nikotinamidmononukleotido (NMN) bandymus su žmogumi. Anksčiau jis buvo išbandytas su laboratoriniais gyvūnais. Tada buvo pastebėta regėjimo normalizacija ir medžiagų apytakos pagerėjimas pas senstančias peles. Dabar reikia nustatyti, kaip jis veiks žmogų. NMN poveikio mechanizmas aktyvuoja organizmo sirtuinų gamybą. Tai baltymai, kurių gamyba organizme su amžiumi sumažėja. Sirtuinai dalyvauja procesų reguliavime, atsparumo stresams mechanizmuose. Reguliuojant metabolizmą ir apsauginius ląstelių mechanizmus, sirtuinai gali būti naudojami norint pratęsti gyvenimo trukmę.
Vyrus ir moteris reikia gydyti skirtingai?
27 June, 2016
Paaiškėjo, kad yra skirtumų vyrų ir moterų imuninės sistemos funkcionavime. Ir greitai gydytojai turės į tai atsižvelgti pasirinkdami gydymo taktiką, ypač infekcijų atveju. Viskas prasidėjo 1992 metais, kai Tarptautinė sveikatos apsaugos organizacija atliko naujos tymų vakcinos klinikinius tyrimus. Tada netikėtai paaiškėjo, kad vakcina padidino mergaičių mirtingumą, nors pas berniukus jokios pašalinės reakcijos nebuvo. Tuomet vakcina buvo tuoj pat pašalinta iš bandymų, o mokslininkai susimąstė apie „genderinį imunitetą“. Žinoma, kad estrogenas aktyvuoja ląstelių imunitetą, be to jį aktyvuojantis baltymas TLR7, koduojamas geno, kuris yra Х-chromosomoje. Imunologo Marcus‘o Altfeld‘o hipotezė sako, kad gamta aprūpino moters organizmą greitu ir stipriu imuniniu atsaku kaip palikuonių apsaugą. Tai paaiškina ir didesnį ir autoimuninių sutrikimų dažnumą pas moteris. Katie Flanagan savo pranešime pateikia duomenis apie vaikų vakcinaciją nuo tuberkuliozės Gambijoj. Buvo aptikta, kad pas mergaites antikūnių gamyba vyko greičiau, negu pas berniukus, o jų titras buvo aukštesnis. Mokslininkai mano, kad reikalingi tolesni tyrimai šia kryptim, kurie atskleis naujas terapines galimybes.
Kelios taisyklės, kurios gali padėti sumažinti alergiją
23 June, 2016
Kokia bebūtų alergijos pradžia, požymiai ir simptomai, galima išskirti kelias paprastas taisykles, kurios gali padėti prislopinti simptomus, o kartais ir jų ilgam atsikratyti.
  1. Imunoglobulino A (IgA) kiekio padidinimas organizme. Rekomenduojama savo maisto racioną papildyti produktais, kurie savo sudėtyje turi daug  – riebi žuvis, linų sėmenų aliejus, ispaninis šalavijas (chia), dygminų aliejus...
  2. Įtraukti į racioną  produktus turinčius daug kalcio. padeda palaikyti normalią raumenų veiklą (mažindamas gleivinių patinimus), padeda palaikyti kraujo krešėjimą (gerindamas kraujotaką), normalizuojant gleivinių funkcijas ir kvėpavimą.
  3. Atkurti žarnyno veiklą. Virškinamojo trakto veikla visada sutrinka esant alerginėms reakcijoms. Būdingi pažeidimai: žarnyno epitelių pralaidumas, biocenozės žarnyne  pažeidimas, taip pat – skrandžio gleivinės atrofija.
  4. Taikant pakaitinę terapiją normalizuoti virškinimo funkcijas. Toks normalizavimas padės tinkamai ir pilnai suskaidyti suvartotą maistą, išvengti nesuvirškinto maisto likučių cirkuliacijos bei pasisavinimo, kurie gali apsunkina pasišalinimą iš organizmo.
  5. Vartoti kuo įvairesnį maistą, kadangi organizmui atkurti funkcijas reikia daug vitaminų, antioksidantų, mineralų (svarbiausi iš jų tai siera, cinkas, chromas).
Greit išmoksime nugalėti superbakterijas?
21 June, 2016
Mokslininkai iš Šiaurės Airijos pasistūmėjo į priekį ieškodami priemonių prieš rezistencines . Buvo sukurtas antibakterinis gelis, naikinantis kai kuriuos ligoninės infekcijų sukėlėjus, pavyzdžiui, mėlynųjų pūlių bakteriją, stafilokoką ir (Escherichia coli). Žinoma, kad bakterijos sudaro ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, ant klubo sąnario endoprotezų arba ant kateterių. Ši apsauginė plėvelė apsupa bakterijų bendriją ir suteikia joms atsparumo vaistams ir dezinfekuojančioms priemonėms. Mokslininkai iš Queen‘s University Belfast trumpų peptidų pagrindu sukūrė gelį, naikinantį biologines plėveles ir žudantį bakterijas, nepažeidžiant sveikų ląstelių. „Mes sukūrėme unikalų gelį, juk jis kryptingai naikina pačias patvariausias ligoninės superbakterijas. Mes modifikavome peptidų molekules norėdami sukurti gelį, kuris žudo bakterijas“, — papasakojo darbo autorius Garry Laverty.

Arbata, kava ir matė – verta jas gerti karštas ar ne?
21 June, 2016
Peržiūrėti ir atnaujinti kancerogeninių medžiagų sąrašai, leidžiami IARC (Tarptautinės vėžio tyrinėjimo agentūros). Buvo pakeista tokių gėrimų, kaip , matė arba , temperatūra. Prie grupės 2А kancerogenų buvo priskirti visi karšti gėrimai su temperatūra aukštesne už 65°С. Tokia išvada buvo padaryta išanalizavus virš 500 tyrimų, nagrinėjusių arbatos ir matė poveikį onkologiniams procesams, ypač stemplės vėžiui. Sistemingai vartojant tradiciškai daug karštos arbatos (Kinijoj, Irane, Turkijoj) arba karšto gėrimo matė (Pietų Amerika), atsiranda chroniškas stemplės gleivinės nudegimas, kuris padidina onkologinių sutrikimų riziką. Šių tyrimų metu buvo nagrinėjamas šių šalių tradicijoms būdingų gėrimų, turinčių temperatūrą virš 70°С, poveikis. Tuomet arbata ir matė, turinčios temperatūrą žemesnę nei 65°С, pateko į grupę 3. Tai medžiagų ir faktorių grupė, kuri neturi kancerogeninių savybių žmogui. Anksčiau matė buvo grupėje 2А, bet saikingos temperatūros matė vartojimo ryšys su onkologiniais sutrikimais nebuvo aptiktas. Kava buvo taip pat reabilituota, ją perkėlė iš grupės 2В į grupę 3. Be to IARC atskirai nurodė, kad tyrimų metu buvo aptiktas ryškus teigiamas apsauginis ir gimdos endometriumui – kava sumažina onkologinių navikų riziką šiuose organuose. Iš viso kancerogenų sąraše yra 5 grupės, bet iki šiol įrodyta, kad tikrai neturi kancerogeninio poveikio tik viena sintetinė medžiaga – kaprolaktamas.

Kas bijo senatvės, tas dažniau serga Alzheimerio liga
20 June, 2016
Atsirado įrodymų, kad neigiamas požiūris į senatvę susijęs su būdingos patologijos išsivystymu. Mokslininkai aptiko, kad tiems, kas labai neigiamai žiūrėjo į senėjimo procesus, atsirasdavo ryškiausių pasikeitimų – amiloidų plokštelių ir neurofibrilių rezginių smegenų audiniuose. Mokslininkai pavadino šį reiškinį „psichosocialiniu rizikos faktoriumi“. Stresas, kurį pagyvenę žmonės patyria socialiniu atžvilgiu, sukelia patologinius pasikeitimus smegenyse. Bendruomenė turi keisti neigiamus psichologinius faktorius, kad susiformuotų pozityvesnis senėjimo suvokimas. Toks pasikeitimas yra labai aktualus atsižvelgiant į bendrą pasaulinę gyventojų senėjimo tendenciją. Yra skirtingų nuomonių apie Alzheimerio ligos atveju atsirandančios demencijos priežastis. Anksčiau jas siejo su tokiais rizikos faktoriais, kaip aukštas , cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija. Manoma, kad sumažinti riziką gali – javai, žuvis, daržovės, vaisiai. ir bendrai aktyvus gyvenimo būdas – irgi veiksminga profilaktika. Labai padeda treniruoti atmintį. Dabar reikia atsižvelgti taip pat ir psichologinį faktorių: būtina nusiteikti ramiau senatvės atžvilgiu – be baimių, stresų ir depresijų.
Ar jums tinka gražios blakstienos?
20 June, 2016
Visos norėtų turėti kuo ilgesnes ir tankesnes blakstienas. Mes jas dažome, užsukame, pailginame. O kam jos iš vis reikalingos? Blakstienos sudaro savotišką užtvarą, kuri kontroliuoja oro cirkuliaciją ir drėgmės išgaravimą nuo ragenos paviršiaus. Estetikos atžvilgiu blakstienos visada puošia, bet medicinos atžvilgiu blakstienos turi būti tam tikro ilgio. Šis tarytum nerimtas tyrimas buvo paskelbtas „Journal of the Royal Society Interface“. Jo išvados buvo, kad optimaliai apsaugai blakstienų ilgis turi sudaryti 1/3 akies platumo. Mokslininkai aptiko, kad blakstienų ilgio santykį su akių platumu turi beveik visi žinduoliai. Po to jie sukūrė eksperimentinį suaugusio žmogaus akies modelį su įvairaus ilgio blakstienų imitacija ir sukonstravo aerodinaminį vamzdį. Tokiu būdu jie nagrinėjo oro sroves aplink akį ir jų poveikį akims. Jeigu blakstienos buvo per trumpos, oro judėjimas aplink akis didėjo, ragena džiuvo, o dulkės iš oro pateko į gleivinę. Blakstienų ilgiui didėjant oro srovė silpnėjo, ant akių paviršiaus liko drėgmė, neleidžianti dulkių dalelėms nugulti. Bet jei blakstienos tapo per ilgos, tai keitė visą oro dinamiką. Išsikišusios į priekį į oro sroves, blakstienos sudaro savotišką cilindrą, nukreipiantį orą atgal į akis, ir dėl to drėgmė išgaruoja labiau. Šį argumentą gydytojai ketina panaudoti prieš madą turėti dirbtines blakstienas. Jos visai nenaudingos , nors ir atrodo gražiai.
Kietas vanduo ir vaikų egzema
17 June, 2016
Egzema – tai sunki būsena, kuri pasireiškia kaip paraudimas, bėrimas, perštėjimas, niežėjimas. egzema paprastai atsiranda pas vaikus iki 5 metų, o dažniausiai ji pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Įvairiuose tyrimuose mokslininkai nagrinėjo egzemos atsiradimo rizikos ryšį su vandens, su kuriuo kontaktuoja vaikai, kietumu. Buvo aptiktas neigiamas kieto vandens poveikis vaiko sveikatai, aukštas kietumas sukelia odos barjero apsauginės funkcijos sutrikimus. Kol kas neaišku, ar kenkia odai būtent kalcio karbonatas, arba taip veikia kiti ekologiniai faktoriai, susiję su vandens kietumu, pavyzdžiui, , chloro ir kitų cheminių elementų koncentracija, o taip pat būsena. Odos barjerinės apsauginės funkcijos sutrikimas, išsivystęs odos sausumas darosi kūdikių egzemos tregeriu. Žinomas ir egzemos ryšys su genetiniais faktoriais. Tačiau vanduo turi ryškesnį poveikį odai. Mokslininkai patikrino virš tūkstančio vaikų su vaikiškos egzemos atvejais. Jie tikrino odos barjerines funkcijas TEWL (transepiderminis vandens netekimas – transepidermal water loss) matavimo būdu nepažeistose odos zonose. Be to jie tikrino apsaugines odos savybes koduojančio geno FLG mutacijas. Jo pažeidimo atveju lengvai prasiskverbia į odą ir sukelia alergines reakcijas. Egzemos atsiradimo rizika šio genetinio sutrikimo atveju padidėja. Vietovėse su kietu vandeniu vaikų egzemos atsiradimo rizika didėja iki 87% nepriklausomai nuo chloro kiekio vandenyje. Toliau mokslininkai ketina nagrinėti cheminį naudojamo vandens sudėtį, vaikų odos mikrobiomą, o taip pat maudymo priemonių naudojimą, vaikų maudymosi dažnumą ir daugelį kitų faktorių.
Kofeinas ne visada suteikia žvalumo
17 June, 2016
Norėdami gerai padirbėti nakties metu arba pasiruošti egzaminams jūs tikitės kavos puodelio pagalbos? Žinomas faktas, kad kofeinas aktyvuoja organizmo psichomotoriką, naudodamas „atidėto slopinimo“ efektą. Bet šis efektas negali trukti ilgai – jau po 2 nemigos naktų jis nusilpsta. Tyrėjai iš Walter Reed Institute aprašė, kad sutrumpintas miegas ištisai 2-3 dienų bėgyje sumažina efektą.Tyrimo metu dalyviams leido miegoti naktį arba po 5 valandas, arba po 10 valandų, viena grupė tuo metu gavo kofeino, o kita – placebą. Būdravimo metu dalyviai atliko kognityvinius testus. Rezultatai parodė, kad kavos vartojimas po pirmos sutrumpinto miego nakties pagerino testus palyginus su tais, kas negėrė kavos, po antros nakties atotrūkis tarp rodiklių sumažėjo, o po 3 nakties kofeino efektas iš vis pranyko. Autoriai daro išvadas, kad nors kofeinas laikomas saugiu, švelniu stimuliantu ir plačiai naudojamas būtent šiais tikslais, jo efektyvumas tiesiogiai susijęs su galimybe nutraukti būdravimą pilnaverčiu .
Metforminas pratęs gyvenimą ir sulėtins senėjimą?
17 June, 2016
Metforminas vis dažniau naudojamas ne tik cukrinio diabeto atveju, bet ir antisenėjimo terapijoje. Belgijos mokslininkai iš Universiteit Leuven pateikė eksperimentinius įrodymus, kad metforminas sustabdo senėjimo procesus ir pratęsia gyvenimo trukmę. Eksperimente su laboratoriniais nematodais jie įrodė, kad metforminas padidina aktyvių deguonies formų kiekį ląstelėse. Tai liudija, kad vyksta energijos sintezė mitochondrijose. Aktyvių deguonies formų aukštos koncentracijos sukelia baltymų ir DNR sužalojimą, o neaukštos dozės teigiamai veikia ląsteles. Dėl to auga ląstelių gyvybingumas ir didėja gyvenimo trukmė. Veikimo mechanizmas kol kas iki galo neaiškus, bet tyrėjai aptiko, kad nematodų organizme metforminas padidina fermento peroksiredoksino-2 (PRDX-2) koncentraciją. Jis dalyvauja signaliniuose mechanizmuose, sulėtindamas procesus.Kituose darbuose buvo parodyta, kad metforminas sulėtina vėžio progresavimą, o taip pat kraujagyslių sutrikimus. Bet kol kas tai tik moksliniai eksperimentai, taikymas žmonėms reikalauja tolesnių klinikinių bandymų.
Žarnyno lazdelė gali būti sunaikinta per 30 sekundžių
17 June, 2016
Oligomerinis junginys iš imidazolo parodė aukštą antibakterinį aktyvumą E.coli atžvilgiu. Mokslininkai iš Singapuro sukūrė medžiagą, galinčią sunaikinti Escherichia coli (žarnyno lazdelę) vos per 30 sekundžių. Mokslininkai pradėjo šios medžiagos paieškas dėl globalaus pavojaus, susijusio su atsparumu . Iki šiol mes neturėjome buitiniam naudojimui medžiagos su antibakterinėmis savybėmis, kuri nekenktų žmogui arba aplinkai. Pavyzdžiui, triklozanas, kuris daugelį metų buvo naudojamas beveik visur – dabar jo naudojimas ES teritorijoje apribotas, o JAV jį norima visai uždrausti.Mokslininkai sustatė imidazolo molekules į oligomerines grandinėles. 30 sekundžių bėgyje ši medžiaga prasiskverbia per ląstelių membraną ir sunaikina virš 99% ląstelių. Oligomerai turi teigiamąjį elektrinį krūvį, kaip ir eritrocitai, todėl jie nebus jiems pavojingi, bet jie bus „traukiami“ prie neigiamai įkrautų bakterijų.Oligomerai turi tirpių vandenyje baltų miltelių pavidalą. Etilo spirite jie ištirpsta sudarydami gelį. Imidazolo oligomerą bus patogu įdėti į spirito turinčius purškiamus antiseptikus, kuriuos galima naudoti kaip antiseptinį paviršių apdorojimą medicinos įstaigose arba namuose.
Mikroflora, Parkinsono liga ir nutukimas. Kas bendro?
16 June, 2016
Suomijos mokslininkai iš Helsinki University Central Hospital atliko tyrimą apie mikrofloros poveikį eigai. Tyrimas leidžia daugiau sužinoti apie ligą sukeliančias priežastis. Mokslininkai nustatė žarnyno mikrofloros ryšį su Parkinsono ligos dažnumu. Paaiškėjo, kad šia liga sergančių mikrobiomas turi mažiau (palyginus su sveikais žmonėmis) mikroorganizmų iš Prevotellaceae šeimos. Kol kas neaišku, ar tai ligos padarinys ar ją sukelianti priežastis. Mūsų mikroflora susiformuoja veikiama daugelio veiksnių: gimimo būdas (natūralus gimdymas ar cezario pjūvis), dirbtinis maitinimas arba , mitybos būdas, genotipas. Ir priklausomai nuo turimo mikrobų vaizdo mikrobiomas visapusiškai veikia mūsų organizmą. Jis dalyvauja daugelyje procesų:
  • Apsaugo organizmą nuo patogenų.
  • Suskaido toksinus, kurie patenka kartu su maistu.
  • Neutralizuoja kancerogenus, gaunamus iš išorės ir susiformuojančius organizmo viduje.
  • Dalyvauja svarbiausių junginių (vitaminų, hormonų, interferonų) sintezėje.
  • Tiesiogiai dalyvauja patenkančių į organizmą cheminių ir vaistinių preparatų metabolizme.
  • Dalyvauja virškinimo procese ir maistingų medžiagų įsiurbime iš patenkančio į organizmą maisto.
Yra nagrinėjami ir kaupiami duomenys apie vaidmenį viršsvorio atsiradime, kuris virto epidemija. Gauti duomenys, kad mikrobai išskiria fermentus ir daug kitų aktyvių medžiagų, veikiančių angliavandenių ir lipidų apykaitą. Ir svarbiausia – jie veikia audinių jautrumą insulinui, didindami jį. Gausiuose darbuose buvo nagrinėjamas prebiotikų ir probiotikų poveikis žarnyno mikrofloros modifikacijai, kuri dažnai sumažindavo . Todėl žarnyno mikroflora pritraukia vis daugiau dėmesio kaip terapinis taikinys gydant nutukimą. Bet kol kas tai tik mokslinės paieškos, reikalaujančios tolesnių tyrimų.
Nanotechnologijos prieš aterosklerozę
16 June, 2016
Tarp naujų aterosklerozės gydymo metodų perspektyviausiu kol kas laikomas monokloninių antikūnių taikymas. Bet sukauptos žinios apie aterosklerozinės plokštelės vystymąsi leido pritaikyti ir nanotechnologijos pasiekimus aterosklerozės gydymui. Jie padeda diagnozuoti ir gydyti aterosklerozę. Yra sukonstruoti adaptyviniai biologiniai jutikliai, padedantys atskleisti specifinius sutrikimo biologinius markerius, pradedama naudoti ląsteles tiekiant gydymo priemones plokštelėms. Daugiafunkciniai nanotechnologijos prietaisai gali ne tik tiekti preparatus, bet ir gauti grįžtamąjį ryšį kaip atsaką į molekulių signalus. Turint omenyje, kad – chroninė uždegiminė liga, vaistų gabenimas nanodalelių, kurios padeda sustabdyti makrofagų proliferaciją tiesiogiai aterosklerozinės plokštelės viduje, gali suteikti naujų galimybių gydant aterosklerozę.
Sergantys Parkinsono liga: jums reikia dainuoti!
14 June, 2016
Anglijos mokslininkai vėl nustebino netikėtais atradimais: dainavimas turi teigiamą poveikį Parkinsono ligos apraiškoms. „Journal of Parkinson’s Disease“ paskelbė straipsnį apie dainavimo poveikį kalbos funkcijoms vokalinių pratimų dėka. Pomėgis dainuoti gali padėti atveju, ir daugelyje ligoninių iš pacientų su neurologiniais sutrikimais organizuojami chorai. Šio netikėto ir paprasto metodo terapinės galimybės yra gana didelės ir reikalauja tolesnio tyrimo. Kontroliuojamas logopedų šis emocinis ir patrauklus užsiėmimas naudojamas kaip efektyvi terapija. Be to dainavimas choru padeda nejausti vienatvės, būti naudingu, patirti emocinį pakilimą, tai yra padėti žmonių su sutrikusiomis funkcijomis . Dainavimas stiprina fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.Parkinsono liga yra plačiai paplitusi išsivysčiusiose šalyse ir ryšium su bendru gyventojų senėjimu sergančių kiekis visą laiką auga. Jos priežastis vis dar nežinoma, o vaistinė terapija skirta visų pirma judėjimo funkcijų gerinimui. Todėl dainavimas kaip reabilitacijos veiksmų dalis yra gana perspektyvus šiai grupei.
Muzika nugalės epilepsiją?
14 June, 2016
Mes įpratę tikėti stebuklingais vaistais, kurie atsiras ir mus išvaduos nuo ligų. Bet kartais visiškai netikėtai galima sau padėti gana papratais būdais. Taip mokslininkai aptiko, kad muzika gali padėti išvengti epilepsijos priepuolių. Paaiškėjo, kad sergantys epilepsija žmonės ypatingai reaguoja į muziką. Tai susiję su tuo, kad smegenų dalis, kuri atsakinga už muzikos suvokimą, yra smilkinio skiltyje. Ir būtent ši dalis dažniau už kitas tampa konvulsyvių reakcijų šaltiniu. Tyrėjai lygino ir epilepsijos priepuoliais sergančių žmonių encefalogramas tyloje ir muzikos klausymosi metu.Paaiškėjo, kad muzika abiejose grupėse padidino , bet pas sergančius epilepsija tuo metu vyko didesnė smegenų aktyvumo smilkinio skiltyje sinchronizacija palyginus su sveikais. „Mocarto efektas“ (Mocarto muzikos teigiamas poveikis smegenų veiklai) neuropsichologų nagrinjamas nuo 1993 metų. Dar 1998 metais tyrinėtojų grupė pranešė, kad Mocarto re-major sonatos fortepijonui garsai sumažino net komos būsenoje esančių pacientų epileptinį smegenų aktyvumą. Kituose tyrimuose buvo aprašyta, kad reguliarus Mocarto muzikos klausymasis sumažina tiek vaikų, tiek suaugusių konvulsijų priepuolių kiekį.Žinoma, tai neatstoja gydymo, bet gali tapti pagalbiniu metodu norint išvengti epilepsijos priepuolių.
Gyslotis palaiko mitybos nuosaikumą?
10 June, 2016
Naujas mokslininkų iš Proctor & Gamble tyrimas nagrinėjo psiliumo (gysločio) savybes kaip sotumo jausmą palaikančios priemonės. Gyslotis turi tirpias skaidulas, kurios vandenyje greitai tampa geliu. Rezultatai buvo paskelbti žurnale „Appetite“. Mokslininkai spėlioja, kad dietinių priedų su gysločiu poveikis sotumo jausmui gali būti naudingas reguliuojant svorį. Jie atliko du tyrimus: pirmame jie nustatė optimalią dozę - 6,8 g. Antras tyrimas parodė, kad gyslotis turi optimalų efektą vartojant jį prieš pusryčius, pietus arba vakarienę., sudarančios tirštus gelius (pavyzdžiui, gyslotis), gali veikti sotumo jausmą kai kurių mechanizmų dėka. Visų pirma susidaro tūris skrandyje, užpildymo jausmas. Antra, sustabdomas maistingų medžiagų skaidymas ir įsisavinimas plonojoje žarnoje, tuo tarpu pagreitinama maisto evakuacija į žarnyno distalines dalis. Toliau, maistui patekus į klubinę žarną, receptoriai pagal „grįžtamojo ryšio“ mechanizmą siunčia signalą į smegenis dėl apetito sumažinimo ir į skrandį dėl jo ištuštinimo sulėtinimo. Šie mechanizmai spėjamai įjungia žarnyno hormonų ir centrinės nervų sistemos dalyvavimą, ir tai teigiamai veikia sotumo jausmą.
Imunitetas – kaip jį galima palaikyti?
10 June, 2016
Imunitetas – sudėtinga sistema, sauganti organizmą nuo įvairiausių išorės veiksnių, trikdančių jo darbą. Imuniteto sistema – tai jūsų sveikatos sargybinis. Gerai veikianti imuniteto sistema – tai organizmo gebėjimas pasipriešinti virusams, bakterijoms, onkologiniams susirgimams. Tačiau imunitetas turi ir priešingą savybę – imuninė apsauga gali pasireikšti neįprastomis reakcijomis prieš savo ląsteles. Tokios autoimuninės reakcijos gali paskatinti sunkius susirgimus.Visą gyvenimą žmogaus imunitetas vystosi ir tobulėja susidurdamas su įvairiausiais infekciniais agentais. Toks imunitetas yra įgytas. Yra ir kita imuniteto rūšis – įgimtas imunitetas. Jis perduodamas motinos kūdikiui ir yra labai svarbus ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. Pagal reakcijas imunitetas dar skirstomas į specifinį ir nespecifinį. Įgytas imunitetas nepaveldimas. Jis gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus atsiranda po susirgimo arba po skiepų. Susidūręs su ligos sukėlėju organizmas pirmiausiai jį atpažįsta ir pradeda gaminti antikūnius. Pasyvus imunitetas aprūpina organizmą antikūniais, gautais su pieno išrūgomis arba motinos pienu. Aktyvus imunitetas – kaip įprasta, ilgalaikis, specifinis, išliekantis keletą metų ar net dešimtmečių.Organizmo imuninė apsauga yra labai sudėtinga ir daugiapakopė
  1. Nepažeista oda ir gleivinė atlieka ne tik mechaninę apsaugą, bet ir turi antibakterinių savybių. Dauguma patogeninių mikroorganizmų ant sveikos odos ir ant gleivinės paprastai žūva, bet jei vyksta padidėjusi arba masinė mikrobų ataka, tuomet šio skydo gali neužtekti ir ligos sukėlėjai gali patekti į organizmą.
  2. Prasideda uždegiminė reakcija, įsijungia ląstelių ir humoralinio imuniteto mechanizmai. Pradeda veikti leukocitai, fagocitai užpuola sukėlėjus, pradedamas gaminti interferonas, imunoglobulinai. Visa tai ir yra nespecifinio imuniteto apraiškos.
  3. Vėliau įsijungia ir specifinio imuniteto mechanizmai. Susidaro (gaminasi) antikūniai prieš tam tikrų rūšių organizmus.
Tačiau bet kurio iš šių mechanizmų veikla gali sutrikti, ir tai gali nutikti dėl daugelio priežasčių:
  • Mitybos sutrikimai, maisto produktų, neturinčių pakankamai vitaminų ir mineralų maiste, vartojimas;
  • Ilgalaikis pervargimas arba dažnos stresinės situacijos;
  • Medikamentų, ypatingai antibiotikų arba hormoninių preparatų, vartojimas;
  • Pažeista ekologinė aplinka – , padidėjęs radiacinis laukas;
  • Operacijos, traumos, nudegimai, peršalimai, kraujo netekimas, narkozė, infekcijos ir intoksikacijos, dažnos peršalimo ligos, chroniški susirgimai, cukrinis diabetas.
Norint padidinti imunitetą reikia laikytis keleto bendrų taisyklių:
  • Laikytis dienos režimo, ;
  • ;
  • Saikingai sportuoti;
  • Grūdintis;
  • Vartoti vitaminų, dalyvaujančių imuninės sistemos veikloje.
Kas iš tikrųjų gali turėti įtakos jūsų imunitetui?Kuo paprastesnės ir banalesnės rekomendacijos, tuo mažiau žmogus linkęs jų klausytis. O gaila! Dažnai jos būna pakankamai efektyvios. Imunitetą gali paveikti net šiek tiek subalansuota mityba ir reguliarūs fiziniai pratimai. Atsisakykite produktų, turinčių daug paprastųjų angliavandenių, konservantų ir skonio modifikatorių. Pasidomėkite, ar daug antibiotikų ir hormonų jūsų perkamoje vištienoje ar kitos rūšies mėsoje, atsisakykite jos. Saugokite savo imuninę sistemą, rūpinkitės ja. Stenkitės išsaugoti organizme viską, kas gera, kas užprogramuota gamtos. Štai keletas produktų, tradiciškai laikomų imuniteto aktyvatoriais:Jogurtai: sudėtyje turi probiotikų – gyvųjų bakterijų. Tačiau toks apibūdinimas tinka tik natūraliems ir nesaldintiems jogurtams.Nesmulkintos kruopos: sudėtyje yra ląstelienos, labai naudingos organizmui. Ji, kaip prebiotikas, atliekantis probiotiko maitinimo funkciją, palaiko normalią žarnyno mikroflorą. O kruopose esantys beta gliukanai aktyvina neutrofilų ir makrofagų darbą.Vanduo: organizmui vanduo yra net svarbesnis nei maistas. – tai mūsų sveikatos pagrindas, todėl ypatingą reikšmę turi jo kokybė. Su vandeniu mūsų organizmas gauna daugelį būtinų mikroelementų, todėl svarbu turėti informacijos apie gyvenamosios vietos vandens sudėtį, pavyzdžiui, apie jodo trūkumą ar geležies perteklių. Patikrinkite savo geriamą vandenį. Naudokite filtrus, kad gautumėte švarų vandenį. Mes rekomenduojame Hydrider – jo dėka vanduo įgyja ypatingas savybes, tampa antioksidantu.Arbata: juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra aminorūgščių, todėl arbata taip pat padeda palaikyti imunitetą. Be to, joje esantis alkilaminas palaiko T-ląstelių veiklą, kurios atsakingos už alergenų ir bakterijų sunaikinimą. Arbatoje esantys polifenoliai taip pat žinomi dėl savo apsauginių antimikrobinių savybių. Naudingąsias arbatos savybes mes siūlome sustiprinti užplikant ją vandeniu, apdorotu .Vištienos sultinys: nuo seno žinomos gydomosios stiprios koncentracijos vištienos sultinio savybės. Juo gydė po operacijų, sunkių infekcinių susirgimų, po gimdymų. Bandant išaiškinti gerąsias sultinio savybes buvo atrastas jų atsiradimo mechanizmas. Pasirodo, gaminant sultinį išsiskiria cisteinas. Stipriame sultinyje esantis cisteinas padeda lokalizuoti uždegimą, skatina gleivių skystinimo ir skreplių pašalinimo procesą.Česnakai: jų sudėtyje yra daug fitoncidų, o ypatinga sudedamoji dalis – alicinas – ypač stipriai kovoja su infekcijomis.Vaisiai ir daržovės, turintys karotinų: tai raudonos ir oranžinės spalvos vaisiai bei daržovės. Juose yra daug įvairių antioksidantų, ypač daug beta karotino, provitamino A, žinomo dėl savo antibakterinių savybių.Grybai: daugelis grybų esant reikalui gali padidinti leukocitų kiekį ir suaktyvinti jų veiklą. Didžiausią poveikį imunitetui turi maitake, šiitake ir reishi grybai. Šie grybai nuo seno vartojami tradicinėje kinų medicinoje. Buvo atlikti moksliniai tyrimai, įrodantys teigiamą baltųjų miško grybų poveikį žmogaus imuninei sistemai.Jūros produktai, žuvis: šiuose produktuose yra daugybė aktyvių medžiagų, palaikančių imuninę sistemą. Jūros produktuose daug seleno, kuris reikalingas susidarant citokinams – svarbiausioms signalinėms molekulėms, dalyvaujančioms įvairių ląstelių susidarymo procese. Žuvyje ir kituose jūros produktuose yra omega-3 riebiųjų rūgščių, padedančių palaikyti imunitetą, sumažinti uždegimus, stimuliuoti audinių hormonų augimą. Kitas svarbus jūros produktas – tai jūros dumbliai. Juose gausu vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir kitų vertingų komponentų. Visi šie komponentai dalyvauja imuniteto stiprinimo reguliavimo procese.

Omega spanguolė – stebuklinga uoga!
9 June, 2016
Mes dažnai girdime išraiška: "Ką jūs valgote – tuo ir tampate" arba "Jūs – tai ką valgote!"Nors turbūt jums ši frazė jau ir atsibodo, tačiau maisto energetika egzistuoja. Svarbu  prisiminti, kad maistas veikia visus mūsų gyvenimo aspektus, įskaitant skanų, ir ne labai. OMEGA SPANGUOLĖ - populiarus naujas produktas, iš linijos produktų sveikatai - tai kvapnūs džiovinti spanguolių gabalėliai, mirkyti Omega - 3 polinesočiųjų riebalų rūgštyse, kurios gautos iš spanguolių sėklų. OMEGA SPANGUOLĖS yra paruoštas valgis ar užkandis, turintis mažai kalorijų. Spanguolių sėklų aliejus yra natūralus Omega 3 ir kitų būtinų ir naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, taip pat tokoferolių, tokotrienolių, ir fitosterolių. Be to, OMEGA SPANGUOLĖS aprūpina organizmą daugeliais nutrientų (maistinės medžiagos), įskaitant , kurių tiek mažai yra mūsų racione. Spanguolių uogos sudėtyje turi cukrų, organinių rūgščių, pektinų ir vitaminų.Lyginant spanguolių ir bruknių maistinę ir vaistinę vertę, tai ji būtų tokia: šių dviejų rūšių uogų biocheminė sudėtis yra labai panaši, tačiau yra keletas skirtumų: bruknių uogos turi mažiau flavonoidų, pektino ir vitamino C, bet daugiau rūgščių. Spanguolių uogos didesnės, masyvesnės, saldesnės, bet mažiau sultingos negu bruknių. Spanguolių uogos turi daugiau (iki 100 mg %), antocianinų (iki 600 mg %), daugiau cukraus (iki 8 mg %), mažiau rūgšties, pektininių medžiagų.Spanguolėse iš kitų medžiagų pastebėti betainas ir : antocianinai, leukoantocianai, katechinai, flavonolai ir fenolinės rūgštys, o taip pat makro - ir mikroelementų: didelis kiekis kalio, šiek tiek mažiau fosforo ir . Santykinai daug yra geležies, mangano, molibdeno ir vario. Be jų yra dar jodo, magnio, bario, boro, chromo ir cinko. Galiausiai, džiovintos spanguolės turi pektino ir kitų pluoštų.Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad spanguolės turi daug antocianinų ir antocianidinų. Nustatytas, kad jie sulėtina bakterijų, tokių kaip E.coli, laikymąsi šlapimo takų sieneliuose ir padeda išvengti šių organų uždegimo procesų. Jie taip pat suteikia ryškiai raudoną spalvą spanguolių uogoms. Antocianinai ir antocianidinai dalyvauja jungiamojo audinio atkūrimo procese, kuria, kartu su vitaminu C ir cinku, iš baltymų ir stiprų, elastingą kolageno skaidulų rezginį. Omega 3 spanguolių uogose tai alfa - linoleno rūgštis.Eksperimentiniai ir klinikiniai omega-3 PNRR tyrimai nustatė antiaterogeninį ir lipidų kiekį mažinantį poveikį: atideda trigliceridų sintezę kepenyse, mažina trigliceridų lygį ir LMTL kraujyje. PNRR vaidina dar vieną ne mažiau svarbų vaidmenį organizme. Iš jų susintetinami eikozanoidai (prostaglandinai, prostaciklinai, tromboksanai ir leukotrienai). Eikozanoidai - vietiniai audinių hormonai. Jie nekeliauja kaip įprasti hormonai kraujyje, tačiau yra gaminami ląstelėse ir reguliuoja daugelio ląstelių ir audinių funkcijas, įskaitant trombocitų funkciją ir uždegimines reakcijas, leukocitų koncentracija, kraujagyslių plėtimosi mažėjimą, kraujo spaudimą, bronchinius susitraukimus ir gimdos susitraukimus.Taigi, apibendrinsime. OMEGA SPANGUOLĖS – tai natūralus sultingas maistingas spanguolių kompleksas, praturtintas spanguolių sėklų aliejumi – natūralus šaltinis riebiųjų rūgščių Omega - 3 (omega -3 PNRR), taip pat antocianinų, flavonoidų (kvercetino, kempferolio ir t.t.), organinių rūgščių (citrinos, askorbo, chitino, oleanolic, ursulo ir kt.) Dėl tokios sudėties produktas pasižymi daugialypiu veikimu ir daugiafunkcionalumu. riebalų rūgštys reikalingos normaliai smegenų, akių ir širdies sistemos veiklai palaikyti.
Vitaminų svarba ir jų vaidmuo
7 June, 2016
VITAMINAI - tai labai svarbios veikliosios medžiagos, kurios veikia visus procesus organizme. Vitaminai organizmui reikalingi labai mažais kiekiais, tačiau jų trūkumas sukelia daug sutrikimų organizmo darbe. Į žmogaus organizmą vitaminai patenka iš maisto, taip pat sintetinami bakterijų, kurios gyvena žarnyne.Skirtingai nuo kitų maisto komponentų, vitaminai nesuteikia energijos, tačiau dalyvauja daugelyje biocheminių procesų, jie yra kofermentai ir dalyvauja visose biocheminiuose reakcijose. Vitaminų trūkumas sukelia jų deficitą, kuris gali lemti įvairius sutrikimus. Apie vitaminų svarbą yra tiek daug pasakyta ir parašyta, kad daugelis priprato ir nustojo kreipti dėmesį į gydytojų patarimus. Nors tiesa, avitaminozė mūsų laikais pasitaiko rėtai, bet hipovitaminozė - yra dažnas reiškinys ir tai pablogina bendrą organizmo sveikatą. Mityba, kuri yra prieinama šiuolaikiniam žmogui – tai maistas, pagamintas technologijų ir chemijos pramonės. Maisto pramonės  plėtra maisto sudėtį pakeitė neatpažįstamai. Per paskutinį šimtmetį dirvožemiai yra išeikvoti, pramoninis žemės ūkis ir gyvulininkystė pripildė mūsų maistą hormonais, , antibiotikais. Šiuo atvėju vitaminų poreikis žmogaus organizmui žymiai padidėjo, palyginus su ankstesniais laikais, - padidėjo organizmo apkrova ir tam, kad likti sveikam, organizmui reikia daug daugiau pastangų. Apskritai, vitaminų poreikis priklauso nuo daugelių veiksnių. Didmiesčių gyventojams, vaikams, paaugliams, nėščioms moterims ir maitinančioms mamoms, sportininkams, asmenims dirbantiems fizinį darbą, taip pat pagyvenusiems žmonėms akivaizdžiai reikalingas didesnis vitaminų kiekis. ir geriantis taip pat turėtų padidinti suvartojamų vitaminų kiekį. Stresas, chirurginės intervencijos, sunkios - visa tai reikalauja daugiau vitaminų žmogaus racione. Net ir nekenksmingų vaistų vartojimas sukelia padidintą vitaminų vartojimą. Vitaminų kiekis maisto produktuose permainingas. Tai priklauso nuo sezono, trąšų technologijų naudojimo arba gyvūnų šėrimo savybių. Priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio tipo, augalų veislės, vaisių nokimo, derliaus nuėmimo, transportavimo ir saugojimo būdų. Bet koks maisto produktų apdorojimas sumažina vitaminų kiekį jame. Todėl svarbu valgyti ir daržoves. Rūpinkitės savo sveikata!
Ką pataria jogos?
7 June, 2016
Jogos teigia, kad žmonės turi valgyti tik tam, kad palaikyti savo aktyvumą ir sveikatą. Šiuolaikinis maitinimas Vakarų šalyse iškreipė požiūrį į maistą - jis nukreipia žmones greitam malonumui valgant pasiekti, todėl mūsų maistas tapo maksimaliai išvalytas, tirpus, ir taip toliau, tai mažina maistinių medžiagų kiekį maiste ir tai atsispindi mūsų sveikatoje.Daugelis žmonių pamiršta, kad gamta pati sugalvojo mums kuriame yra visos mūsų organizmui reikalingos medžiagos. Mūsų šiuolaikinis maistas turi savyje mažiau natūralių ingredientų ir vis daugiau sintetinių priedų. Augalinis maistas - , maistas iš gamtos žmogui ir mes jo suvartojame per mažai.Be maisto sudėties ir kilmės, jogai daug dėmesio skiria maisto įsisavinimui.Jie mano, kad maistas turi būti kruopščiai sukramtytas – tai yra vienas iš pagrindinių sveikos mitybos principų. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka . Jogos sekėjai pataria vandenį gerti prieš valgį arba tarp valgių, negalima gerti valgio metu.Kaip nebūtų keista, joga neprieštarauja sausiems užkandžiams, svarbu gerai kramtyti maistą. Jie net skystą maistą laiko burnoje ir tik tada nuryja. Manoma, kad taip vanduo perduoda savo energiją organizmui.
Sisteminė enzimų terapija – intensyvaus gydymo metodas
3 June, 2016
Nuo XX amžiaus 90-ųjų metų populiarėja terapinė kryptis, žinoma kaip „sisteminė enzimų terapija“. Tokios terapijos atveju naudojami enzimų preparatai norint sutraukti uždegiminį substratą. Šis metodas naudojamas kaip busterio terapija (sustiprinimas) arba serviso terapija (lydėjimas). Ypač efektyvus enzimų naudojimas antibakterinėje terapijoje ilgai trunkančių bronchų ir plaučių, urogenitalinių infekcijų, tuberkuliozės ir kt. atvejais. Fermentai – tai biocheminių reakcijų katalizatoriai, jie didina jų greitį ir kontroliuoja cheminių junginių sintezės ir skilimo procesus organizme. Fermentų panaudojimo galimybės medicinoje dabar yra praktiškai begalinės. Enzimologija – tai svarbiausia šiuolaikinių žinių dalis, ji dabar intensyviai vystosi. Sisteminės enzimų terapijos metu pavyksta pasiekti pusiausvyros fermentinių procesų darbe, normalizuoti ir palengvinti pasveikimą. Enzimai turi daugybę poveikių organizmui:
  • priešuždegiminį,
  • priešpabrinkiminį,
  • fibrinolitinį,
  • imunomoduliuojantį,
  • antiagregatinį,
  • pakartotinai analgezuojantį.
Todėl leidžia juos naudoti daugelio sutrikimų kompleksiniam gydymui. Enzimai prasiskverbia iš kraujagyslių į uždegimo zoną, aktyvuoja ląstelių ir audinių atsistatymą. Enzimai aktyvuoja reparaciją, atstato homeostazę ir padeda organizmui nugalėti ligą, tuo pat metu apginant jį nuo vaistų pašalinio poveikio. Suderinant enzimų terapiją su tradiciniais gydymo metodais, galima padidinti gydymo efektyvumą. Proteolitiniai enzimai padidina antibiotikų patekimą į audinius, padeda antibiotikams patekti į sunkiai prieinamus uždegimo židinius, sustiprina antibiotikų efektyvumą, sumažina jų toksiškumą ir pašalinį poveikį.Enzimų naudojimas širdies ir kraujagyslių ligų atveju leidžia sumažinti kraujagyslių komplikacijų riziką – trombozių, infarktų ir insultų. Gydymas enzimais efektyvus jo poveikio uždegiminiams procesams, , kraujo krešėjimo ir kraujagyslių sistemą dėka. Enzimai (hidrolazai) nuvalo drenažinę ir kraujagyslių organizmo sistemą. Jie padeda išvengi mikroorganizmų antibiotikams ir sumažina atsparumo faktorių perdavimą (kvorumo jausmą) mikrobų . Toliau sisteminė enzimų terapija vystysis ir padės mums tapti sveikesniais.
Žarnyno lazdelė neišsigando kolistino, bet išgąsdino amerikiečių
3 June, 2016
„Supermikrobas“, atsparus stipriausiems antibiotikams, buvo rastas amerikiečių gydytojų pas vieną pacientę. Jie pasėjo žarnyno lazdelės atmainą, kuri yra atspari antibiotiko kolistino poveikiui. Kolistinas buvo paskutinė gynybos priemonė, medikų laikyta atsargai. Mokslininkai baiminasi, kad aptiktas pas šį štamą atsparumo antibiotikui genas gali persiduoti ir kitoms bakterijų rūšims. Jie bijo, kad tai pranašauja bakterijų su totaliu atsparumu atsiradimą. Tas pats pavojingas genas 2016 metų žiemą buvo aptiktas pas bakterijas kiaulių mėsos mėginiuose. Ko laukti toliau?
10 vakarinių valgių variantų
3 June, 2016
Dažniausiai mes galvojame apie pusryčius – ar galime apsieiti be jų arba ką tokio suvalgius norint ištverti iki pietų? O vakarienei mes paliekame daugiau laisvės, juk tai neskubus valgymas, dažnai vykstantis šeimos rate arba susitinkant su draugais. Jeigu vakarienė užsitęsia iki vėlyvos nakties, reikia atsižvelgti, kaip tai paveiks jūsų miegą. Juk maistas turi daug faktorių, veikiančių . Vieni produktai gali padėti miegui, o kiti atvirkščiai – jam trukdyti.Lengvai užmigti padeda produktai, turintys daug , ir .Šios medžiagos reguliuoja organizmo biologinius ritmus, padedant užmigti.
  • Vyšnios
Šios skanios uogos turi hormono melatonino. Jis reguliuoja organizmo biologinius ritmus. Ne sezono metu galima gerti vyšnių sulčių.
  • Graikiniai riešutai
Graikiniai riešutai turi melatonino ir triptofano. Šios aminorūgštys padeda organizmui užmigti.
  • Migdolas
Aukšto magnio kiekio dėka migdolo riešutai padeda nusiraminti, atpalaiduoti raumenis, sumažina širdies ritmo dažnį.
  • Arbūzas
Arbūzas pratęsia gilaus miego fazę, miegas darosi pilnavertis.
  • Tunas
Tunas (o taip pat otas ir lašiša) turi daug baltymo ir vitamino В6. Jie stimuliuoja melatonino ir serotonino sekreciją.
  • Jogurtas
Jogurtas skatina melatonino gamybą vakaro metu.
  • Avižinė košė
Košė vakare duoda organizmui angliavandenių ir kalcio, padedant užmigti. Galima į košę supjaustyti banano, jis turi natūralių relaksantų kalio ir magnio.
Vandens perteklius irgi gali kenkti
2 June, 2016
Visi žino, kad vanduo yra svarbiausias mūsų sveikatos komponentas. Organizmui tiesiog būtinas vanduo, jis yra gyvybės šaltinis. Mes visą laiką primename, kad reikia gerti kuo daugiau gryno , organizmui labai to reikia. Bet, kaip ir bet kokia medžiaga, viskas priklauso nuo kiekio – kai kuriom aplinkybėm net grynas vanduo gali pakenkti organizmui ir sutrikdyti svarbiausių organų ir sistemų funkcijas.Jeigu vanduo susikaupia audiniuose ir tarpuose tarp audinių, susiformuoja pabrinkimai. Mes dažnai matome pabrinkimų ant vokų, blauzdų. Sunkia širdies ir nepakankamumo komplikacija laikomas plaučių pabrinkimas. Vandens susikaupimas krūtinplėvėj trukdo kvėpuoti, o vandenė (hidrocefalija) suspaudžia smegenų audinius ir sukelia rimtus centrinės sistemos sutrikimus. Tokiais atvejais būtina griežtai kontroliuoti vartojamų skysčių kiekį ir žmogaus išskiriamo skysčio kiekį.Žinoma net būsena vadinama „vandens apsinuodijimu“. Tai atsitinka kai vienu momentu išgeriama virš 4 litrų vandens. Dėl tokio atskiedimo inkstai nustoja veikti ir filtruoti skystį. O dėl jonų koncentracijos skirtumo už ląstelių ribų ląstelių membranos plyšta ir organizmo audiniai masiškai griūna. Labiausiai pastebimas yra eritrocitų griuvimas – šlapimas pradeda darytis raudonas dėl hemoglobino. Žmogus tuo tarpu jaučia deguonies badą dėl staigaus eritrocitų kiekio kritimo.Taigi nepersistenkite! Optimalu yra gerti 2-2,5 litrų per parą.
Chroniškas uždegimas pagreitina senėjimą
1 June, 2016
Pas visus senėjimo procesai vyksta skirtingu greičiu. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad senėjimo greitumas koreliuoja su uždegiminiais procesais, apie tai galima spręsti pagal chroniško uždegimo markerių lygį. Todėl uždegimas vertinamas kaip priežastis, pagreitinanti . Buvo pastebėta, kad populiarus preparatas ibuprofenas gali atstatyti audinių galimybę regeneruotis ir lėtinti. Chroninį uždegimą priimta laikyti daugelio senėjimo sutrikimų, mažinančių , priežastimi. Mokslininkų grupė, vadovaujama Thomas‘o von Zglinicki‘o atliko baltymus koduojančio geno, slopinančio uždegimines reakcijas, tyrimą. Jie aptiko, kad išjungus šį geną laboratoriniams gyvūnams jiems išsivysto chroninis sisteminis uždegimas, verčiantis juos per anksti senti ir 2 kart mažinantis jų gyvenimo trukmę. Be to pas juos buvo aptiktas žarnyno ir kepenų ląstelių galimybės regeneruotis silpnėjimas. O šių gyvūnų odos fibroblastai per anksti rodė senėjimo požymius su DNA pažeidimu ir telomerų funkcijų sutrikimu.Tačiau gydymo nesteroidiniu priešuždegiminiu preparatu ibuprofenu atveju pas juos atsistatė ląstelių regeneravimo savybės ir normalizavosi telomerų funkcionavimas.Ibuprofeno sugebėjimas atstatyti audinių regeneravimo galimybes ir išvengti fiziologinio ląstelių senėjimo labai sudomino mokslininkus ir darbai bus pratęsti.
Ką gi reiškia „natūralus“?
1 June, 2016
Europos Sąjungoje termino „natūralus“ neleista naudoti maisto ingredientų atžvilgiu išskyrus kvapiąsias medžiagas. JAV FDA yra ne toks griežtas: leistina vartoti terminą „natūralus“, jeigu tai neklaidina vartotojo. Apskritai žodis „natūralus“ reiškia „egzistuojantis gamtoje arba jos sukurtas, o ne sukurtas arba pagamintas žmogaus“. Maisto produktų atžvilgiu tai tiesiog reiškia, kad „maisto produktas buvo minimaliai technologiškai apdorotas arba konservuotas“. Kokie gi ingredientai nėra natūralūs? O tai sintetiniu būdu gautos medžiagos. Natūraliais ingredientais laikomi neapšvitinti produktai, neturintys GMO. Todėl visi natūralių ingredientų apdorojimo metodai turi būti maksimaliai tausojantys ir paprasti. Pavyzdžiui, iš avižų yra tirpi ląsteliena, gaunama tiesioginės ekstrakcijos būdu, naudojant tradicinį malimą. „Natūralus“ gaunamas fermentacijos būdu su tolesne filtracija, centrifugavimu ir kristalizavimu. Taip gaminama dauguma tirpių vandenyje vitaminų. Tirpių riebaluose vitaminų gamyboje, pavyzdžiui, karotinuoidų, naudojami specialūs tirpikliai. Svarbiausia yra paskui gerai išvalyti nuo jo produktą. Natūralios gaunamos dumblių fermentavimo būdu. Tausojantis būdas technologiškai apdoroti “natūralius” maisto ingredientus sukelia kai kurias išlaidas: palyginus su sintetiniais jie ne taip gerai išvalyti. Užtat natūralūs ingredientai turi didesnį palyginus su sintetiniais komponentais. Pavyzdžiui, natūralus tokoferolis yra RRR-junginys, turintis didžiausią biologinį aktyvumą ir biologinį prieinamumą palyginus su sintetiniu vitaminu Е. Sintezės proceso metu gaunami junginiai su žymiai mažesniu biologiniu aktyvumu. yra biologiškai aktyvių junginių šaltinis, kurie paprastais ekstrakcijos metodais ištraukiami turėdami jų pirmykštę formą. Pavyzdžiui, liuteinas, gaunamas ekstrahuojant iš serenčių, naudojamas biologiškai aktyvuose papilduose .Tokiu būdu nežiūrint į turimus nesutarimus tiksliuose terminų „natūralus“ apibūdinimuose dauguma gamintojų elgiasi protingai, atsižvelgdami galutinių vartotojų lūkesčius. Šaltinis: Scott-Thomas C, Foodnavigator.com, 18th June 2013, What do ‘natural’ and ‘clean label’ mean anyway?
Vanduo – idealus transportas!
31 May, 2016
Visi žino, kad 80% mūsų kūno – tai vanduo! Reiškia, suaugęs žmogus, sveriantis 70 kg, savyje nešioja 56 litrų vandens ir tik 14 kg – viso kito?! Bet šitie 56 litrai nėra įpilti į mus kaip į statinę – jie įtaisyti į ląsteles ir tarpląstelines erdves ir užtikrina visus cheminius procesus organizme.Kraujas Vanduo – pagrindinė kraujo plazmos dalis. Organizme visos organų ir sistemų sąsajos vyksta per nervų ir endokrininę sistemas. Tai pagrindiniai visų procesų reguliatoriai, norint atgabenti hormoną į jo paskirties vietą reikalingas efektyvus nešiotojas. Kraujo plazma tampa tokia idealia atgabenimo priemone, nes ji chemiškai neutrali ir neveikia pernešamų molekulių. Bet vanduo transportuoja ne tik reikalingas medžiagas, jis dirba šiukšlininku – jis išsiveda toksiškus apykaitos produktus. Pavyzdžiui, atgabendamas kraują į inkstus, kur vyksta jo filtracija. Tuo metu stambios molekulės, pavyzdžiui, baltymai, sustabdomos inkstų kamuolių membranų ir gražinamos į kraujotaką, o smulkios, tokios, kaip toksinai, prasiskverbia per membranas ir pašalinamos iš organizmo su šlapimu. Tokiu būdu organizmas atsikrato, pavyzdžiui, pavojingo junginio – amoniako. Organizme beveik visos cheminės reakcijos vyksta vandens terpėje. Vandens molekulės turi išreikštą poliškumą, todėl jis yra geras tirpiklis. Vanduo gerai sutirpdo druskas, šarmus, rūgštis. O tai yra daugumos junginių, esančių organizme, pagrindas. Ištirpimo mechanizmas yra toks: bet kuri hidrofilinė molekulė vandenyje suskyla į jonus, ir būtent jonų pavidalu medžiagos būna aktyvios. Todėl vandens dalyvavimas – svarbiausia normalios medžiagų apykaitos sąlyga.Energinis donorasBūtent vanduo yra svarbiausia grandis organizmo energijos apykaitoje: sąveika su vandeniu transformuoja cheminę energiją į fizinę. ATP kaip universalus energijos nešėjas visuose gyvuose organizmuose reaguoja su vandeniu (hidrolizė) ir atiduoda viduje turimą energiją.Virškinimas ir metabolizmasVirškinimo metu vanduo taip pat labai svarbus: stambios molekulės (baltymai ir polisacharidai) neprasiskverbia pro žarnyno gleivinę dėl savo dydžio. Bet vandens terpėje maistas dalyvaujant enzimams suskyla į smulkius fragmentus, aminorūgštis, ir jie jau gali laisvai patekti į kraują.Fizinis šilumos nešėjasAr atsimenate, kad mes esame šiltakraujai? Vanduo atlieka svarbią fizinę funkciją – šilumos nešėjo ir šilumos izoliatoriaus. Vanduo atiduoda šilumą lėtai, per ilgą laiką, palaikydamas pastovią temperatūrą 36-37 laipsnių ir apgindamas organizmą nuo peršaldymo.Ląstelių struktūrosLąstelės, iš kurių sudaryti visi organai, yra pripildytos skysčiu – citoplazma. Jos 90% sudaro vanduo. Citoplazmoje pastoviai vyksta reakcijos, užtikrinančios audinių ir organų funkcijas. Be to, vanduo savo skystoje agregatinėje būsenoje yra praktiškai nesuspaudžiamas ir dėl to jis nulemia ląstelės apimtį. Vanduo yra savotiškas hidrostatinis ląstelės skeletas.Šios svarbiausios funkcijos padaro vandenį būtinu gyvenimo komponentu, be jo gyvenimas būtų visiškai neįmanomas.
Pneumonija – ji iki šiol pavojinga!
30 May, 2016
Pneumonija – infekcinė liga, kuri gali turėti skirtingus sunkumo laipsnius – nuo pusėtinai sunkaus iki kraštutinio sunkumo. Pneumonija gali būti sukelta bakterijų, virusų ir grybelių. Bakterijos – labiausiai paplitusi suaugusių pneumonijos priežastis, o mažiems vaikams ją sukelia dažniausiai virusai. Pastaruoju metu dažnai pastebimos įvairios atipinių pneumonijų rūšys – skirtingai nuo tradicinės bakterinės kokinės floros, atipinio uždegimo atveju sukėlėjais gali būti mikoplazmos, chlamidijos, salmonėlės, klebsielos. Atipinių pneumonijų atveju dažnai išsivysto intersticinis uždegimas, tuo tarpu įprastos pneumonijos atveju uždegimas lokalizuojamas plaučių alveolėse. Pneumonijos simptomai yra įvairūs – paprastai tai kosulys su skrepliais, apsunkintas kvėpavimas, temperatūros pakilimas, skausmai krūtinės ląstoje, silpnumas, prakaitavimas. Į rizikos grupę įeina vaikai iki 2 metų, pagyvenę žmonės virš 65 metų, rūkaliai, žmonės, sergantys bronchų astma, cistine fibroze, cukriniu diabetu.Pneumonijos diagnostika remiasi ligonio apklausa, krūtinės ląstos išklausimu, kraujo ir skreplių analizėmis, rentgenologiniais tyrimais. Gydymas priklauso nuo sukėlėjo, nuo ligos pasireiškimo sunkumo. Bakterinė pneumonija reikalauja gydymo antibiotikais. Antibiotikai paskiriami priklausomai nuo pneumonijos sukėlėjo rūšies. Pneumonijos ligoninėse ir už jų ribų reikalauja skirtingų gydymo taktikų.Profilaktikai gali būti panaudotos vakcinos – pneumokokinė, gripo vakcinos gali būti skiepiamos rizikos grupėse kasmet. Vakcinos prieš kokliušą, tymų, vėjaraupių, hemofilinės infekcijos padeda išvengti mažiau paplitusių pneumonijos rūšių. Profilaktikai svarbu yra mesti rūkyti, palaikyti imuninę organizmo sistemą.
Kaip gyventi šimtą metų?
30 May, 2016
Harvardo mokslininkai ieško atsakymo į šį klausimą jau 70 metų. Tyrimams jau buvo išleista 25 milijonų dolerių. Bandomųjų grupėje buvo 600 žmonių, ir tai buvo ir lieka viena iš ilgiausiai trukusių darbų sveiko gyvenimo būdo tema. Tyrimai tęsiasi, bet gauti rezultatai jau verti dėmesio. Kai tyrimas buvo pradėtas, jo dalyviai buvo jauni, o dabar tiems, kas liko gyvas, jau 80 – 90 metų. Dešimtmečių bėgyje jie darė užrašus ir pildė anketas, darė kraujo tyrimus, encefalografijos ir kitus tyrimus. Buvo apklausinėjami taip pat dalyvių draugai ir giminaičiai. Analizuojant rezultatus galima padaryti preliminarias išvadas:Reikia mokytis visą gyvenimą!Buvo nustatyta, kad gyvenimo trukmė susijusi su išsilavinimu – nepakankamas išsilavinimas trumpina gyvenimą apytiksliai 10 metų. Subrendusių žmonių mokymasis apsaugo smegenis nuo senėjimui būdingų degeneracijos procesų.Rūkymas kenkia!Mokslininkų išvados patvirtino: potraukis cigaretėms – viena iš tyrimo dalyvių pagrindinių ligų ir ankstyvos mirties priežasčių.Komiška, kad 1950-aisiais metais Philip Morris buvo vienas iš šio tyrimo rėmėjų, bet tai netrukdė mokslininkams paskelbti išvadas apie cigarečių žalą.Alkoholis taip pat kenkia!Piktnaudžiavimas alkoholiu, kaip ir daugelyje kitų tyrimų, buvo pavadintas pagrindine ankstyvos mirties priežastimi. Dar šis įprotis sugriauna šeimas – 57 % atvejų alkoholis buvo bandomųjų skyrybų priežastis. Tyrėjai taip pat mano, kad jų depresijos ir neurozės taip pat buvo alkoholizmo pasekmė.Fizinis aktyvumas!Tyrėjai išsakė paradoksinį mintį: turėdamas gerą savijautą 50-60 metų amžiaus žmogus yra linkęs į fizinį aktyvumą, o atsidavimas sportui jaunystėje negarantuoja geros savijautos senatvėje. Mokslininkai padarė išvadas, kad aktyvūs krūviai, gera fizinė forma veikia ilgaamžystę.Būkite filosofu!Tyrėjai aptiko, kad sveikatai yra svarbi galimybė adaptuotis skirtingoms, tame tarpe ir nemalonioms bei sunkioms gyvenimo aplinkybėms.Brandi santūri reakcija į gyvenimo problemas garantuoja sveikatos išsaugojimą iki senatvės.Šeimos vertybėsGeorge Vaillant vadovavo šiam tyrimui virš 42 metų. Tyrimo metu jis padarė vienareikšmę išvadą: „Svarbiausia, kas turi reikšmės – tai santykiai su kitais žmonėmis. Laimė – tai meilė“. „Geri santykiai duoda mums laimę ir padaro mus sveikesniais“, — sako jo darbo kolega, daktaras Robert J. Waldinger. Tyrimo dalyviai, kurie turėjo mylinčią šeimą ir šiltus santykius, gyvendavo ilgiau už kitus ir likdavo sveikesni senatvėje.Kaip matome, nieko ypatingai naujo nėra – tiesiog mokslininkai patvirtino seniai žinomas tiesas. Bet štai grynai mokslinė išvada: visi šie komponentai turi sinergizmo efektą – tie, kas būdamas 50 metų vykdo tik 3 sveikos ilgaamžystės įstatymus, 80 metų amžiuje turi 3 kart didesniu šansų numirti negu tie, kas vykdė 4 įstatymus.Taigi neužtenka tik mesti rūkyti arba tik lankytis sporto salėje. Siekite tobulumo!
Žalia spalva gydo migreną?
30 May, 2016
Žurnaluose Brain ir New Scientist paskelbti skirtingo apšvietimo poveikio kenčiančių nuo migrenos žmonių galvos skausmo priepuoliams tyrimo rezultatai.Migrenos priepuolių metu padidėja žmonių jautrumas šviesai. Šviesa sustiprina galvos skausmą, kenčiantys nuo migrenos stengiasi uždengti užuolaidas, nueiti į tamsias patalpas, gulėti su užmerktomis akimis.Mokslininkas Rami Burstein su kolegomis atliko eksperimentą su savanoriais. Juos patalpino į tamsų kambarį ir keitė jame apšvietimą: duodavo baltą, mėlyną, žalią ir raudoną šviesą. Buvo fiksuojamos pacientų reakcijos, signalus į smegenis pateikiančių neuronų aktyvumas, smegenų aktyvumas. Po to paaiškėjo, kad mėlyna, balta ir geltona šviesa stiprino skausmo pojūčius. Ir tik žalia šviesa mažino skausmą. Ji sukėlė akyse ir smegenyse mažesnį elektrinį aktyvumą, negu kitos spalvos spektras. Mokslininkai tikisi, kad migrena sergantiems žmonėms bus sukurti saulės akiniai, kurie filtruos visą šviesą išskyrus žalią.
Išmatų transplantacija – mokslinė problema arba pseudosensacija?
30 May, 2016
Terminas „transplantacija“ prieš kurį laiką pradėtas vartoti truputį neįprastu aspektu. Kalba eina apie išmatų transplantaciją. Šio neįprasto metodo pagalba pastaruoju metu gydomas daugelis žarnyno sutrikimų. Žurnale Science paskelbtas darbas apie donorų bakterijas, apie tai, kaip jos prigyja pacientų organizmuose.Tokiai ypatingai transplantacijai paprastai naudojamos klizmos, bet kartais ir tiesiog kapsulės su išdžiovintomis ir užsaldytomis fekalijomis. Tokia procedūra duoda gerą efektą prieš Clostridium difficile, kuri gali sukelti sunkų viduriavimą ir net pseudomembraninį kolitą. Šis sukėlėjas nulemia epideminius infekcijos protrukius, kurie yra sunkiai pagydomi.Kas gi vyksta su bakterine flora svetimame organizme po perkėlimo? Tyrimų buvo nustatyta, kad iki 70 dienos po transplantacijos recipiento žarnyne aptinkamos naujos bakterijos, kurios nebuvo jam būdingos. Jos buvo atneštos su transplantantu, o taip pat jo buvo stimuliuotas savų bakterijų, kurių prieš tai buvo nedaug, augimas.Iš viso sveiko žmogaus mikrobiotos sudėtis gana įvairi. Bet tyrimai parodo, kad donorų štamai blogai prigyja naujoje ekosistemoje, ypač kai joje jau yra tokių pat štamų.Mokslininkai iš Europos molekulinės biologijos laboratorijos nagrinėjo, kas vyksta su žarnyno mikrobiota po transplantacijos. Mikroorganizmų nagrinėjimas vyko su DNA iššifravimu. Donorų štamai buvo laikomi svetimame organizme virš trijų mėnesių, jie pamažu keitė recipiento bakterijas, sugyveno su jomis. Mokslininkai mano, kad tai priklauso nuo suderinamumo, nuo to, kiek tinkamas yra donoras, ir į tai būtina atsižvelgti transplantuojant išmatas.
Priemonės nuo alergijos gali turėti netikėtų pašalinių poveikių
30 May, 2016
Olandijos mokslininkai aprašė ankščiau nežinomas antihistamininių priemonių pašalines reakcijas naudojant jas gydant vaikus. Daktarai Tjalling W de Vries iš Medical Centre Leeuwarden ir Florence van Hunsel iš Netherlands Pharmacovigilance Centre Lareb išnagrinėjo aptiktas nepageidaujamas apraiškas pas vaikus iki 18 metų naudojant antihistamininių priemonių. Stebėjimo laikotarpis buvo išrinktas nuo 1991 iki 2014 metų. Buvo išnagrinėti 228 pranešimai, kurie aprašo pašalinius poveikius. 16% aprašytų atvejų yra susiję su dezloratadino, 15% – loratadino, 13% – ketotifeno vartojimu. Iš šių pranešimų 5 atvejais buvo aptikti rimti pašaliniai poveikiai. 1 iš jų įvyko po aukštos dozės alimemazino (2 mg/kg vietoj įprastų 0,25 mg/kg alergijos atveju). Pas keturių metų vaiką kaip atsakas į šią dozę išsivystė piktybinis neuroleptinis sindromas, sukėlęs mirtį. Antras atvejis – kai 14-mečiui berniukui dėl gydymo azitromicinu ir feksofenadinu prasidėjo rimta tachikardija. Pas tris skirtingo amžiaus vaikus, kurie vartojo loratadiną ir dezloratadiną, prasidėjo traukuliai. Likę komplikacijų atvejai buvo mažiau rimti: 16 atvejais prasidėjo galvos skausmai (dėl levocetirizino, terfenadino, loratadino, dezloratadino, cetirizino ir feksofenadino), 12 atvejais prasidėjo mieguistumas (dėl cetirizino, levocetirizino, dezloratadino ir kt.). Dar pas 9 vaikus buvo pastebėtas agresyvus elgesys (dėl ketotifeno, dezloratadino), pas 5 vaikus prasidėjo hiperaktyvumas (dėl dezloratadino, ketotifeno, terfenadino, loratadino ir dimetindeno). Odos išbėrimas prasidėjo pas 33 pacientus dėl cetirizino, dezloratadino, loratadino ir kt. Gauti duomenys keičia mūsų nuomonę apie antihistamininių preparatų saugumą, ir įvyko duomenų iškraipymas ryšium su tuo, kad jų saugumo tyrimai iš esmės buvo remiami pačių farmacinių kompanijų, suinteresuotų preparatų patekimu į farmacinę rinką. Atsižvelgdami į tai, gydytojai ir pacientai turi būti visaverčiai informuoti apie visus pašalinius efektus.
Reumatoidinis artritas ir omega 3 riebalų rūgštys
26 May, 2016
Jill Norris darbuose ir Gan R. W su bendraautoriais tyrimų rezultatuose, paskelbtuose žurnale Rheumatology, aprašomi Omega-3 riebalų rūgščių iš žuvies ir žuvų taukų vartojimo efektai reumatoidiniam artritui (RA). Atsirandantis dėl RA sisteminis uždegimas apima kai kurių sąnarių sinovialinius apvalkalus, kartais ir kitus organus, dažnai širdies kraujagyslių sistemą. Atsirandantys skausmai, pabrinkimai, odos paraudimai vėliau sukelia sąnarių deformaciją. Manoma, kad dėl to kalti autoimuniniai organizmo sutrikimai. Mokslininkai patikrino hipotezę apie galimą dietinių faktorių poveikį šiems procesams. Buvo išnagrinėti duomenys apie Omega-3 riebalų rūgščių vartojimą 30 žmonių su autoantikūnais RА palyginus su 47 sveikais žmonėmis. Kraujo tyrimai parodė, kad žmonės su reumatoidiniu artritu turi mažesnį Omega-3 riebalų rūgščių lygį. DHA ir EPA – vienos iš svarbiausių Omega-3 riebalų rūgščių .Tyrimo autoriai rašo, kad genetiniai ypatumai gali veikti efektyvumą vartojant Omega-3 pas žmones, turinčius RA išsivystymo riziką. Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra žuvis, gyvenanti šaltose jūrose (lašiša, skumbrė), dumbliai.Skaitykite daugiau moksliniame straipsnyje:Gan R. W. et al. Lower omega-3 fatty acids are associated with the presence of anti-cyclic citrullinated peptide autoantibodies in a population at risk for future rheumatoid arthritis: a nested case-control study //Rheumatology. – 2015. – С. kev266
Vegetarai ir mėsėdžiai vis dar ginčijasi
25 May, 2016
Vegetarai mano, kad jų gyvenimo būdas yra sveikas, o mėsėdžiai, kaip, beje, ir daugelis gydytojų,  laikosi nuostatos, jog atsisakydami gyvulinės kilmės maisto galite pakenkti sveikatai.Meijo klinikos gydytojų tyrimais norėta galutinai išsiaiškinti, kaip gi yra iš tikrųjų. Tiriamasis darbas buvo vykdomas 2014 – 2015 metais,  jo metu buvo atlikta maždaug 170 tyrimų, susijusių su vegetarine mityba. Mokslininkai priėjo išvados: vegetarams trūksta vitamino B12 ir vitamino D, kadangi jų nėra augaliniame maiste ir randama tik gyvulinės kilmės maiste.Vegetarai ir ypatingai veganai turi problemų dėl kraujo krešėjimo, gali pablogėti jų atmintis, o jų organizme ima trūkti kalcio ir feritino.  Feritinas – tai geležį organizme padedantis išsaugoti baltymas.Tačiau ir tokia mityba turi teigiamų aspektų: 36% vegetarų  rečiau pasireiškia metabolinis sindromas, širdies ligos, cukrinis diabetas, insultas. Tyrimo metu buvo atliktas sveikatos patikrinimas 100 tūkst. žmonių JAV ir Kanadoje. Iš jų 35% tiriamųjų buvo vegetarai. Atliekant tyrimus buvo atsižvelgiama į daugelį faktorių: lytį, amžių, rasę, fizinį aktyvumą, maisto kaloringumą, žalingus įpročius. Vegetarų organizme buvo žemesni gliukozės ir trigliceridų rodikliai, neaukštas kūno masės indeksas, nedidelė juosmens apimtis ir beveik visiškai nepasitaikė arterinės hipertenzijos atvejų. Taigi, remdamiesi šiuo tyrimu mokslininkai teigia, kad perėjimas prie augalinio maisto gali padėti išvengti metabolinių pažeidimų.2008 metais Nature buvo publikuojamas darbas, kuriame rašoma, jog veganų niekuomet nevargina toksinas E. coli (potipis Shiga), kuris sukelia sunkią diarėją.Pasirodo, kad šio toksino taikinys yra N-Glycolylneuraminic acid rūgštis (Neu5Gc  - priskiriama sialo rūgštims). Šios cheminės medžiagos yra jautienoje, avienoje, kiaulienoje, o augaliniame maiste, baltoje paukštienoje bei žuvyje jos nėra. Įdomu tai, jog mūsų organizme ši rūgštis nesintetinama, todėl bakterijos priverstos laukti, kol Neu5Gc pasieks mūsų virškinimo traktą ir nusės ant žarnyno epitelio membranos. Tai ir yra signalas toksinui pradėti veikti. Visgi tapti griežtu vegetaru nėra būtinybės, pakanka laikytis Viduržemio jūros dietos, kuri šio tyrimo metu buvo iš naujo moksliškai pagrįsta.
Kai kurie vaistai sukelia demenciją?
25 May, 2016
Žurnale Circulation Research paskelbti amerikiečių mokslininkų tyrimų rezultatai, kurie parodo galimas vaistų su PSI (protoninio siurblio inhibitorių) savybėmis vartojimo pasekmes – demencijos, miokardo infarkto ir inkstų nepakankamumo rizikos padidėjimą. Paaiškėjo, kad tokie vaistai pažeidžia kraujagyslių funkcijas ir pagreitina kraujagyslių endotelio senėjimą. Protoninio siurblio inhibitoriams priskiriamos priemonės (omeprazolis, rabeprazolis ir kt.) visuotinai vartojami gydant skrandžio opą, helikobakteriją, gastroezofaginio refliukso ligą, lėtinį rėmenį. Jų poveikio mechanizmas susijęs su skrandį supančių ląstelių išskiriamos druskos rūgšties blokavimu. Šios priemonės dažnai parduodamos be gydytojo recepto ir vartojamos savarankiškai kaip priemonė nuo rėmens arba skrandžio skausmo. Tuo tarpu tyrimai parodė koreliaciją tarp šių priemonių vartojimo ir demencijos, miokardo infarkto ir inkstų nepakankamumo rizikos padidėjimo.Eksperimentuose su žmogaus kapiliarų endotelio ląstelėmis mokslininkai, pridėdami ezomeprazolio, įsitikino, kad ilgalaikis preparato poveikis pažeidžia atitarnavusių medžiagų suvirškinimą lizosomose ir ląstelių valymą. Dėl to endotelyje susikaupia baltymų agregatų, kurie trukdo jiems normaliai veikti. Pavyzdžiui, endotelyje pradeda sintezuotis daugiau laisvų radikalų (superoksido), kurie pažeidžia ląsteles, ir sumažėja kraujagyslių išsiplėtimui būtino azoto oksido sintezė. Taip pat buvo nustatyta, kad ezomeprazolis veikė daugelio genų ekspresijos lygį, o tai pagreitina ląstelių senėjimą. Ypač neigiamas buvo jo poveikis telomerams – jie sutrumpėdavo ląstelėse, tai pablogindavo ir apribodavo jų sugebėjimą dalintis. Kraujagyslių epitelio būsena nepaprastai svarbi kraujo tiekimui organams ir audiniams, ir ezomeprazolio poveikis, pagreitinantis jo senėjimą, padidina smegenų, širdies ir inkstų pažeidimo riziką. Šie rezultatai verčia rimtai susimąstyti apie protoninio siurblio inhibitorių plataus vartojimo pasekmes ir jų vartojimo saugumo.
Superbakterijos, bioplėvelinės infekcijos ir virusai – kas nugal
23 May, 2016
Iki šiol medikai buvo įsitikinę, kad antibiotikai neveikia virusų ir paskirti juos reikia tik esant bakterinei infekcijai. Bet štai sensacija – mokslininkai iš University of Pittsburgh Center for Vaccine Research sukūrė priemonę, kuri vienu metu veikia virusus ir bakterijas. Ir ne tik bakterijas, o superbakterijas, kurios yra atsparios šiuolaikiniams antibiotikams. Ir svarbiausia – tas bakterijas, kurios slepiasi bakterinėje plėvelėje. Chronišku infekcijų atveju dažnai susidaro biologinė plėvelė – bakterijos formuoja kolonijas, kurios save apsupa plėvele ir darosi beveik nepažeidžiamos. Ypatingą pavojų sudaro „superbakterijos“, atsparios visiems egzistuojantiems antibiotikams. Naujos priemonės efektyvumas biologinių plėvelių atžvilgiu 50 kartų viršija tradicinius vaistus. Tyrinėtojai aptiko, kad būtent virusai stimuliuoja biologinių plėvelių formavimąsi, todėl savo pastangas nukreipė į viruso apsauginės plėvelės ir bakterinės bioplėvelės panaikinimą. Jie sukūrė katijoninį antimikrobinį peptidą (engineered cationic antimicrobial peptide – eCAP). Tai yra priešmikrobinio peptido, dalyvaujančio imuninėje apsaugoje, dirbtinė atmaina. Šis junginys panaikina apsauginę plėvelę, po kuria slepiasi bakterijos ir virusai. Mokslininkai augino bioplėveles iš mėlynųjų pūlių bakterijos (Pseudomonas aeruginos) ant bronchų epitelio ląstelių. Po to bioplėvelės buvo apdorotos eCAP, ir naikinant bioplėvelę buvo aptiktas efektyvumo padidėjimas (50 kartų) palyginus su standartiniais vaistais. Tuo tarpu kvėpavimo takų ląstelės nebuvo pažeistos. Pakartotino eksperimento metu mokslininkai infekavo kvėpavimo takus respiraciniu sincitiniu virusu (RSV). Šis virusas ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems pacientams ir sergantiems chroniniais plaučių sutrikimais – pas juos ši infekcija praeina labai sunkiai. Tuo tarpu bioplėvelių atžvilgiu eCAP parodė 10 kartų didesnį efektyvumą nei paprastų vaistų. Izoliuotos virusinės infekcijos atveju virusinių dalelių kiekis sumažėdavo 150 kartų. Naujas preparatas, veikiantis virusus ir bakterines plėveles, vertingas dar ir tuo, kad jis gali būti naudojamas sterilizuojant medicinos įrangą, pavyzdžiui, bronchoskopus, kuriuos susiformuoja bakterinės plėvelės.
Dieta be gliuteno ne visada naudinga
23 May, 2016
Dieta be gliuteno darosi vis populiaresnė ir pastaruoju metu ji tampa tiesiog madingu tendencija mityboje. Nors tikros indikacijos jai yra gana retos, juk tikra celiakija – gana retas sutrikimas, ji pasitaiko mažiau nei pas 1 procentą gyventojų. O pagal statistiką išsivysčiusiose šalyse vartoti produktus be gliuteno linkę nuo 10 iki 20% gyventojų. Dėl ko taip yra ir kuo tai gresia sveikatai? Jeigu jūs tikrai turite celiakiją, netoleruojate gliuteno, toks maistas jums skirtas ir variantų nėra. Bet jei jūs tiesiog laikotės mados ir manote, kad tai jums naudinga – tai ne visai taip. Visų pirma, jūs apribuojate pilnaverčio ir įvairaus maisto patekimą į organizmą be ypatingo pagrindo, negaudami pakankamai vitaminų bei mineralų. Dažnai maistas be gliuteno turi daugiau cukraus ir riebalų, ir pereinantys į dietą be gliuteno dažnai priauga svorio. Mokslinių tyrimų buvo nustatyta, kad žmonės, vartojantys įprastus produktus, rečiau serga diabetu, širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kai kuriomis onkologinių ligų formomis palyginus su vartojančiais produktus be gliuteno.Manoma, kad produktų be gliuteno vartojimas gali padėti išvengti celiakijos išsivystymą pas vaikus, bet tai nepatvirtinta mokslinių tyrimų rezultatais. Egzistuoja genas, nulemiantis polinkį į celiakiją, bet tuo tarpu ta liga atsiranda ne visada ir ne pas visus to geno nešiotojus.Gydytojai pataria nevartoti produktų be gliuteno nepasikonsultavus su gydytoju, nes ne visada tai gali būti naudinga.
Vaistai daro apytaką gamtoje
20 May, 2016
Ar Jūs niekad nesusimąstėte, kaip į mūsų organizmą patenka visa ta chemija, jeigu Jūs patys stengiatės valgyti švarius produktų, nevartoti vaistų be būtino reikalo ir atrodo, esate apsupti saugiais daiktais? Izraelio mokslininkai netikėtai aptiko vaistą karbamazepiną, kuris paskiriamas nuo epilepsijos, niekad jo nevartojusių žmonių organizmuose. Paaiškėjo, kad ši medžiaga patenka į jo vartojančių žmonių šlapimą, paskui patenka į kanalizaciją, po to per nutekamuosius vandenis – į dirvą ir augalus. Toliau patenka į žmonių, kuriems ji visai nereikalinga, maistą, ir štai ji vėl šlapime. Ji vėl pateks į kanalizaciją, iš ten į augalus – ratas užsidaro. Tyrimo metu dalyviams duodavo pakaitomis daržovių iš laukų, kurie buvo drėkinami išvalytais nutekamaisiais vandenimis, ir daržovių, išaugintų kituose laukuose, nedrėkinamuose tokiais vandenimis. Be to, dalyviai gavo ir nenagrinėtų produktų, nusipirktų supermarkete, dėl kurių nebuvo tiksliai aišku, kaip jie buvo auginami. Visų šlapimo tyrimuose buvo tikrinamas karbamazepino lygis. Tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą, kad vaistai įeina ir dalyvauja gamtos apytakoje, patenka su maistu į organizmą ir sukelia nežinomų ir nenumatomų efektų sveikatai. Tyrime dalyvavo visai skirtingi žmonės, jie nevartojo karbamazepino, nebuvo vegetarai. Žinoma, cheminės medžiagos kiekis antrame vartojimo rate yra žemesnis, negu pas tuos, kas jį vartoja kaip vaistus, bet net šitos liekamosios dozės negatyviai veikia žmonių sveikatą. Daug vaistų likučių randama žuvyse, dumbliuose. JAV 2009-2011 metais patikrino išvalytą vandenį, patenkantį į vandens telkinius. Ir jame aptiko 42 vaistų pėdsakus. Ypač dažnai mėginiuose aptikdavo 6 medžiagas, tarp kurių karbamazepinas, triklozanas, o taip pat diklofenakas, kuris susikaupia žuvų organizmuose. Jis veikia inkstų darbą. Vokiečių mokslininkas Martin Jekel mano, kad būtina valyti nutekamuosius vandenis ozonavimo būdu, nes tai sukelia susiskaldymą į smulkias molekules su žemu biologiniu aktyvumu, o taip pat naudoti filtrus su aktyvuota anglimi.
Vyrų ir moterų nemiga – kodėl ji tokia skirtinga
20 May, 2016
Lytinės elgesio ypatybės (androgininis, moteriškas ir vyriškas elgesio tipai) pas abiejų lyčių atstovus sąlygoja kai kuriuos miego sutrikimus. Nemiga pasireiškia arba sunkiu užmigimu, arba nepakankama miego kokybe. Dėl tokio miego žmogus jaučiasi neišsimiegojęs, dažnai skundžiasi nuovargiu, silpnumu, galvos skausmais. Su tokiais simptomais moterys kreipiasi į gydytojus 3 kartus dažniau nei vyrai. Anksčiau buvo manoma, kad tai lemia lytiniai skirtumai. Bet dabar paaiškėjo, kad daug svarbesni yra skirtumai, lemiantys abiejų lyčių psichotipus. Manoma, kad gamta numatė žmonių populiacijai būtiną 7-8 valandų miego trukmę. Tyrimai parodė, kad moterų miegas bet kuriam amžiuje yra gilesnis nei vyrų miegas, bet tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais. Paaiškinti tai hormonų skirtumais mokslininkai nesugebėjo ir atsirado lytinio veiksnio versija. Moteriškas elgesys charakterizuojasi noru aptarinėti savo problemas su kitais žmonėmis, skųstis. Todėl vyrų nemiga dažnai lieka tiesiog už bendravimo ribų, neaptarinėjama. Bet tuo tarpu nepakankamas arba nekokybiškas miegas blogai veikia ir vyrų, ir moterų organizmą. Trumpesnis nei 6 valandų miegas padidina hipertonijos, cukrinio diabeto, virusinių ligų riziką. Ilgai trunkanti nemiga išsekina nervinę sistemą, sukelia depresijas ir stresus. Padidėja priklausomybės – nuo alkoholio arba nuo migdomųjų – rizika. Išskiriama ūminė nemiga kaip streso rezultatas. Ji atsitinka dėl konfliktų, sudėtingų gyvenimo situacijų. Žmogus naktį negali atsikratyti vidinės įtampos, kuri neleidžia jam atsipalaiduoti. Tokios būsenos praeina be gydymo dingus nemigą sukėlusiai priežasčiai. Egzistuoja antrinė chroninė nemiga psichinių ligų fone. Pavyzdžiui, neurozių metu, kai sutrinka slopinimo ir dirginimo procesų pusiausvyra. Egzistuoja ir nemigos forma, atsirandanti be akivaizdžios priežasties. Tai savotiška „išmokta insomnija“. Žmogus taip bijo neužmigti, kad trukdo pats sau ir dirbtinai save įvaro į nemigą. Jis taip stengiasi priversti save užmigti, kad aktyvuojasi smegenų funkcija, trukdanti miegui. Gaunasi užburtas ratas: kuo aktyvesnės yra žmogaus pastangos užmigti, tuo sunkiau tai realizuojama. Tokiais atvejais žmogus pradeda bijoti paties „sudėtingo užmigimo“ proceso, dažnai vartoja migdomuosius. Bandymas nutraukti migdomųjų vartojimą grąžina problemą. Tokie sutrikimai reikalauja profesionalios psichologinės pagalbos, būtina pakeisti požiūrį į šią situaciją.
Mūsų genai irgi priklauso nuo sezonų ir mėgsta vasarą
20 May, 2016
John Todd (Cambridge University) paskelbė darbo apie sezoninius pasikeitimus organizme rezultatus. Žiemą ir vasarą buvo aptiktas skirtumas ląstelių sudėtyje, genų ekspresijoje, genų koduojančių baltymų sudėtyje. Mokslininkai ketino išsiaiškinti, ar priklauso įvairių chroninių sutrikimų eiga nuo sezonų, pamatę, kad skirtingu metų laiku organizmai nevienodai kovoja su uždegimais. Buvo ištirti kraujo pavyzdžiai, juose buvo apskaičiuoti leukocitai ir patikrinti genų ekspresijos lygiai. Rezultatai parodė, kad 5136 iš 22822 genų keičia ekspresiją priklausomai nuo sezonų ir keičia jų koduojamų baltymų darbą. Limfocitų kiekis maksimaliai pakilo spalį ir kovą, o eozinofilai maksimaliai padidėjo vasarą. Tai reiškia, kad organizme vyksta adaptacija sezonų pasikeitimui. Mokslininkai išnagrinėjo geną ARNTL, koduojantį baltymą, turintį priešuždegiminių savybių. Žiemą jo kiekis ląstelėse žymiai sumažėja, todėl organizmui sunku kovoti su uždegimu. Mokslininkai daro prielaidą, kad šis genas susijęs su sezoniniu saulės aktyvumu. Taigi vasarą mes pasidarome stipresni, kaupiame sveikatą.
Mūsų organizme gyvenanti mikroflora sąlygoja žmogaus elgesį ir j
19 May, 2016
Socialinis žmogaus aktyvumas, jo ekstravertiškumas arba intravertiškumas visada buvo susijęs su mūsų charakteriu, su paveldėtu psichotipu. Bet štai paaiškėjo, kad mūsų elgesyje dalyvauja organizme gyvenančios bakterijos. Žarnyno bakterijos - simbiontai nulemia mūsų nuotaiką ir norą bendrauti. Amerikiečių gydytojų iš Icahn School of Medicine at Mount Sinai tyrimai parodė, kad tam tikrų bakterijų kombinacijų atveju organizme gaminamos medžiagos, veikiančios smegenų mielinizaciją, o tai įtakoja socialinį aktyvumą. Mielino skaidulų laidumas turi lemiamą reikšmę periferinės nervinės skaidulos funkcionavimui. Pavyzdžiui, depresijų atvejais buvo aptiktas mielino dangalo suplonėjimas ir mielino skaidulos kiekio sumažėjimas. Mokslininkai aptiko, kad bakterinės žarnyno metabolitai gali veikti laidžiąsias mielino skaidulas ir sukelti depresiją. Eksperimentuose su gyvūnais perkėlus mikroflorą nuo depresyvių gyvulių sveikiems pas pastaruosius pasireikšdavo pasikeitimai mielino skaidulose ir atsirasdavo sociofobija. Mokslininkai stengiasi nustatyti ryšį tarp žarnyno sveikatos ir smegenų funkcijų. Buvo nustatytos bakterijos, gaminančios daug krezolo. Krezolas – toksinė medžiaga, lengvai patenkanti per hematoencefalinį barjerą į smegenis. Dabar mokslininkų uždavinys yra surasti bakterijų, galinčių jį neutralizuoti arba atstatyti mielino dangalą.
Liesi pieno produktai nėra naudingi
18 May, 2016
Neseniai atlikto tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale Circulation, taip pat publikacija žurnale American Journal of Nutrition, daug kam tapo staigmena, ypač tiems, kas rūpinasi savo svoriu ir sveikata. Rekomendacijos vartoti produktus su sumažintu riebalų kiekiu jau seniai pasidarė įprastos. Ypač dažnai tai liečia pieno produktus. Ir staiga netikėti duomenys – nenugriebto pieno produktų su įprastu riebalų kiekiu ilgalaikis vartojimas sumažina diabeto riziką 46% palyginus su tais, kas vartojo pieno produktus su sumažintu riebalų kiekiu. Mokslininkai kol kas tik daro prielaidą, kad pieno riebalai gali kelti ląstelių receptorių jautrumą insulinui, tuo pačiu saugodami organizmą nuo diabeto, o taip pat nuo nereikalingų kilogramų. Bet tikslaus paaiškinimo mokslininkai kol kas neturi.Medikai tvirtina, kad moterims vartojant nenugriebto pieno produktus papildomo svorio atsiradimo rizika sumažėja 8% palyginus su liesų pieno produktų vartojimu. Tas viskas verčia abejoti mūsų požiūriais į sveiką mitybą. Belieka laukti naujų tyrimų?
Badauti vis dėlto sveika? Kepenims – taip!
13 May, 2016

Badauti gali būti naudinga apsisaugant nuo kepenų sutrikimų – tokią išvadą daro mokslininkai iš Helmholtz Zentrum (München). Specialistai atliko tyrimus, kurių metu atrado baltymą GADD45B, kuris susiformuoja organizme dėl maisto trūkumo. Jeigu organizmui neužtenka maitinimo, šis baltymas reguliuoja medžiagų apykaitą kepenyse. Jo veiklos rezultatas yra riebalų susikaupimų tarp kepenų ląstelių sumažėjimas, dėl to mažėja riebalinės hepatozės (riebalinės kepenų ligos) rizika.

Mokslininkai priėjo išvadą, kad trumpas badavimas arba tiesiog mažiau kaloringa mityba normalizuoja medžiagų apykaitą. Badavimo metu susiformuoja streso molekulės ir kepenys susiurbia mažiau riebalų rūgščių, tokiu būdu pagreitina metabolizmą ir gliukozės utilizavimą. Atliekamame darbe laboratorinės pelės su sumažintu baltymą koduojančio geno GADD45B aktyvumu, buvo labiau linkę į riebalinę hepatozę (riebalinę kepenų ligą).
Atkūrus jų baltymo lygį riebalų kiekis kepenyse mažėja ir greitėja metabolizmas ir gliukozės utilizavimas. Tyrimo rezultatai leido mokslininkams padaryti išvadas: žmonės, turintys mažą baltymo GADD45B lygį, turi padidintą gliukozės lygį kraujyje ir didesnį riebalų kiekį kepenyse. Mokslininkai žada tęsti tyrimus, nes jie gali duoti galimybę išspręsti labai paplitusią dabar riebalinės kepenų ligos problemą.

Vaistai nuo alergijos: norintiems susigrąžinti asmeninio ir soci
12 May, 2016
Vargina čiaudulys, nesibaigianti sloga, užtinusios ir perštinčios akys, dusulys, burnos ir gerklės niežėjimas, deginimo jausmas? Simptomai ypač sustiprėja pavasarį? O gal pastebėjote, kad jie pasireiškia nepriklausomai nuo sezono, suvalgius tam tikro maisto, išgėrus vaistus, tvarkantis namus? Jei šie nemalonūs simptomai pažįstami – tikriausiai suprantama, apie ką kalbame. Alergija – viena dažniausių šiuolaikinių ligų, kamuojanti vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Dabar šia liga serga kas ketvirtas pasaulio gyventojas ir kol kas tolimesnės prognozės žmonėms nėra palankios. Kaip sumažinti alergijos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę?

Alergijos, kaip ligos, vaidmuo visuomenėje

Deja, nors ligos mąstai sparčiai didėja, tačiau visuomenėje ši liga nėra vertinama pakankamai rimtai ir artimieji, kolegos dažnai nuvertina sergančiojo simptomus – juk tai viso labo tik alergija... O ką ši liga reiškia tam, kuris patiria aukščiau minėtus simptomus? Alergija, sergančiam asmeniui – liga, stipriai paveikianti gyvenimo kokybę, ribojanti normalų asmeninį, socialinį gyvenimą. Atliktais tyrimais nustatyta, jog alergija įtakoja net ir mokinių pažangumą mokykloje, tolesnes karjeros galimybes. Taigi, pajutus numanomus simptomus neverta į tai numoti ranka, kadangi negydoma liga gali dar stipriau alinti organizmą.Tiesa, kol kas alergija visuomenės požiūriu vis dar nelaikoma liga, tačiau galima pasidžiaugti, jog į tai atkreipiama šiek tiek dėmesio. Gerinama aplinkos rizikos faktorių prevencija – tam tikrose vietose draudžiama rūkyti, atsižvelgiama į aplinkos taršą, didėja skalbiklių, valymo priemonių be kvapiųjų medžiagų pasirinkimas, maisto produktų be alergenų asortimentas. Tačiau prevencija turėtų vykti intensyviau ir daugiau dėmesio turi būti skiriama gydymo būdų ir vaistų pritaikymo srityje. Tinkamo gydymo plano sudarymas ir vaistai nuo alergijos gali labai palengvinti alergija sergančio žmogaus kasdienybę.

Skirtingos alergijos rūšys – individualus gydymas ir vaistai

Įtariant alergiją svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris toliau nukreips pas reikiamos srities specialistus. Norint sumažinti simptomus būtina pritaikyti gydymą ir parinkti tinkamus vaistus. Taip pat organizmą galima stiprinti imunitetui skirtais maisto papildais, lygiagrečiai sumažinančius ir alergijos simptomus.Dažniausiai pasireiškianti alergijos rūšis – kvėpavimo takų alergija (alerginis rinitas ir alerginė astma), alergija maistui, gyvūnams, dulkių erkutėms. Kadangi alergijos sukėlėjai ir jų sukelti padariniai yra skirtingi, todėl reikalingi nevienodi vaistai. Dėl to kamuojamiems alerginio rinito (šienligės) astmos žmonėms gali būti reikalingi kitokie vaistai nei kenčiantiems nuo alergijos maistui. Be to, ta pati alergija kiekvienam žmogui gali pasireikšti kitokiais dominuojančiais požymiais. Dėl to, svarbu pasirinkti tinkančius vaistus.Dabartiniai vaistai nuo alergijos yra saugūs ilgam naudojimui, padeda išvengti kamuojančių simptomų ar juos sumažina. Kai kurie vaistai nuo alergijos skirti momentiniam poveikiui, todėl yra stipresni, juose sutelkta daugiau veikliosios medžiagos, o kiti – nuosekliam, ilgalaikiam gydymui. Pastarųjų dienos normoje sutelkiamos tos pačios ar panašios veikliosios medžiagos, šiek tiek mažesne koncentracija. Gydymui galima taikyti ir tarpusavyje derinti abu variantus, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju.Momentiniai vaistai tikras išsigelbėjimas staigiai pajutus varginančius simptomus: jų pagalba numalšinama sloga, gerklės ir akių perštėjimas, deginimas, dusulys, bėrimas, niežėjimas. Momentinių vaistų poveikis laikinas ir negydant kompleksiškai simptomai vėl pasireiškia ta pačia jėga, tačiau pasireiškę nemalonūs pojūčiai greitai praeina. Taikant ilgalaikį, kompleksinį gydymą ilgainiui mažėja simptomų stiprumas ir pasireiškimo dažnumas.Ilgainiui alergija gali visiškai susilpnėti ar nekamuoti tam tikrą laikotarpį, tačiau tai klastinga liga. Todėl net ir manant, kad ji atsitraukė, verta būti atsargiems ir turėti reikiamų vaistų, nes ji gali pasireikšti ir visiškai netikėtai, po ilgos pertraukos.
Ataka prieš cukrų
29 April, 2016
2014 metų sausio 9 dieną visuomenės sveikatos ekspertai, atvykę iš viso pasaulio, susivienijo ir įkūrė grupę "Ataka prieš cukrų“, kuri spręstų nutukimo ir cukrinio diabeto paplitimo problemas. Grupės pirmininkas, profesorius Grehamas Makgregoras (Graham MacGregor) pareiškė: “Mes turime nuspręsti, ką daryti su nutukimu Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje. Dabartinė Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija neturi jokios įtakos ir nekontroliuoja cukraus bei kalorijų suvartojimo, todėl mes privalome parengti planą, kaip palaipsniui mažinti kalorijų ir cukraus kiekį maisto produktuose ir gaiviuosiuose gėrimuose.". Nutukimas yra didžiausia sveikatos problema, kurią patiria išsivysčiusios šalys visame pasaulyje. Pasaulyje iki šiol nėra jokio nuoseklaus plano, kaip kovoti su nutukimu. Ši grupė buvo sukurta ir orientuota į kovą su gausiai ir bereikalingai vartojamu cukrumi, kurio šiais laikais dedama į mūsų maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus. Grynas cukrus, kokį dabar vartojame, mūsų mityboje atsirado vos prieš 150 metų, kai cukraus gamyba iš cukranendrių ir runkelių tapo labai pigi. Tačiau žmogus - vienintelis cukrų valgantis žinduolis.  Nėra jokio fiziologinio pagrindo papildyti mūsų maisto racioną cukrumi.Išvalytas, be priemaišų ir maistingųjų medžiagų, šis rafinuotas produktas yra visiškai nereikalingas papildomų kalorijų šaltinis ir pripažįstamas kaip vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių nutukimo ir cukrinio diabeto riziką. Mūsų visur tyko „paslėptas“ cukrus: kokakoloje (9 arbatiniai šaukšteliai viename 0,33 butelyje!), sportiniuose gėrimuose, sultyse, jogurte, kečupe, kepiniuose ir duonoje - visur. Grupė "Ataka prieš cukrų" organizuos kampaniją, siekdama pagerinti informacijos sklaidą, kad žmonės vengtų maisto produktų, kuriuose yra gausu paslėpto cukraus. Ypač pažeidžiami yra vaikai, nepaisant to, rinkodaros požiūriu - tai tikslinė vartotojų grupė, kurios poreikius uoliai tenkina kaloringų užkandžių ir saldžių gaiviųjų gėrimų gamintojai.Grupės kuriama strategija grindžiama jau ankščiau išbandytu modeliu, kurį taikant gerokai sumažėjo druskos suvartojimas. Šis modelis tapo vienu sėkmingiausių maisto strategijoje Jungtinėje Karalystėje po Antrojo pasaulinio karo. Juo remiantis buvo nustatyti maisto pramonės standartai, leidę palaipsniui sumažinti druskos kiekį visuose maisto produktuose. Kai tai daroma lėtai, žmonės nepastebi skonio skirtumų. Todėl nuo 2001 iki 2011 metų druskos suvartojimas Britanijoje sumažėjo 15 proc. Beje, daugelyje gatavų produktų, parduodamų didžiuosiuose prekybos centruose, druskos kiekis sumažėjo net apie 20-40 proc. Pasiekti akivaizdūs rezultatai: šalyje per metus nuo insulto ir širdies infarkto mirė net 6000 mažiau žmonių, o Anglijos sveikatos apsauga sutaupė 1,5 mlrd. svarų sterlingų. Štai kodėl šios „sūrios“ strategijos sėkmė šiandien teikia vilčių ir įkvepia naujos „becukrės“ programos kūrimui.Nustačius maisto pramonei cukraus kiekio apribojimus visiems maisto produktams ir gėrimams, galima daryti prielaidą, kad cukraus vartojimas mažėtų palaipsniui nuo 20 iki 30 proc., taigi per 3-5 metus suvartojamų kalorijų kiekis sumažėtų apie 100 kcal per dieną ir dar daugiau. Žmonėms, linkusiems nutukti, tai gana didelė paskata. Būtent tai gali sustabdyti nutukimo epidemiją ir turėti teigiamą poveikį sergantiesiems lėtinėmis ligomis.Ši kampanija siekia įtikinti Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją parengti reglamentą maisto pramonei ir įrodyti, kad tai yra geriausias būdas kovoti su nutukimu. Siūloma programa yra išbandyta praktiškai, paprasta, veiksminga ir nebrangi. Be to, ji nepažeidžia verslo interesų, nes gaminama produkcija bus mažiau žalinga ir nereikalaus papildomų finansinių investicijų.
Acetil-L-karnitinas
27 April, 2016
Acetil-L-karnitinas (ALC) - tai gamtinis mažamolekulinis junginys, speciali aminorūgšties L-karnitino forma. Šią aminorūgštį gauname su maistu, bet taip pat ji gali būti sintetinama organizme iš savo pirmtakų – aminorūgščių lizino ir metionino. Maisto produktuose jos daugiausia randama raudonoje mėsoje ir pieno produktuose. ALC gali atiduoti acetilo grupę ir dalyvauti neuromediatoriaus acetilcholino gamyboje. Jis taip pat stimuliuoja acetilcholino ir cholino sintezę smegenyse, yra donoras aktyvuotiems acetilinėms grupėms.Atliekant klinikinius tyrimus buvo sukaupta ne mažai informacijos apie acetil-L-karnitino (ALC) naudą pacientams, turintiems kognityvinių funkcijų sutrikimų. Manoma, kad ALC turi įtakos smegenų veiklai: gerina atmintį ir pakelia nuotaiką, skatina pažinimo funkciją ir palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, taip pat slopina lipofuscino („senėjimo“ pigmento) formavimąsi ląstelėse. ALC sustiprina serotonino poveikį, apsaugo smegenų ląsteles nuo neurotoksiško glutamato poveikio. Pastebėta, kad vartojant ALC galima atitolinti gilios silpnaprotystės (smegenų veiklos sutrikimo) pradžią. Todėl norint išvengti demencijos vystymosi ypač svarbu vartoti ALC tiems pacientams, kuriems diagnozuoti lengvi kognityviniai sutrikimai.Kai kurie ankstesni tyrimai patvirtindavo acetil – L – karintino naudą kovojant su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis, bet atlikti vėlesnį tyrimai nepatvirtino šios medžiagos efektyvumo. (Hudson, CochraneDatabaseSystRev 2003)
Ką mes žinome apie senėjimo biologinius markerius? Koreguojame b
27 April, 2016
Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus biologinį amžių ir apie tai, kad jis kartais visai neatitinka nurodyto pase. O kaip gi jis matuojamas, kokiu įrankiu? Biologiniai markeriai – tai organizmo organų ir sistemų veiklos parametrai, kurie, visų pirma, matuojami, o antra, keičiasi senėjant, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Šiuos parametrus galima nagrinėti bet kokiame lygyje:
  • organų ar sistemų funkcionavimo lygis: senėjimo pasikeitimai hormonų sferoje, imuninėje ir šalinimo sistemoje, neuropsichologinėje sferoje.
  • ląstelių lygis: senėjimas turi įtakos  ląstelių sugebėjimui dalintis – jis mažėja su amžiumi, iki visiško išnykimo.
  • molekulių lygis: su amžiumi galima aptikti lūžių didėjimą chromosomose – organizmui senėjant didėja ir susikaupia DNR pažeidimai, šis požymis padeda nustatyti audinių amžių. Keičiasi telomerų ilgis – jos sutrumpėja.
Ištirti įvairūs metodai, leidžiantys aptikti gautų duomenų koreliaciją su biologiniu amžiumi. Pavyzdžiui, plačiai naudojamas ir prieinamas plaučių gyvybinės talpos matavimo metodas – forsuojamo įškvėpimo matavimas – gali nurodyti kvėpavimo sistemos senėjimą. Galima išmatuoti kraujagyslių sienelių elastingumą ir taip įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos amžių: su amžiumi kraujagyslės jo netenka. Odos senėjimo lygis: senėjant atsiranda kryžminiai ryšiai baltymų struktūrose – jungiamajame audinyje, kolagene. Baltymus griaunantys glikavimo procesai sukelia autofluorescencijos efektą, — jį galima nustatyti ir spręsti apie odos pažeidimus, susijusius su amžiumi. Vienas iš tikslių amžiaus nustatymo būdų – DNR meilinimo žymių atsiradimas. Su amžiumi metilinimo procesas keičia DNR sekos genuose vaizdą. Metilinimas gali išjungti kai kurių genų aktyvumą. Matuojant metilinimo lygį kraujo ląstelėse galima nustatyti žmogaus amžių labai tiksliai. Dar yra markerių, susijusių su baltymų glikavimu, su oksidaciniu DNR pažeidimu, su mitochondrijų kiekio ląstelėse ir neląstelinėje mitochondrinėje DNR nustatymu. Labai svarbūs yra uždegiminiai markeriai.Kam viso to reikia? Biologinis amžius gali parodyti nukrypimus nuo amžiaus normos. Jeigu amžius pase nepakeičiamas, biologinio amžiaus atveju galime įsiterpti ir jį koreguoti prieinamais būdais: keisdami gyvenimo būdą, taikydami tam tikrą dietą, vartodami vitaminų kompleksus arba farmacinius preparatus. Galima kalbėti apie senėjimo procesų sulėtinimą ir žmogaus sugebėjimą padaryti savo organizmą funkcionaliai jaunesniu.Europos projekte MARK-AGE buvo išanalizuoti įvairūs metabolizmo ir aktyvumo rodikliai daugiau negu 20 tūkstančių genų, koduojančių baltymus. Paaiškėjo, kad senėjimas gali specifiškai keisti tūkstančių genų, sudarančių tam tikram amžiui būdingą piešinį, aktyvumą. Galima bandyti veikti genų aktyvumą ir, keičiant jų aktyvumą, grąžinti organizmui galimybę išsaugoti jaunystę. Buvo atlikta daug tyrimų su ilgaamžiais. Žmonės, gyvenantys virš 90 metų, dažniausiai suserga senėjimo ligomis 2–3 dešimtimis metų vėliau arba visai jų neturi. Jie neturi nei diabeto, nei osteoporozės, nei demencijos. Nagrinėjant metabolitus jų kraujyje, jų genų aktyvumo lygį, DNR metilinimo piešinį, mokslininkai aptiko, kad jų rezultatai skiriasi nuo statistinio vidurkio. Tai svarbu, nes orientuojantis į juos galima bandyti priartinti rodiklius prie panašios į ilgaamžių būklės.Šiuo metu išnagrinėti beveik 600 senėjimo markeriai. Būtina tyrinėti įvairių sistemų arba organų markerius, nes sistemos senėja skirtingu greičiu, ir norint korektiškai įvertinti amžių, reikia juos kombinuoti. Apskritai, visą tai reikia daryti siekiant vieno tikslo – rasti naujus geroprotektorius – medžiagas, galinčias realiai sustabdyti laiką.
Antibiotikai – jų laikas baigiasi?
26 April, 2016
Beveik amžių mes gyvenome užtikrinti, kad infekcinės ligos pasitraukė, juk žmonija yra apsiginklavus antibiotikų, atrodančių beveik kaip panacėja. Jie tikrai išgelbėjo milijonus gyvybių, bet šiandien vis dažniau pasirodo jų neigiami efektai. Jų prieinamumas nulėmė jų visuotiną ir nepagrįstą vartojimą, dažnai be gydytojo paskirimo. O ir gydytojai dažnai naudoja antibiotikus be pakankamo pagrindo. Tai sukėlė mutacijas, naujų atsparių štamų atsiradimą. Tyrėja Annie Beringer iš University of Southrn California rašo: „Neteisingas antibiotikų vartojimas gali sunaikinti naudingas bakterijas, o jų vietą užima patogenai. Be to nepagrįstas antibiotikų vartojimas sukelia bakterijų mutacijas, dėl kurių jos tampa atsparios vaistams“.Pagal JAV Nacionalinio Sveikatos Instituto duomenis, viena iš svarbiausių mirtingumo priežasčių – atsparumas vaistams, kasmet tai darosi 70 000 žmonių mirčių priežastimi. Dažniausiai tai ligoninės infekcija, kuri yra atspari praktiškai visiems turimiems šiuo metu antibiotikams.Priversti vėl grįžti prie gamtos, mes ieškome alternatyvos liaudies medicinoje, arba homeopatijoje, arba aromaterapijoje. Tapo populiariais natūralūs aromatiniai eteriniai aliejai, turintys antibakterinių ir priešvirusinių savybių. Jie efektyvūs prieš daugelį bakterinių, virusinių ir grybelinių infekcijų. Tuomet eteriniai aliejai nesukelia atsparumo. Tai susiję su jų gamtinėmis fitoncidinėmis savybėmis ir jų daugiakomponente sudėtimi. Tyrimuose buvo palyginami antibiotikų ir eterinių aliejų efektai. Paaiškėjo, kad juos galima palyginti su penicilino ir ampicilino efektu auksinio stafilokoko ir E. Coli atžvilgiu. O eterinis mirtenės aliejus, per amžius naudojamas Australijoje, tyrimuose parodė aukštą aktyvumą prieš daugelį mikroorganizmų. Buvo aptikta, kad auksinis stafilokokas, atsparus meticilinui, yra 3 kart jautresnis gydymui mirtenės aliejumi, negu tradicinei terapijai (mupirocinas + triklozanas). Kitas tyrimas nagrinėjo mirtenės aliejaus vartojimą gydant paprastą herpesą. Paaiškėjo, kad aliejaus efektyvumas identiškas acikloviro efektyvumui. Mirtenės aliejus turi apytiksliai 100 ingredientų, svarbiausi iš kurių – terpenai ir spiritai – turi antibakterinių ir priešvirusinių savybių. Mirtenės aliejus efektyvus nuo viršutinių kvėpavimo takų, urogenitalinės sistemos infekcijų. Išnagrinėtas ir jo priešvirusinis poveikis (herpesas ir adenovirusai).Kita efektyvi priemonė – eterinis aliejus oregano – tai stipriausias augalinis antiseptikas, kuris dešimtimis kartų viršija fenolo antiseptines savybes.Eterinis aliejus galbanum gali normalizuoti virškinimą, skystinti skreplius ir sušvelninti kosulį, turi baktericidinį poveikį ir naudojamas gydant bronchitą, gripą ir ŪVKTI, pagreitina užgijimą odos infekcijų ir uždegimų atveju. Eterinis levandos aliejus veikia imunitetą, turi antibakterinių ir antiseptinių savybių, naudojamas gydant laringitus, faringitus, rinitus.Priemonės, padarytas šių eterinių aliejų pagrindu, pagal efektyvumą susilygina su sintetiniais antibiotikais ir dažnai pralenkia juos. Pavyzdžiui, bioplėvelės infekcijų atsiradimo atveju eterinių aliejų kombinacija su kitais augaliniais komponentais gali prasiskverbti į bioplėvelės vidų ir slopinti patogenų augimą, ko negali padaryti farmaceutiniai antibiotikai.
Nuo kūdikystės iki senatvės – žmogaus ir mikroorganizmų ryšys
25 April, 2016
Gydytojai po truputį pradeda vis geriau suvokti mikrofloros svarbą visam organizmui, o ne tik žarnynui. Susidomėjimas mikrobais iškilo dėl alerginio dermatito, alerginio rinito, astmos atvejų padaugėjimu. Mokslininkai yra įsitikinę, kad šis padaugėjimas nėra susijęs su genetiniais pasikeitimais, bet jo priežastis – aplinkos sąlygų pasikeitimas. Mikroorganizmai veikia fiziologiją, keičia imunologinius, metabolinius procesus. Mikrobinės floros būklė gali padidinti polinkį į chroninį uždegimą, alerginius sutrikimus, astmą, žarnyno uždegiminius sutrikimus, nutukimą ir jo pasekmes.Ilgai trunkantys uždegimai sukelia anksčiau ar vėliau atsirandančius reiškinius.Tarp ankstesnių yra:
  • bronchų astma;
  • alerginiai sutrikimai;
  • autoimuniniai sutrikimai.
Tarp vėlesnių yra:
  • diabetas ir metabolinio sindromo pasireiškimai;
  • širdies ir kraujagyslių ligos;
  • senėjimo neurodegeneracijos.
Bakterijos kolonizuoja kūdikio organizmą tuoj pat po gimimo. Tiesa, neseniai tyrimai aptiko bakterijų DNR placentoje ir naujagimių mekonijuje, o tai verčia abejoti gimdos ertmės sterilumu. Tai reiškia, kad žarnyno flora patenka pas embrioną dar įsčiose, o paskui vienaip ar kitaip keičiasi gyvenimo metu. Pirminis apsigyvenimas priklauso nuo gimdymo būdo (natūralus gimdymas arba cezario pjūvis), maitinimo būdo (motinos pienas ar dirbtiniai mišiniai), motinos infekcijų arba antibiotikų vartojimo neštumo metu. Pas natūraliu būdu gimusius vaikus apsigyvena motinos gimdymo takų bakterijos, o pas cezario pjūvio būdu gimusius vaikus apsigyvena odos bakterijos ir aplinkos mikrobai. Motinos pienas turi daug imuninių ir mitybinių veiksnių, veikiančių vaiko mikrobiomą. Jame yra motinos imunoglobulinai, priešmikrobiniai baltymai, oligosacharidai, – jie visi veikia naujagimio mikrofloros vystymąsi. Šie veiksniai nulemia imuninės sistemos būklę nuo pat gimimo, ir tuo metu atsiranda alergijos ar autoimuninių ligų išsivystymo tikimybė. Apsigyvenusi pas kūdikį normoflora stimuliuoja imuninio atsako subrendimą (TH2) ir imunoglobulino IgE sekrecijos reguliavimą. Šis laikotarpis yra nepaprastai svarbus vaiko tolesnei sveikatai, nes jam pasibaigus beveik neįmanoma pasiekti kažkokių rimtų pasikeitimų imuninėje sistemoje. Alerginės reakcijos atsiranda kaip neteisingas imuninis atsakas į visai paprastus alergenus, ir tai sukelia chroninį uždegimą. Turimos teorijos tai paaiškina žmogaus organizmo ir jo mikrobiomo stipria tarpusavio sąveika, – jie veikia vienas kitą. O mikrobiomo sudėtis paskutiniais dešimtmečiais labai pasikeitė – mažiau žmonių gyvena kaimuose, jie mažiau kontaktuoja su kaimo gyvuliais ir su žeme, mikrobiotos sudėtis labai nukentėjo nuo antibiotikų. Dėl to gali atsirasti perdėtas imuninės sistemos atsakas. Taip pat nagrinėjama ir perdėtos higienos teorija, kai vaikas per daug apsaugomas nuo mikrobų, ir tai sumažina imuninės sistemos mokymąsi ir ji nebemoka teisingai atsakyti į aplinkos poveikį. Tai pasitvirtina tuo, kad natūraliu gimdymo atveju vaikai rečiau turi astmą arba atopiją. Tokį pat poveikį turi kūdikio žindimas. O dar kaimo vaikus labiau masiškai veikia mikroorganizmai ir jie daug rečiau kenčia nuo alergijos. Kartais tokie tyrimai parodo paradoksinius rezultatus – pavyzdžiui, panaikinus organizme bakteriją Helicobakter, padidėja astmos ir alergijos tikimybė. O koks kūdikio mikrobiomo ryšys su vėlesniais pasireiškimais, atsirandančiais brandos metu ir laikomais senėjimo ligomis? Tyrimuose buvo nagrinėjamas mikrobiotos poveikis metabolizmui, buvo naudojami sudėtingi oligoacharidai žmonių su viršsvoriu maitinime, ir tai duodavo teigiamus pasikeitimus mikrofloros sudėtyje, padidindavo imunoglobulino IgA sekreciją ir sumažindavo uždegiminius rodiklius. Paaiškėjo, kad šios medžiagos teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sutrikimus, sumažina arterinę hipertoniją. Sveikas maitinimas neštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką. Mokslininkai tęsia tyrimus, norėdami nustatyti, ar šie efektai yra susiję su aktyviomis medžiagomis, kuriuos gamina mikrobai, arba šis poveikis susijęs su rinkinio pasikeitimu mikrobų bendruomenėje? Pirmos versijos naudai byloja tai, kad pagyvenę žmonės, turintys metabolinių sutrikimų, vis sėkmingiau vartoja medžiagas. O būtent tai ir yra mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai. Reiškia, tai yra efektyvus kelias naujų metodų paruošimui, ir mes sužinosime dar daug naujo apie tai, ko galima laukti iš mūsų mažų draugų.
Europiečiams vegetarizmas tinka mažiausiai
25 April, 2016
Europiečių genetinės savybės yra blogai adaptuotos vegetarizmui. Genetikai iš Cornell University (JAV) padarė išvadą, kad europiečiai neturi pakankamai genų, kurie padeda pasisavinti reikalingas organizmui medžiagas iš augalinio maisto. Mokslininkai palygino indėnų, kurių maitinimosi pagrindą sudaro augalinis maistas, genomus ir 311 amerikiečių – išeivių iš Europos – genomą. Genetinės savybės, padedančios pasisavinti augalinį maistą, buvo aptiktos pas 68% indėnų ir tik pas 18% baltų žmonių. Duomenų bazė „Genomes Project“ paskui leido palyginti situaciją taip pat kitose planetos vietose. Buvo nagrinėjami organizmui gyvybiškai būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezės ypatumai. Šios rūgštys įeina į ląstelių membranų, signalinių molekulių, hormonų sudėtį ir gali arba būti sintezuojamos organizme, arba patekti į jį iš maisto. Vegetariško maitinimosi atveju organizmas turi sukurti būtinas polinesočias riebalų rūgštis iš omega-3 ir omega-6 augalinių priešsėlių. Paprastai žmonės, valgantys mėsos ir žuvies, pakankamai gauna jų iš maisto. Tautų, pripratusių prie vegetarizmo, genai, koduojantys baltymus FADS1 ir FADS2, turi atmainą rs66698963, kuri padidina jo efektyvumą polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezėj. Paaiškėjo, kad tokį tipą turi 70% žmonių Pietų Azijoje (mityboj tradiciškai yra daug daržovių ir ryžio), 53% Afrikos gyventojų, ir tik 17% Europos gyventojų. Toks retas dažnumas pas europiečius susijęs su tradicišku dideliu kiekiu mėsos ir pieno jų mityboje. Taigi tik vienas iš penkių europiečių gali tapti vegetaru nedarant sau žalos. Kiti atsisakant gyvulinio maisto turi pridėti prie maisto polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitaip jiems išsivysto jų deficitas, kuris neigiamai veikia sveikatą ir sukelia įvairias patologijas. Polinesočiųjų riebalų rūgščių deficitas negatyviai veikia smegenų ir kepenų darbą, pažeidžia hormonų foną, skatina uždegiminių ir onkologinių ligų atsiradimą. Tyrimo autoriai mano, kad šie duomenys leis priimti teisingus sprendimus sudarant individualias mitybos rekomendacijas ir patarimus, kaip išsaugoti sveikatą.
Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą
25 April, 2016
Darbas buvo atliktas grupėje iš 374 pacientų. Jie visi turėjo standartinę terapiją. Pacientai buvo padalinti į grupes: tiems, kas pateko į 1 grupę, buvo prie gydymo paskirti 4 gramai omega-3, antroje, kontrolinėje grupėje pacientams pridėdavo placebą. Po 2 savaičių, po 4 savaičių ir po 6 mėnesių buvo atlikti kraujo tyrimai, MRT ir įvertinami EKG rodikliai. Grupėje, kuri vartojo omega-3, buvo aptikta 39% sumažėjo atvejų dinamikos pablogėjimo palyginus su placebo grupe. Pas 92 % pirmos grupės pacientų omega-3 riebalų rūgščių kiekis organizme padidėjo 5%. Toks padidėjimas tolygus kasdieniniam didelės lašišos porcijos vartojimui 6 mėnesių bėgyje. Tyrimo rezultatai leido mokslininkams prieiti išvadą, kad pasiektas omega-3 riebalų rūgščių kiekio padidėjimas 5% pagerina miokardo funkcijų atsistatymą pas pacientus 10%. Mokslininkų grupės vadovas Raymond Kwong rašo: „Omega-3 riebalų rūgščių didelės dozės, skiriamos po infarkto, pagerina miokardo remodeliavimo galimybes ir širdies funkcijas daug geriau, negu vien tik standartinis gydymas“.
Atsparumas antibiotikams ir naujos kvėpavimo takų infekcijų imun
22 April, 2016
Pastaruoju metu mes vis dažniau susiduriame su bakterijų atsparumu tradicinei antibiotikų terapijai. Padėtis labai rimta, kadangi nebeliko nei vieno antibiotiko, kuris efektyviai slopintų ligoninės infekciją. Virusai taip pat nepaliaujamai daro staigmenas – susiduriame su jų nuolatinėmis mutacijomis. Atsižvelgiant į tai išryškėja nauja neišvengiama tendencija – veikti ne ligos sukėlėją, o žmogaus imuninę sistemą. Imuninė terapija remiasi naujais duomenimis apie įgimto imuniteto mechanizmus. Imuninė terapija turi pranašumą palyginus su antibakterine terapija:
  • neveikia bakterijų;
  • nesukelia bakterijų atsparumo vaistams;
  • leidžia gydyti žmones, turinčius silpną imunitetą, kai antibakterinės priemonės dažnai mažai efektyvūs;
  • aktyvi prieš virusus, bakterijas, grybelius ir pirmuonis;
  • gali būti taikoma kaip nespecifinė terapija atsirandant nežinomam sukėlėjo štamui.
Atsparumas antibiotikams dažnai susijęs su biologinės plėvelės susiformavimu, o taip pat su mikrobų gabumu sudaryti fermentus, griaunančius antibiotikus. Grybelinė flora taip pat dažnai rodo atsparumą priešgrybelinėms priemonėms. Jų populiariausios ir efektyviausios (flukonazolis ir itrakonazolis) dažnai nebeveikia prieš mielių grybelį Candida krusei. Pastaruoju metu paspartėjo bakterijų multirezistentinių štamų atsiradimas. Jie yra atsparūs iš karto keliems įvairių klasių antibiotikams. Tokios bakterijos su multirezistiškumu verčia mokslininkus labai susirūpinti, jiems net suteiktas statusas „global emergent disease“.Tokią situaciją paskatina daugybė mūsų šiandieninio gyvenimo veiksnių:
  • Neteisingas ir netvarkingas antibiotikų vartojimas, tiek savarankiškai, tiek pagal gydytojų nelabai pagrįstą paskirimą.
  • Nelabai pagrįstas profilaktinis antibiotikų vartojimas.
  • Plačiai paplitęs antibiotikų  vartojimas gyvulininkystėje.
Galiausiai mes matome pusiausvyros sutrikimą normofloroje, keičiasi žarnyno floros sudėtis ir visa mikrobiocenozė. Be to, ne tik žmogaus, bet ir gyvulių. Gyvulių organizmas dažnai tampa saugykla, kurioje susiformuoja bakterijų atsparumo genai. Paskui tokių bakterijų štamai su pakeistomis savybėmis pereina pas žmogų, jie gali pereiti tiek tiesioginio kontakto metu, tiek įsijungdami į mitybos grandinę. Gyvulių bakterijos gali perkelti savo atsparumo genus žmonių mikrobams. Pavyzdžiui, gyvuliams susikūrė atsparumo genai veterinariniam antibiotikui apramicinui, tokie genai jau yra atrasti bakterijose žmogaus mikrofloroje, ir ne tik pas tas, kurios gali gyventi tiek gyvulio, tiek žmogaus organizmuose (pavyzdžiui, Salmonella), bet ir pas tas, kurios gyvena tik žmogaus organizme (pavyzdžiui, Shigella). Žmogaus ir gyvulių infekcijos yra tarpusavyje susijusios – matome tų pačių sukėlėjų cirkuliavimą. Norint išspręsti aktualias infekcijų problemas būtina suvienyti visų mokslininkų, dirbančių veterinarijoje ir medicinoje, pastangas. Dabar populiarėja „One Health“ metodas, deklaruojantis kompleksinį požiūrį į žmogaus ir gyvulių mikrobiocenozę. Akivaizdu, kad dabartiniai turimi vaistai tapo mažai efektyvūs ir artėja antibiotikų eros pabaiga. Nuo 2000-ųjų metų žymiai sumažėjo išleidžiamų į apyvartą antibiotikų kiekis, o po 1987 metų nebuvo sukurta nei viena nauja antibiotikų klasė. Kokių gi perspektyvų turime kovojant su infekcinėmis ligomis? Mokslininkai mano, kad galbūt vietoje antibiotikų naudosime enzibiotikus. Jų poveikio mechanizmas yra mikrobų ląstelės ištirpdymas. Pavyzdžiui, enzibiotikas dispersinas yra efektyvus prieš biologines plėveles. Jis ištirpdo biologinės plėvelės matrikso cementą. Atsižvelgiant į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydyme reikalingi preparatai, ne padidinantys uždegiminę reakciją, bet pakeliantys priešinfekcinį aktyvumą. Tai sudaro sąlygas patogeno pašalinimui be ryškaus imuninio atsako, kai išsivysto per didelis uždegimas. Pamažu ateina supratimas, kad per didelis imuninis atsakas kelia pavojų išprovokuoti autoimuninius sutrikimus, ir kartais tai gresia net žmogaus gyvybei. Viršutinių kvėpavimo takų imuninis atsakas apsiriboja epitelio ląstelėmis, todėl bakterijos pašalinamos be per didelės uždegiminės reakcijos. Dažnų ŪVKTI ir gripo atveju sumažėja epitelio barjerinė funkcija kvėpavimo takuose ir padidėja imuninė reakcija ir perteklinis uždegimas. Vis dažniau pasitaikantys kvėpavimo takų sutrikimai, jų ilga trukmė, polinkis tapti chroniškais, sukelia polirezistiškumą vaistams. Tai gali būti vertinama kaip viso organizmo gynybinių jėgų susilpnėjimu. Taigi kontroliuoti kvėpavimo takų infekcijas ir jų komplikacijas galima koreguojant imuninius sutrikimus. Šiam tikslui galima vartoti imunotropines priemones, padedančias reguliuoti ir atstatyti imuninės sistemos funkcinę galią.
Naktinis tarpas tarp valgymų nemažesnis nei 13 valandų padeda su
22 April, 2016
Ruth E. Patterson iš Moores Cancer Center (University of California) darbas buvo skirtas naktinio tarpo tarp valgymų ir vėžio recidyvų prognozės tarpusavio santykių tyrimui. Paaiškėjo, kad ilgas naktinis tarpas tarp vakarienės ir kitos dienos pusryčių sumažina pieno liaukos navikų recidyvų riziką. Ir atvirkščiai, tarpas, mažesnis nei 13 valandų padidina pakartotinų pieno liaukų navikų riziką. Tai susiję su padidėjusiu glikuoto hemoglobino (HbA1с) lygiu, С-reaktyvaus baltymo lygiu, o taip pat su miego trūkumu. Pakankamai ilgas miegas yra pieno liaukos vėžio vystymosi rizikos sumažėjimo ir profilaktikos veiksnys. Bet kuriuo atveju naktinio susilaikymo nuo maisto tarpo padidėjimas yra paprasta nemedikamentinė strategija, kuri sumažina pieno liaukos vėžio recidyvo riziką. Tyrime dalyvavo 2413 moterys su pieno liaukos vėžiu, jis buvo atliktas 1995 – 2007 metais. Naktinio miego trukmę, valgymo laiką ir maisto kiekį nurodydavo pačios pacientės, o tarp tų, pas ką naktinis susilaikymas nuo maisto buvo trumpesnis nei 13 valandų, mirties rizika buvo didesnė 22%. Darbo rezultatai yra perspektyvūs, bet reikia pratęsti tyrimus, nes teigiamas ilgo naktinio susilaikymo nuo maisto poveikis buvo pastebėtas ir darbuose apie nutukimo ir metabolinio sindromo profilaktiką.
Kodėl kalcis reikalingas mūsų organizmui?
22 April, 2016
Organizme, kaip ir visoje gamtoje, kiekvienas mineralas atlieka daugybę funkcijų – visi jie labai svarbūs ir veikia mūsų organizmo būklę ir savijautą.Štai kai kurios svarbiausios kalcio funkcijos:
  • padeda palaikyti normalų kraujo krešėjimą;
  • padeda palaikyti normalią energijos apykaitą;
  • padeda palaikyti normalią raumenų veiklą;
  • padeda palaikyti normalų nervų impulso perdavimą;
  • padeda palaikyti normalų virškinimo fermentų veikimą;
  • atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi ir specializacijos procesuose;
  • reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti;
  • reikalingas normaliai dantų būklei palaikyti.
Jeigu pastebite pas save kažką panašaus, skirkite daugiau dėmesio mitybai ir išanalizuokite, ar pakankamai vartojate kalcio. Problema yra ta, kad pagal kraujo tyrimą negalima spręsti apie kalcio kiekį – organizmas visada palaiko šio svarbaus mineralo koncentraciją tam tikrame ir griežtai nustatytame diapazone. Tuo labiau, tam yra labai prieinamų mechanizmų – kraujas pasiima kalcį iš jo saugyklos –kaulų ir dantų. Todėl spręsti apie kalcio trūkumą galima tik tikrinant kaulų ir dantų audinių būklę. Labiausiai prieinamas būdas – densitometrija, šį tyrimą galima atlikti bet kurioje klinikoje.
Maitinimas krūtimi formuoja vaikų taisyklingą sąkandį
21 April, 2016
Žurnale Pediatrics paskelbti Australijos mokslininkų tyrimai apie ilgo kūdikių maitinimo krūtimi naudą dantų sąkandžio taisyklingam formavimuisi. Pilnavertis ir ilgas maitinimas krūtimi naudingas ne tik imuniteto ir sveikos mikrobiocenozės formavimosi atžvilgiu, bet ir formuoja taisyklingą sąkandį ir padeda vėliau išvengti nepatogumų ir breketų nešiojimo. Taisyklingas pieninių dantų sąkandis formuojasi vaikui vos gimus. Lyginant „išimtinai maitinimą krūtimi“ ir „daugiausia maitinimą krūtimi“ buvo aptiktas esminis teigiamas pirmojo poveikis. Jis leidžia taisyklingai išsivystyti burnos ertmei, veido raumenims, padeda taisyklingai kvėpuoti. Žindimo metu pastangų dėka taisyklingai vystosi apatinio žandikaulio raumenys, užtikrinamas visų burnos ertmės struktūrų taisyklingas išsivystymas. To neįvyksta, jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, o paskutiniu metu dažnai praktikuojamas būtent toks maitinimas – net turėdamos pieno, daugelis mamų jį nusitraukia ir maitina kūdikį iš buteliuko. Kuo ilgiau žindomas naujagimis, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau jam išsivystys netaisyklingas pieniniu dantų sąkandis. Naudojant buteliukus su žinduku padidėja dantų gilaus sukandimo ir pasislinkimo rizika. Tyrimas buvo atliktas grupėje su 1303 vaikais, kurie buvo stebimi nuo gimimo iki penkių metų. Stebint buvo atsižvelgta, ar buvo naudojamas žindukas tuo laikotarpiu. Penkių metų amžiuje buvo tikrinamas vaikų sąkandis. Vaikai, kurie iki 6 mėnesių maitinosi išimtinai krūtimi, turėjo žandikaulių deformacijų 30% rečiau, o tie, kuriuos maitino krūtimi iki metų, jų turėjo 44% rečiau.
Augalinis aliejus – žalingas ar naudingas ir kaip jį išsirinkti?
20 April, 2016
Visus paskutinius dešimtmečius augalinis aliejus buvo priskiriamas prie naudingų ir sveikų produktų. American Heart Association, National Cholesterol Education Program ir National Institute of Health savo sveikos mitybos rekomendacijose patardavo vartoti daugiau augalinio aliejaus ir apriboti gyvulinius riebalus. Tuo tarpu nebuvo patikslinta, kokius aliejus jie turėjo omeny – nebrangius rafinuotus, kurie užima daugybę lentynų maisto parduotuvėse arba brangesnius natūralius šalto spaudimo aliejus. Toks nutylėjimas brangiai kainavo išsivysčiusių šalių gyventojams: aliejų vartojimas padidėjo, jį gaminančios firmos gavo milijoninį pelną, o mes su jumis netekome sveikatos: atsirado mokslinių duomenų apie onkologinių ligų padaugėjimą tiems, kas vartojo daug aliejaus, tikėdamasis, pavyzdžiui, išvengti infarkto. Ieškant širdies ligų katastrofinio padidėjimo priežasčių XX amžiaus viduryje be mokslinių tai įrodančių darbų augaliniai aliejai staiga buvo paskelbti sveikais, o gyvuliniai riebalai pasmerkti ir paskelbti žalingais. Deja, nežiūrint į kukurūzų, sojos, saulėgrąžų, saflorų arba rapsų aliejaus gamybos ir vartojimo padidėjimą, visai nepasitvirtino viltys turėti stipresnę sveikatą– širdies ir kraujagyslių sutrikimai nesumažėjo ir lieka sergamumo lyderiais. Vėliau Ramsden CE, Hibbeln JR tyrimai parodė, kad yra daug veiksnių, kurie daro šiuos aliejus visai nenaudingais sveikatai.I. Augalinio aliejaus gaminimo procesas vyksta aukštos temperatūros sąlygomis, o tai sukelia jo oksidavimą.II. Augalinio aliejaus rafinavimas vyksta sudėtingo cheminio proceso būdu naudojant tirpiklių, baliklių, dažiklių, dezodorantų. Galutinis produktas yra gražus, negenda, nekvepia, neturi skonio – vien patogumai gamintojui ir pardavėjui. Yra tik problemų su nauda sveikatai – jos nėra.III. Ir svarbiausia – šitie augaliniai aliejai tiekia mūsų organizmui didėlį kiekį omega - 6 riebalų rūgščių, kurie skatina uždegiminius procesus. Ir būtent chroninis uždegimas sukelia onkologinių sutrikimų, širdies ligų, viršsvorio, diabeto atvejų padidėjimą.Tokių augalinių aliejų vartojimas pažeidžia omega - 3 ir omega - 6 riebalų rūgščių pusiausvyrą pastarajam vyraujant. Organizme šios medžiagų grupės atlieka priešingas funkcijas: omega-6 skatina uždegimus. Būtent oksidacijos ir uždegimo procesai daro paprastą aterosklerozinę plokštelę kraujagyslėse pavojinga, galinčia sukelti infarktą arba insultą. Alyvuogių aliejaus polifenoliai padeda apsaugoti kraujo lipidus nuo oksidacinės pažaidos. Hibbeln JR rašo, kad rafinuoti augaliniai aliejai, kurie vyravo išsivysčiusių šalių gyventojų mityboje nuo 1960 iki 1999 metų, gali būti kalti dėl suicidinės rizikos šiose šalyse padidėjimo 100 kartų. Štai ir kitų ligų, susijusių su omega - 6 vartojimu, padidėjusios rizikos įvertinimas pagal Patterson E, Wall R., (2012):
  • Širdies ir kraujagyslių ligos.
  • II tipo cukrinis diabetas.
  • Nutukimas, metabolinis sindromas.
  • Padidėjęs žarnyno gleivinės pralaidumas, sudirgusios žarnos sindromas.
  • Geltonosios dėmės degeneracija.
  • Reumatoidinis artritas.
  • Bronchų astma.
  • Onkologiniai sutrikimai
  • Psichoemociniai sutrikimai.
  • Autoimuniniai sutrikimai.
Taigi kokių riebalų mums reikia vartoti, kad būtume tikri dėl jų naudos organizmui? Būtent tuos, kuriuos žmogus vartojo tūkstantmečiais:
  • Šalto spaudimo alyvuogių aliejus.
  • Šalto spaudimo lino aliejus.
  • Natūralus kokoso aliejus.
  • Sviestas iš ganyklinių gyvulių pieno, o taip pat lydytas sviestas (ghi, ghee).
  • Kaimo gyvulių ir paukščių natūralūs gyvuliniai riebalai.
  • Augaliniai riebūs produktai: nekeptos saulėgrąžų sėklos, avokadas, riešutai.
Žinoma, šios rekomendacijos nepalengvina mūsų gyvenimo. Bet negalima ir jų pavadinti labai sunkiai įgyvendinamais. Ir jeigu mes kovojame už sveikatą, apsimoka tai daryti!
Endometriozė padidina miokardo infarkto riziką
18 April, 2016
Brigham and Women’s Hospital tyrėjai baigė 20 metų trukusį tyrimą su 116 tūkstančiais moterų. Pas 12 tūkstančius iš jų buvo nustatyta endometriozė. Per 20 stebėjimo metų širdies ligos atsirasdavo pusantro karto dažniau pas moteris su endometrioze. Išvados: 40 metų nesulaukusios tyrimo dalyvės, turinčios endometriozę, turi 3 kartus didesnę tikimybę vėliau susirgti išemija ir infarktu. Specialistai daro prielaidą, kad viena iš priežasčių gali būti chirurgo intervencijos endometriozės atveju.
Mažiname cukraus vartojimą!
18 April, 2016
Medicinos srityje dirbantys ekspertai pagaliau susivienijo ir sukūrė grupę „Atakuojame cukrų“, ir tai suteikia viltį, kad bus išspręsta antsvorio ir cukrinio diabeto problema. Ši grupė buvo sudaryta ir jos veikla nukreipta kovai su didžiuliu bereikalingu cukraus kiekio vartojimu, kuris šiuo metu yra visų maisto produktų sudėtyje ir nealkoholiniuose gėrimuose. Tačiau vis dar nėra gydytojų ir mokslininkų konsolidacijos ir iki šiol nesukurtas joks rimtas kovos su antsvoriu planas. O juk nutukimas yra viena iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria išsivysčiusių šalių medikai.Grupė „Atakuojame cukrų“ numatė vykdyti informacinę kampaniją, kurios metu bus siekiama žmonėms suteikti žinių apie produktų, kuriuose daug cukraus, žalą. Ypatinga problema – vaikai. Vaikų organizmas labai pažeidžiamas ir, deja, būtent vaikai tapo gamintojų marketingo taikiniu, nes jiems gaminami kaloringi užkandžiai ir saldieji nealkoholiniai gėrimai. Nedaugelis  žmonių susimąsto, jog išgertame Coca-Cola butelyje yra net 9 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Mes nepastebime cukraus ir kituose gėrimuose, jogurtuose, pomidorų padaže, paruoštuose produktuose ir net duonoje. Be to, mes valgome ir tikrus saldumynus, kuriuose yra labai didelis kiekis cukraus. Ir toks besaikio cukraus vartojimo rezultatas – priklausomybė nuo saldumynų.Grupės veiklos strategija buvo vykdoma ta pačia kryptimi, kaip ir anksčiau aprobuotas modelis, skirtas sumažinti suvartojamos druskos kiekį. Šis modelis tapo viena iš sėkmingiausių maisto strategijų Didžiojoje Britanijoje. Šią strategiją sudarė druskos normų, skatinančių palaipsniui mažinamą druskos kiekį visuose produktuose, maisto pramonėje patvirtinimas. Svarbiausia – kai tai daroma palaipsniui, žmonės nepajunta skonio pokyčio. Vien tik šios strategijos dėka suvartojamos druskos kiekis vienam Didžiosios Britanijos gyventojui sumažėjo 15%, o daugelyje paruoštų produktų šis kiekis sumažėjo iki 20-40%. Buvo pateikti ir medicininiai bei ekonominiai duomenys: 6000 atvejų mažiau per metus sumažėjo mirtingumo rodikliai dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų, o sveikatos apsaugos sąnaudos sutaupė biudžetui £ 1,5 mln.Analogišką programą planuojama vykdyti ir siekiant sumažinti suvartojamo cukraus kiekį maiste ir nealkoholiniuose gėrimuose. Kuriami tiksliniai rodikliai maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, į kuriuos dedama cukraus. Paskaičiuota, kad cukraus kiekio sumažinimas 20-30% palaipsniui per 3-5 metus yra nesunkiai įgyvendinamas, o tai tuo pačiu sumažins ir raciono kaloringumą 100 ir daugiau kalorijų per dieną.Numatoma, kad toks cukraus kiekio sumažinimas galės pristabdyti nutukimo epidemiją ir turės neigiamos įtakos chroniškų susirgimų vystymuisi. Šitos kampanijos vykdytojai stengsis įtikinti vyriausybės atstovus, pareigūnus, maisto pramonės atstovus, kad tai yra optimalus nutukimo problemų sprendimo būdas. Ši programa nepareikalaus labai didelių sąnaudų, ji yra labai konkreti ir praktiška. Ji teigiamai įtakos mitybą, skatins padaryti produktus daug sveikesnius, nepaveikiant maisto produktų gamintojų pelno.Rafinuoto cukraus panaudojimas maiste prasidėjo jau seniai – maždaug prieš 150 metų. Tuomet atsirado nauja ir pigi cukraus gaminimo iš cukranendrių, burokų ir kukurūzų technologija. Tai vienas iš civilizacijos pasiekimų, atnešusių žmonijai daugelį sveikatos problemų. Žmogus, kaip ir visi kiti žinduoliai, neturi poreikio gauti su maistu gliuokozės – gliukozė mums būtina, bet ją gamina pats organizmas iš bet kokio gaunamo maisto. Cukrus tampa bereikalingų papildomų kalorijų šaltiniu ir dabar yra laikomas vienu iš svarbiausių nutukimo ir cukrinio diabeto atsiradimo faktorių.Šios grupės pirmininkas, profesorius iš Didžiosios Britanijos Graeme MacGregor pasakė: “Dabar mes turime kažkaip spręsti nutukimo epidemiją Didžiojoje Britanijoje ir pasaulyje apskritai. Dabartinė vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministerija nesiima jokių priemonių, kad būtų mažinamas kalorijų kiekis, todėl mums nedelsiant reikia pradėti vykdyti  numatytą planą, palaipsniui mažinti kalorijų kiekį, kurį žmonės suvartoja su cukrumi, paslėptu gėrimuose ir maisto produktuose“.Kampanijos numatyti tikslai:
  1. Išsamus vartotojų informavimas apie žalingą cukraus poveikį organizmui.
  2. Perkant maisto produktus būtinybė studijuoti etiketes, siekiant išvengti maisto produktų, sudėtyje turinčių daug cukraus.
  3. Būtinybė informuoti tėvus, nes vaikai ir jų sveikata yra dar labiau pažeidžiami nei suaugę žmonės.
  4. Būtinybė nustatyti aiškų cukraus kiekio visuose maisto produktuose žymėjimą.
  5. Būtinybė surengti parlamentinę kampaniją siekiant parengti teisinį paketą, netgi įvesti mokestį už produktus, kurių sudėtyje yra cukraus.
Kardiologas ir grupės mokslo vadovas daktaras Aseem Malhotra pareiškė: „Suvartojamas cukrus nesuteikia jokios maistinės vertės. Be to, jis paskatina nutukimą, yra daug įrodymų, jog padidėja cukrinio diabeto atsiradimo rizika, kepenų suriebėjimą ir metabolinį sindromą. Mes turime ypatingai saugoti vaikus nuo šitos visuomeninės grėsmės jų sveikatai. Maisto produktų gamybos pramonėje turi būti reglamentuojamas ir sumažinamas cukraus kiekis, dedamas į vaikams skirtą maistą. Pačius vaikus taip pat būtina saugoti nuo agresyvaus reklamos poveikio, kurioje demonstruojami saldumynai ir saldieji gėrimai“.Dietologė ir šios kompanijos koordinatorė Catherine Jenner: „Jūs galite atprasti nuo cukraus, palaipsniui mažindami jo kiekį, pavyzdžiui, dėdamiesi jo į kavą ar arbatą. Beje, tai tik maža dalis palyginti su bendru paslėpto cukraus kiekiu mūsų maiste. Todėl, norėdami iš tikrųjų sumažinti cukraus vartojimą, kviečiame maisto produktų gamintojus prisijungti ir padėti mums suvalgyti mažiau cukraus“.Reikia pridurti, kad jau yra nemažai pagrįstų alternatyvių saldaus skonio šaltinių, vienas iš naujausių būdų lengviau atprasti nuo saldumynų – medžiagų turinčių saldų skonį, vartojimas – tai fruktooligosacharidai (FOS), inulinas, izomaltooligosacharidai (IMO). Vartodami šias medžiagas pajusite trigubą poveikį: žalingą cukrų pakeisite maistinėmis skaidulomis, organizmas šias skaidulas panaudos storojo žarnyno veikloje kaip maistą mikroorganizmams. Kurie reguliuoja ir palaiko normalią mikroflorą, kitaip vadinama mikrobiota.
PMS – ką žinote apie tai?
18 April, 2016
Daugiau nei pusė visų moterų prieš mėnesines patiria nemalonių fizinių­ pojūčių arba išgyvena didžiulę emocinę įtampą. Tokiomis dienomis moterims būdinga staigi nuotaikų kaita, nemotyvuota agresija arba visiška apatija, depresija, sentimentalumas, kurį dažnai lydi ašaros.  Be to, priešmenstruaciniu laikotarpiu gali paūmėti lėtinės ligos, padidėja tikimybė užsikrėsti virusinėmis infekcijomis ir susirgti kvėpavimo takų ligomis. Diagnozuoti PMS kartais labai sudėtinga. Neretai moterys kreipiasi pagalbos į vieną ar kitą gydytoją specialistą, kol galiausiai vienas jų įstengia sudėti simptomus į visumą ir juos įvertinti. Dažniausi PMS (priešmenstruacinio sindromo) simptomai:
  • nuovargis;
  • padidėjęs jautrumas;
  • nemiga;
  • krūtų pabrinkimas ir skausmas;
  • skausmas dubens srityje;
  • galvos skausmas;
  • gausesnis prakaitavimas;
  • pilvo pūtimas.
Kodėl pasireiškia PMS ir kodėl jo simptomus junta ne visos moterys? Pagrindinė PMS atsiradimo priežastis yra sutrikusi moteriškų lytinių hormonų – estrogeno ir progesterono – pusiausvyra organizme. Jeigu progesterono kiekis sumažėja, moters organizmas atitinkamai reaguoja – pasireiškia PMS simptomai. Moterims, kurios sunkiai  pakelia PMS, dažnai taikomas medikamentinis gydymas. Tačiau galimas ir kitas, sveikesnis būdas padėti savo organizmui - vartoti natūralius augalinius preparatus. Kai kurie augalai, tokie kaip dioskorėja, turi veikliųjų medžiagų, vadinamųjų fitohormonų, arba augalinių hormonų. Šios medžiagos savo struktūra labai panašios į natūraliai gaminamą progesteroną, todėl patekusios į moters kūną puikiai jį pavaduoja. Kai progesterono kiekis organizme padidėja, grąžinama hormonų pusiausvyra.
Visos dietos geros – rinkis pagal skonį!
18 April, 2016
Vienoje Amerikos medicinos asociacijos žurnalo (JAMA) publikacijoje išsamiai išanalizuotos 48 populiariausios dietos. Išvadose rašoma, jog visų dietų veiksmingumas daugmaž vienodas, tiesa, su sąlyga, kad dietos besilaikančiojo paros maisto racionas sudarytų vidutiniškai apie 1500 kalorijų.Įdomiausia, jog angliavandenius ribojančios arba mišrios dietos, kai minimaliai vartojama riebalų ir angliavandenių, kurios ypač madingos pastaraisiais metais, vienodai efektyvios ir teigiamai veikia svorį. Taigi Jūs galite sudaryti maisto racioną atsižvelgdami į savo pomėgius ir galimybes. Svarbiausia – pažaboti apetitą, ir trokštamas rezultatas – ranka pasiekiamas.
Omega 3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies funkci
18 April, 2016
Vis dažniau mes girdime, kad omega-3 riebalų rūgštys labai teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Tyrimais patvirtinta, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies funkciją, tuo pat metu, daug ginčijamasi ir diskutuojama dėl omega-3 riebalų rūgščių poveikio vėžio navikų atsiradimui ir augimui. Žurnalo „The Journal of Pharmacology and Experimental Therapeutics“ publikacijoje nagrinėjamas omega-3 riebalų rūgščių poveikis vėžio ląstelių augimui.Tyrinėdami prostatos vėžio ląstelines kultūras mokslininkai nustatė, kad omega-3 riebalų rūgštys gali susijungti su FFA4 receptoriumi. Mokslininkai tirs, ar tai turės įtakos navikinių ląstelių plitimui. Jeigu nustatyti duomenys bus patvirtinti, jie padės pagerinti efektyvumą ir tapti produktyviais.
Teisinga mityba palaiko mūsų mikroflorą. O mikrobai mus maitina!
15 April, 2016
Mes dažnai užduodame sau klausimą „kaip teisingai maitintis?“ Kažkas juk turi žinoti atsakymą į šį klausimą? Egzistuoja net mokslo šaka – ji vadinasi „trofologija“, ji nagrinėja maistingų medžiagų ištirpimo ir pasisavinimo organizme dėsningumus, ląstelių ir audinių maitinimo mechanizmus, yra glaudžiai susijusi su gastroenterologija, nutriciologija, dietologija.Štai šiuolaikiniai šio mokslo požiūriai į mitybą:
  • maistą suvirškina organizmas, kuris jį prarijo, o taip pat jame gyvenančios bakterijos-simbiontai, ir būtina į juos žiūrėti kaip į vieningą sistemą, savotišką superogranizmą;
  • santykiai tarp šeimininko organizmo ir jo simbiontų sudaro šio superorganizmo endoekologinę erdvę;
  • maistingos medžiagos patenka į organizmą iš 3 šaltinių: suvalgyto maisto, savo paties metabolizmo produktų ir jame gyvenančių bakterijų metabolizmo – jis sintezuoja daugybę maistingų medžiagų, daugelis iš jų yra nepakeičiamos;
  • pilnavertiška mityba susidaro ne tik iš mūsų suvalgyto maisto, bet iš šių trijų sudedamųjų dalių;
  • svarbūs maitinimo elementai yra ne tik tie, kurie pasisavina, bet ir balastas, nesuvirškinamos medžiagos.
Ypatingą vietą užima mikroorganizmų, gyvenančių virškinimo trakte, vientisumo ir sveikatos klausimai, kaip mikroorganizmo sveikatos atžvilgiu, taip ir rūpinimosi saprofitais atžvilgiu. Jau įrodyta, kad šeimininkas ir simbiontai keičiasi metabolitais. Žmogus gauna iš bakterijų įvairių jam būtinų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų, fermentų, hormonų, signalinių molekulių. O mikrobai apgina mus nuo toksinų, juos suvirškindami. Patys jie tuomet egzistuoja sau optimalioje terpėje, pritaikytoje jų gyvenimui ir dauginimuisi, aprūpinti maistingomis medžiagomis savo gyvenimo ciklui. Daugybėje tyrimų su neturinčiais mikrobų gyvūnais buvo nurodyta, kad jie turi blogesnius sveikatos rodiklius ir žemesnius adaptacijos rezervus. Mikrobų neturintys gyvūnai turi nesubrendusią imuninę sistemą, darosi labai jautrūs vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių trūkumui.Evoliucijos bėgyje formavosi šie makro- ir mikroorganizmų tarpusavio santykiai ir koegzistavimo sąlygos, pradedant nuo daugialąsčių organizmų atsiradimo. Su laiku jų tarpusavio sąveika didėjo, normoflora tapo būtina sudėtingo organizmo endoekologijai. Žarnyno mikroflora tiek svarbi žmogaus sveikatai, kad rūpinimasis ja tampa svarbiausia šiuolaikinio mokslo problema.Jeigu pirmines maistingas medžiagas mes gauname iš produktų ir gėrimų, kuriuos valgome ir geriame, tai mikroorganizmų dėka mes gauname papildomų nutrientų, tai antrinės maistingos medžiagos:
  1. Biologiškai aktyvios medžiagos.
  2. Mikrofloros gyvybinės veiklos produktai.
  3. Modifikuotos balastinės medžiagos ir toksinai.
Pirminiu maistingų medžiagų pasisavinimui iš maisto, jis turi būti pradžioje suskaldytas į žemamolekulinius junginius, tik taip jie gali būti absorbuojami, patekti į organizmo terpes ir dalyvauti medžiagų apykaitoje. Vidinėje terpėje virškinimas vyksta 3 etapais: neląstelinis, membraninis ir viduląstelinis. Visi jie reikalauja būtino virškinimo fermentų, susiformuojančių skrandyje, kasoje, ploname žarnyne, dalyvavimo. Fermentai veikia kaip žirklės – perkerpa ryšius tarp maistinių medžiagų molekulių, trumpinant juos iki pačių smulkiausių sudedamųjų.Neląstelinis arba ertminis virškinimas vyksta virškinimo trakto ertmėje. Fermentai suskaldo sukramtytą, susmulkintą maistą, sudarant paprastesnes ir smulkesnes molekules. Bet jų absorbcija neįmanomas, nes jie yra dar pakankamai toli nuo žarnyno. Jau šiame etape didelę reikšmę turi ląsteliena, stimuliuojanti fermentų aktyvumą.Viduląstelinis virškinimas vyksta, kai dalinai suskaldyti nutrientai patenka į ląstelės vidų ir juos hidralizuoja citoplazminiai fermentai arba lizosomų fermentai. Medžiaga virškinama, naudingos maistingos medžiagos patenka į ląsteles, o nereikalingos likutis išeina iš ląstelių į žarnyno ertmę.Membraninis virškinimas vyksta ląstelių membranos struktūrose. Tai baigiamasis virškinimo etapas. Membraninis skaidymas ir įsiurbimas jame – tai vieningas procesas, jį vykdo kasos ir žarnyno fermentai, sudarantys fermentinius transportinius kompleksus. Membraninis virškinimas vyksta enterocitų mikropūkeliuose. Mikropūkelių kiekis ant kiekvienos ląstelės yra apytiksliai 4000, o atstumas tarp pūkelių yra labai mažas, ir tai neleidžia mikrobams patekti tarp jų. Tai užtikrina sterilias sąlygas maistingų medžiagų įsiurbimo srityje. Mikropūkeliai dešimtimis kartų padidina enterocitų absorbuojantį paviršių. Mikropūkelių membranos sudaro mikrosiūlus, iš kurių susidaro apsauginis glikokaliksas. Sveikas glikokaliksas palaiko ertminį virškinimą, o bet kokie pataloginiai procesai žarnyne pirmiausia pažeidžia būtent glikokalikso sluoksnį, po to mikropūkelius, po to pačius enterocitus.Taigi, mityba turi adekvačiai atitikti žmogaus organizmo poreikius, saugoti jo mikroflorą, palaikyti pilnavertiškos medžiagų apykaitos galimybę, atsižvelgti susiformavusius evoliucinius maisto virškinimo ir pasisavinimo ypatumus virškinimo trakte.
Dirbtinis apšvietimas nakties metu slopina melatonino sintezę ir
15 April, 2016
Yra žinoma, kad melatonino sintezė vyksta nakties metu ir tik visiškoje tamsoje. Neskaitant to, kad melatoninas laikomas miego reguliatoriumi, yra atsakingas už bioritmus organizme ir padeda išsaugoti jaunystę, atsiranda publikacijų apie jo platesnį ir įvairesnį poveikį žmogaus sveikatai. Mokslininkai Steven Hill ir David Blask iš Tulane University School of Medicine aptiko padidėjusį navikų stabilumą sumažėjusios melatonino gamybos sąlygomis. Jų tyrimas pademonstravo, kad dirbtinė šviesa naktį slopina melatonino sintezę, ir pieno liaukos vėžio atveju tai tiesiogiai veikia navikinių ląstelių atsparumą tamoksifeno preparatui, kuris visur naudojamas gydant šio vėžio tipą. Buvo nustatyta, kad melatonino gamybos lygį neigiamai veikia bet kokios šviesos šaltinis – ar tai telefono ar planšeto ekranas, naktinės lempelės šviesa ar šviesos ruoželis po durimis. Mokslininkų išvados: pakankamos melatonino dozės gamyba naktį padidina pieno liaukos vėžio gydymo efektyvumą. Todėl gydymo metu reikia vengti darbo naktimis, įjungtų televizorių ir kompiuterių, iš viso bet kurių šviesos šaltinių miegamajame.Tokios pat rekomendacijos liečia ne tik navikų gydymą, bet turi universalesnį pobūdį. Daugelyje darbų apie sveiką gyvenimo būdą ir jaunystės išsaugojimą svarbi rolė skiriama melanino gamybai naktimis ir pilnaverčio ir ilgai trunkančio miego būtinumui teisingu (tamsiu!) paros metu.
Tipiškoje vegetarų dietoje trūksta svarbiausių maistingų medžiag
14 April, 2016
Vegetarams ir ypač veganams dažnai trūksta vienu ar kitu mastu maistingų medžiagų, kadangi jų mityba nėra subalansuota dėl gyvulinių baltymų stokos. Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas verčia susirūpinti, nes Europoje plinta susižavėjimas vegetariškumu ir veganiškumu, atsiranda vis daugiau šių idėjų įkvėptų žmonių, ypač jaunų. Globalizacija padarė prieinamais produktus ir prieskonius, reikalingus tokiam specialiam maitinimuisi, o socialiniai tinklai įtraukė daugybę žmonių į bendruomenes, kur aptariami veganų patiekalų receptai, keičiamasi veganiškų restoranų adresais ir pritraukiama prie tų idėjų vis daugiau žmonių. Apskritai tai gal ir nebūtų blogai sveikatai, nes bet koks dėmesys savo mitybai verčia žmogų geriau kontroliuoti savo sveikatą, neleidžia nutukti, stabdo senėjimo ir civilizacijos ligų vystymąsi. Tiesa, neseniai atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad europiečių genetiniai ypatumai blogiausiai tinka tokiam maitinimosi būdui.Tyrėjai iš University of Eastern Finland stebėjo 6 vyrų ir 16 moterų sveikatos būklę, besilaikančių vegetariškos dietos vidutiniškai aštuonių metų bėgyje. Rezultatai buvo palyginami su kontroline grupe, sudarytoje iš 8 vyrų ir 11 moterų, kurie maitinosi įprastu būdu. Buvo nagrinėjamos vitamino В12, vitamino D, seleno, jodo ir nepakeičiamų riebalų rūgščių koncentracijos. Aptikta 24% žemesnė vitamino D koncentracija kraujo serume palyginus su kontroline grupe. Veganai taip pat turėjo žemesnes beta-karotino, seleno, jodo koncentracijas ir žymiai mažesnį omega-3 kiekį – tiek EPR (eikozapentaeno rūgšties), tiek DHR (dokozageksaeno rūgšties). Užtat veganai turėjo didesnę, labai naudingų sveikatai, sojos polifenolių koncentraciją. Mokslininkų išvados: Vegetarų arba veganų dieta turi būti kruopščiai subalansuota,  įvairi ir į kasdienį racioną reikia įtraukti nesmulkintų grūdų, pupų, sėklų ir riešutų kaip baltymų šaltinius, o taip pat daržovių, vaisių, uogų ir neprisotintų riebalų.
Autoimuninis uveitas - kaltos žarnyno bakterijos?
14 April, 2016
Autoimuninis uveitas – viena iš dažnų aklumo išsivystymo priežasčių. Nauji National Eye Institute tyrimai parodė, kad uveitas gali atsirasti dėl žarnyno bakterijų poveikio. Tyrėjų grupė aptiko Т-ląstelių perprogramavimą, kuris vėliau pražūtingai veikia akis. Tai susiję su baltymais, kuriuos pagamina žarnyno bakterijos. Mokslininkai atliko eilę tyrimų su laboratoriniais gyvuliais, kurie serga autoimuniniu uveitu. Buvo aptikti aktyvuotų T-ląstelių, sukeliančių sutrikimą, susikaupimai. Jie buvo aptikti žarnyne, bet jų nebuvo limfmazgiuose. Jų susikaupimai žarnyne įvertinami kaip ankstyvas sutrikimo rodiklis. Sutrikimo atsiradimo priežastis – baltymas, kurį išskiria žarnyno mikroflora, norėdami tai įrodyti, tyrėjai sumaišydavo baltymus, gautus iš autoimuniniu uveitu sergančių pelių žarnyno bakterijų, su Т-ląstelėmis. Tai sukeldavo imuninių ląstelių aktyvavimą – pas sveikas peles netrukus po to išsivysdavo uveitas. Mokslininkai nori išsiaiškinti, koks būtent baltymas sukelia Т-ląstelių aktyvavimą ir kurie žarnyno mikroorganizmai jį produkuoja. Šios žinios gali būti naudingos ieškant naujų uveito gydymo priemonių. Dabar uveitas gydomas daugiausia kortikosteroidais, kurie turi daug rimtų komplikacijų. Belieka tikėtis, kad greitai pavyks apsieiti be jų, o gydyti autoimuninį uveitą galima bus antibakterinėmis priemonėmis.
Ar po pietų jus apima miegas?
13 April, 2016
Juk taip norisi pasnausti bent truputį po pietų? Ir atvirkščiai, jums sunku užmigti jei jūs alkanas? Atsakymų ieškojo mokslininkai iš Florida Atlantic University. Paaiškėjo, kad kai organizme nėra maisto, aktyvuojasi geno TSN koduojamas baltymas translinas. Šis genas trukdo užmigti, versdamas žmogų ieškoti maisto. Eksperimento metu mokslininkai bandė normalizuoti miegą išjungdami šį geną. Tyrimo autorius Alex Kean sako: „Tarp miego sutrikimų ir metabolinių disfunkcijų aptiktas genetinis ryšys“. Mutacijos gene TSN – tai priežastis, dėl kurios žmonės su miego sutrikimais daug dažniau turi metabolinių sutrikimų, viršsvorį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligų. Tai paaiškinama tuo, kad šis genas reguliuoja metabolizmą ir miegą vienu metu. „Baltymas translinas – unikalus, jis jungia tuos du procesus“, — paaiškino šio darbo svarbą vienas iš tyrimo vadovų Kazuma Murakami. Tolesni tyrimai gali padėti geriau suprasti metabolizmo ir miego sutrikimų sąsają.
Kava sumažina storosios žarnos vėžio riziką
13 April, 2016
Cancer Epidemiology, Biomarkers & Prevention žurnale paskelbti tyrimai atskleidė, kad kava sumažina storosios žarnos vėžio riziką.Mokslininkai siekė ištirti kavos komponentus, turinčius gydomąsias savybes. Buvo ištirti polifenoliai, kofeinas, melanoidinai ir diterpenai, veikiantys storosios žarnos fiziologiją. Šie junginiai gali sukelti pasikeitimus mikrobiome prebiotikų dėka, jų antioksidacinio poveikio dėka, mutacijų rizikos sumažinimo dėka. Be to kavos komponentai reguliuoja tulžies rūgščių sekreciją ir pagerina, stimuliuodami, motorinę žarnyno funkciją, greitinant turinio evakavimą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Chlorogeninė rūgštis kavos sudėtyje, be kita ko veikia lipidų plokšteles kraujagyslėse, sumažinant oksidacijos riziką jose. Yra tyrimų, parodančių chlorogeninės rūgšties aktyvumą herpeso viruso, E. coli bakterijų, auksinio stafilokoko atžvilgiu. O priešnavikinio kavos poveikio tyrimai tęsis ir toliau.
Revitalization – jaunystės grąžinimas?
12 April, 2016
Terminas „revitalizacija“ (angl. revitalization) pirmą kartą atsirado publikacijose ryšium su tyrime aptiktais karnozino efektais. Karnozinas buvo atrastas prieš daugiau kaip 100 metų, bet tik prieš dešimt metu sulaukė dėmesio tarp besidominančių ilgaamžiškumu ir jaunystės pratesimu. Buvo atliktas laboratorinis eksperimentas, kuriame mokslininkai pamatė, kaip odos ląstelės – fibroblastai – patalpintos į karnozino tirpalą, įgauna žymiai jaunesnių ląstelių pavidalą ir savybes. Jos pradėdavo intensyviau dalintis, jų sugebėjimas dalintis taip pat prasitęsdavo, kaip ir pačių ląstelių gyvenimas. Jeigu įprastomis sąlygomis ląstelės gyveno 126 – 139 dienų, karnozino terpėje jų gyvenimas tęsėsi iki 413 dienų. Tuose eksperimentuose buvo aptiktas dar vienas stulbinantis karnozino sugebėjimas – jis skirtingai veikia sveikas ir vėžio ląsteles. Eksperimente su vėžio ląstelių kultūra karnozinas rodė toksinį, slegiantį efektą, nes slopino glikolizę vėžio ląstelėse, paliekant jas be maitinimo. Karnozinas – tai natūralus žmogaus audinyje randamas komponentas, dipeptidas, kurį sudaro 2 aminorūgštys: beta - alaninas ir histidinas, tarpusavyje surišti peptidinę jungtimi. Proteolitinio žarnyno fermentai sugeba skaidyti peptidinius ryšius tik baltymuose ir peptiduose, kurie susideda iš alfa – aminorūgščių. Beta – aminorūgščių buvimas karnozino sudėtyje neleidžia jam skilti žarnyne. Tai yra labai svarbus faktas – karnozinas neskyla į aminorūgštis, o pasisavina nepakitęs. Didžiausia karnozino koncentracija randama smegenyse, raumenyse, širdyje, galvos smegenyse, akies lęšiuke. Organizme vyksta endogeninė karnozino sintezė – jis gaminasi iš histidino ir beta-alanino dalyvaujant karnozin - sintetazės fermentui griežtai tam tikruose organuose (galvos smegenyse, akies lęšiuke, širdyje, skeleto raumenyse, inkstuose, odoje ir skrandžio gleivinėje) ir atlieka svarbų vaidmenį šių organų optimalios struktūros ir funkcijos išsaugojime. Su amžiumi karnozin – sintetazės aktyvumas silpnėja, ir karnozino sintezė organizme mažėja.Tikriausiai laikui bėgant bus atrastos ir kitos karnozino sveikatingumo savybės, ir jo naudojimo sritis gerokai išsiplės. Bet jau dabar verta atkreipti į jį dėmesį, tuo labiau, kad jis visiškai nepavojingas, užtat efektyvus net nedidelėse dozėse – užtenka vartoti po 500-1000 mg per parą.Tekste vartojami teiginiai nebuvo patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir negali būti traktuojami kaip rekomendacijos.
Oro užterštumas – rimta globali žmonijos problema
12 April, 2016
Oro užterštumas, ypač dideliuose miestuose, tampa rimta globali problema žmonių sveikatai. Daugybė ore esančių dalelių aerozolio suspensijos pavidalu, vadinamų PM2,5, padidina kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ši suspensija, esanti ore, veikia uždegimo mediatorių susiformavimą ir paskatina agresyvių deguonies formų susikūrimą. Dėl to padidėja kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką. Dalelės PM2,5 – tai mažo dydžio įvairių komponentų aerozolinė suspensija, leidžianti joms patekti į plaučių audinius. Pasaulio sveikatos organizacija dar 2005 metais rekomendavo palaikyti PM2,5 vidutinį metinį lygį ne didesnį nei 10 mkg/m3, o vidutinis lygis per parą neturi viršyti 25 mkg/m3. Tam lygiui padidėjus iki 35 mkg/m3, 15% padidėja mirtingumo rizika.PM2,5 dalelėms patekus į plaučius, jos sukelia vietines ir sistemines organizmo reakcijas. Tai padidina uždegiminę reakciją ir sumažina antioksidacinius organizmo rezervus. Antioksidacinės gynybos sumažėjimas pablogina organizmo gebėjimą susidoroti su aktyviomis deguonies formomis (ADF), kurios susiformuoja apykaitos reakcijų metu, tai padidina oksidacinio streso lygį. PM2,5 dalelės pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemos endotelinį audinį, sukelia plaučių sutrikimus ir padidina plaučių vėžio riziką. Mokslininkai iškėlė klausimą, ar gali aktyvūs mūsų maitinimo komponentai veikti užteršto oro sveikatai padarytą žalą. Paaiškėjo, kad kai kurios medžiagos tikrai gali efektyviai įtakos ir užkirsti kelią sutrikimams organizme. Buvo aptikta, kad vitaminas C gina DNR ir apsaugo nuo genetinių sutrikimų. Grupėje, kuriai veikiant PM2,5 dalelėms vartojo vitaminą C, buvo aptiktas mažas genų pažeidimas. Taip pat apsauginį poveikį turi omega3 riebalų rūgštys dėl jų priešuždegiminių savybių.Buvo nustatytas PM2,5 ryšys su ŠSDK (širdies susitraukimų dažnio kintamumo) rodiklio sumažėjimu. ŠSDK sumažėjimas naudojamas kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimų negatyvios baigties prognostinis požymis. Buvo pastebėta, kad jeigu kasdien vartoti 2 g žuvies taukų, ŠSDK nesumažėja. Kita mitybinių medžiagų, tokių, kaip folio rūgštys, vitaminai Е, С, B6, B12 ir metioninas, grupė taip pat sumažina ŠSDK. Išvados: kasdieninis 500 mg vitamino C ir 800 mg vitamino E vartojimas apsaugo nuo žalingo PM2,5 dalelių poveikio ir paskatina sugebėjimą priešintis oksidaciniam stresui.
Vitaminas C padeda palaikyti ląsteles nuo oksidacine pažaidos
12 April, 2016
Mokslininkai iš King’s College London ištyrė paveldėtinių veiksnių ir gyvenimo būdo poveikį regėjimui ir akių senėjimo patologijos vystymuisi. Darbas truko virš 10 metų, tuo tarpu buvo stebimos moterys - dvyniai (324 poros) su kataraktos požymiais. Dvyniai turi genetinį identiškumą, tai yra jų pradiniai duomenys yra panašūs, ir eksperimento metu buvo pakeistas tik vienos sesers maitinimas poroje, daugiausia citrusų sąskaita. Be ląstelių apsaugos nuo oksidacinės pažaidos vitaminas C taip pat pasižymi nervų sistemos veiklos bei psichologinės funkcijos palaikymu, normalios energijos apykaitos palaikymu. Stebėjimo rezultatai parodė, kad toms, kurioms į racioną buvo įdėti produktai su dideliu vitamino C kiekiu, organizmo antioksidacinis aktyvumas padidėjo 33%. Jų lęšiukas liko labiau permatomas, negu pas jų seseris. Mokslininkų išvados: gyvenimo būdas, būtent mityba, labai veikia su amžiumi susijusių sutrikimų organizme atsiradimą ir vystymosi greitį – labiau, nei paveldimumas. Negalima išvengti senatvės, bet galima sulėtinti su amžiumi susijusius pakitimus, pakeitus maitinimąsi arba papildžius jį vitaminų kompleksais.
Lieknėjate? Stebėkite savo psichologinę būklę!
11 April, 2016
Didžiojoje Britanijoje atliktas ir paskelbtas PLOS ONE tyrimas parodė, kad žmonės, numetę daugiau nei 5% kūno masės per 4 metus, turi padidėjusį depresijos riziką. Svorio metimas teigiamai veikia fizinę sveikatą, bet dažnai nuotaikos nepagerina. Keturių metų bėgyje mokslininkai stebėjo 1979 pacientus su viršsvoriu. Jie analizavo jų psichinės ir fizinės būklės rodiklius. Buvo nustatyta, jog pas numetusius virš 5% kūno masės 52% padidėja polinkis į depresyvius sutrikimus. Tyrimo autorius Sara Jakson rašo: „Mes neatkalbame norinčių numesti svorio, tai sveika fizine prasme, bet nelaukite, kad tai pagerins visas jūsų gyvenimo puses“. Teks visą laiką kovoti su savimi, su pagundomis. Mes nuolatos apsupti maisto reklamos, iškabų, kulinarinių šou. Mūsų valgymo įpročiai kenkia sveikatai, ir kova su padidėjusiu svoriu vyksta sudėtingomis sąlygomis. Todėl streso išsivystymo tikimybė labai didėlė. Reikia sau kelti realias užduotis, atitinkančias jūsų galimybes. Svorį mesti geriau stebint gydytojui. Ypač svarbu suvokti, kad sunkiausia užduotis – išlaikyti svorį po jo numetimo. Būtent dėl to ir atsiranda pagrindinės psichologinės problemos.
Angliavandeniai vakarienei? Valgyk ir lieknėk!
8 April, 2016
Panašu, kad angliavandenių vakarienė gali duoti šansų turintiems nutukimą ir metabolinį sindromą efektyviai numesti svorį. Tyrimas buvo atliktas su policininkų, turinčių didelį kūno masės indeksą (KMI > 30), grupe. Dalyviai buvo paskirstyti į 2 grupes, pirmoji gavo beveik visą angliavandenių dienos normą vakarienės metu, antrojoje grupėje angliavandeniai buvo paskirstyti kaip įprasta, visai dienai. Eksperimentas truko 6 mėnesius: buvo nagrinėjami gliukozės kraujyje lygiai, insulino koncentracija, įvertinami insulino rezistentiškumas, cholesterolis, uždegiminiai markeriai, hormonų lygis, o taip pat subjektyviai sotumo pojūčiai po vakarienės. Buvo nustatyta, kad toks neįprastas angliavandenių perskirstymas vakariniam laikui yra sveikesnis turintiems viršsvorį. Paaiškėjo, kad eksperimentinės grupės dalyviai rečiau jautė alkį, turėjo geresnius analizų rezultatus, o jų svoris ir juosmens apimtis sumažėjo palyginus su pradiniais rodikliais. Reikalingi tolesni tyrimai norint suprasti tokio efektyvaus ir tuo pačiu metu paprasto maitinimosi būdo poveikį.
Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią cholesterolio
8 April, 2016
Darbas buvo atliktas grupėje iš 374 stebimų  pacientų. Jie visi turėjo standartinę terapiją. Pacientai buvo padalinti į grupes: tiems, kas pateko į 1 grupę, buvo prie gydymo paskirti 4 gramai omega-3, antroje, kontrolinėje grupėje pacientams pridėdavo placebą. Omega 3 rūgštys buvo pasirinkti neatsitiktinai, kadangi jau žinoma, kad alfa linoleno rūgštis padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentracija kraujyje, teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 2 g ALR. Tiriant dokozaheksaeno rūgštį (DHR) ir eikozapentaeno rūgštį (EPR) buvo pastebėtas teigiamas poveikis smegenų funkcijai, regėjimui bei normaliai širdies veiklai – suvartojant per parą 250 mg  DHR ir EPR.Skirtingais laikotarpiais buvo atliekami kraujo tyrimai, MRT ir vertinamas EKG rodiklis. Grupėje, vartojančioje omega-3, buvo aptikta 39% dinamikos pablogėjimo sumažėjo atvejų palyginus su placebo grupe. 92 % pirmos grupės pacientų omega-3 riebalų rūgščių kiekis organizme padidėjo 5%. Toks padidėjimas prilygsta kasdieniniam didelės lašišos porcijos vartojimui 6 mėnesių bėgyje. Tyrimo rezultatai leido mokslininkams prieiti išvadą, kad pasiektas omega-3 riebalų rūgščių kiekio padidėjimas 5% pagerina miokardo funkcijų atsistatymą pas pacientus, patyrusius infarktą 10%. Mokslininkų grupės vadovas Raymond Kwong rašo: „Omega-3 riebalų rūgščių didelės dozės, skiriamos po infarkto, pagerina miokardo remodeliavimo galimybes ir širdies funkcijas daug geriau, negu vien tik standartinis gydymas“.
Padovanokite vaikui šunį!
6 April, 2016
Šunys veikia žmonių sveikatą. Konferencijoje „General Meeting of the American Society for Microbiology“ buvo paskelbtos išvados apie naminių gyvulių įtaką. Naminiai gyvūnai, tiksliau, juose gyvenantys mikroorganizmai, gali apsaugoti jų šeimininkus nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV), provokuojančio bronchų astmą pas vaikus.Grupės RSV virusai plačiai paplitę pas naujagimius ir dažnai sukelia sunkią kvėpavimo takų patologiją. RSV virusai didina ligos perėjimo į chronišką formą ir bronchų astmos išsivystymo riziką.Mokslininkai parodė, kad mikrobų peizažas oro mėginiuose, paimtuose iš namų, kur gyvena gyvūnai, žymiai skiriasi nuo tų, kur nėra naminių augintinių. Turbūt pas šunis gyvenantys mikrobai patenka į šalia gyvenančių vaikų organizmus ir apsigyvena jų odoje, gleivinėje ir virškinimo sistemoje, keisdami ir reguliuodami jų imuninę sistemą. Taip atsiranda didesnis atsparumas RSV. Mokslininkai tikisi, kad ateityje jie galės parengti naujus vaikų RSV gydymo ir profilaktikos principus, kurie sumažins bronchų astmos atsiradimo riziką.
Ar jūsų šaldytuve šviežias maistas?
6 April, 2016
Naują maisto produktų šviežumo nustatymo metodą išrado korėjiečių mokslininkai. Jie sukūrė būdą, leidžiantį lazerio pagalba išsiaiškinti, ar maisto produktuose yra bakterijų. Paaiškėjo, kad bakterijoms judant produktų paviršiumi, jos sukelią mums nematomų raibulių. Bet jei apšviesti paviršių lazerio spinduliu, bakterijų judėsiu sukelti pasikeitimai tampa matomi šviesos dėmėje. Tokiam šviežumo nustatymui pakanka turėti visai paprastą nebrangų lazerį ir paprastą kamerą. Kadrų įrašai lyginami vienas su kitu ir nustatomi šviesos dėmės pasikeitimai. Eksperimentas buvo atliktas su vištienos filės kąsneliais, dalis jų buvo švieži, o dalis užkrėsti Escherichia coli ir Bacillus cereus. Tyrimo metu buvo lengvai nustatytas skirtumas tarp šviežių ir nešviežių produktų. Šis metodas leis lengvai atskirti šviežią produktą, norint išsiaiškinti, ar jis tinkamas valgyti. Nustatyti bakterijų tipo tokiu būdu nepavyks, jei reikalingi tikslūs rezultatai, teks kreiptis į laboratorinę diagnostiką. Bet buitiniais tikslais šis metodas gali būti labai patogus ir naudingas, nedidelį paprastą lazerį ir kamerą galima įtaisyti namų šaldytuve, o taip pat maisto gamybos linijose.
Rūkymas keičia mikrobų išsidėstymą burnoje
6 April, 2016
Amerikos mokslininkai aptiko neigiamą rūkymo poveikį bakterijoms, gyvenančioms burnos ertmėje. Mokslininkai daro prielaidą, kad šios bakterijos gali apsaugoti nuo vėžio. Buvo atliktas mikroorganizmų, gyvenančių rūkančių ir nerūkančių žmonių organizmuose, genetinis tyrimas.Bandiniai išnagrinėti iš 1204 žmonių burnos ertmės. Dalyvių grupėje buvo 112 rūkančių, 571 metusių rūkyti , 521 niekada nerūkusių.Tyrimo rezultatai parodė, kad gyvenančių pas rūkančius bakterijų spektras žymiai skiriasi nuo vaizdo pas metusius rūkyti ir niekada nerūkusius. Mikrobų sudėtis pas metusius rūkyti atsistato ir po kurio laiko tampa tokia pat, kaip pas tuos, kurie niekada neragavo cigaretės.Rūkymas provokuoja 150 bakterijų rūšių augimą, ir tuo pačiu metu mažina kitų 70 bakterijų rūšių augimą. Pas rūkančius žymiai sumažėja proteobakterijų skaičius (nuo 11,7% iki 4,6%). Proteobakterijos nukenksmina toksines medžiagas, trukdo navikiniams procesams. Užtat griaunančių mūsų dantis streptokokų kiekis pas rūkančius didėja dešimčia procentų.Mokslininkai pratęs tyrimus ir nori išsiaiškinti, kaip burnos ertmės mikrofloros pasikeitimai veikia virškinimo trakto navikų atsiradimą.
Omega-3 riebalų rūgštys: žuvis, jūros gerybės arba augalai? Kur
6 April, 2016
Omega-3 riebalų rūgštys (EPR ir DHR) aprašytos kaip teigiamai veikiančios regėjimą, sumažinančios širdies patologijos riziką, padidinančios darbingumą ir palaikančios  smegenų funkciją. Žmogaus organizme pagrindinės riebalų rūgštys – ALR (alfa-linoleno rūgštis), EPR (eikozapentaeno rūgštis) ir DHR (dokozaheksaeno rūgštis) nesintezuojamos – jos yra nepakeičiamos.Pagrindiniai EPR ir DHR šaltiniai visada buvo jūros žuvų ir jūros gerybių riebios rūšys. ALR yra kai kuriuose augaliniuose produktuose.Buvo nustatyta, kad eikozapentaeno rūgšties (EPR) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojus 250 mg EPR ir DHR. Alfa linoleno rūgšties (ALR) teigiamas poveikis, palaikant normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, pasireiškia per parą suvartojant 2 g ALR.Yra Omega-3 riebalų rūgščių apytikslės būtino vartojimo normos (AI — acceptable intake):
  • suaugę vyrai — 1,6 g per dieną
  • suaugusios moterys — 1,1 g per dieną
„American Heart Association” rekomenduoja:
  • neturintys širdies ir kraujagyslių ligų turi valgyti riebią žuvį du kartus per savaitę;
  • turintys išeminę širdies ligą, patyrę miokardo infarktą, turi gauti nemažiau 1 g EPR ir DHR per dieną iš riebios žuvies arba kitų šaltinių;
  • turintiems aukštą trigliceridų lygį būtina kasdien gauti po 2-4 g EPR ir DHR.

Iš kur galima gauti EPR ir DHR?

Iš žuvies:

PavadinimasEPR+DHR, g (100 g produkto)
Atlantinė silkė, sardinė1,53 — 2,35
Atlantinė lašiša1,29 — 2,24
Skumbrė1,29 — 2,0
Ryklys0,98
Otas0,71 — 1,32
Plekšnė0,56
Ledjūrio menkė0,53
Rubininis rifešeris0,34
Jūros ešerys0,27
Šamas0,26 — 0,35
Snapper0,26
Tunas0,25 — 1,29
Menkė0,18 — 0,28

Iš jūros gerybių:

Austrės

0,33 — 0,40

Kalmarai
Žalios midijos
Šukutės
Mėlynos midijos
Krabai

Iš kur galime gauti ALR?

Pavadinimas% ALR
Lino aliejus55
Lino sėklos18,1
Pilki riešutai8.7
Kanapės sėklos8.7
Graikų riešutai6.3
Pekano riešutai0.6
Lazdyno riešutai0.1
Na ir svarbiausia: organizmui svarbu ne tik gauti omega-3 riebalų rūgščių iš prieinamų kiekvienam šaltinių, svarbu palaikyti tam tikrą santykį tarp omega-3 ir omega-6 rūgščių. Idealu, kad jų santykis būtų ne didesnis nei 1:2, o geriau, jei jų būtų vienodas. Bet tai padaryti nelabai paprasta – omega-6 riebalų yra beveik kiekviename maiste, o pakankamai omega-3 galima gauti iš gerokai mažesnio produktų sąrašo. Standartinėje šiuolaikinėje dietoje tas santykis paprastai būna 1:20, arba net 1:40. Tokios proporcijos visai nepadeda sveikatai.
Padidinto baltymų kiekio dieta gerina miegą
6 April, 2016
Neseniai atliktame tyrime dalyvavo 44 žmonės su nutukimu. Jiems visiems buvo sukurta individuali mažai kaloringa dieta, kai kiekvienas žmogus gaudavo 750 kilokalorijas iš riebalų ir angliavandenių, o likusią energetinių poreikių dalį padengdavo baltymai.Eksperimento dalyviai 16 savaičių gaudavo nuo 0,8 iki 1,5 gramų baltymų kūno svorio kilogramui per parą. Viso to laikotarpio bėgyje buvo periodiškai įvertinama jų miego kokybė. Eksperimento pradžioje visi dalyviai turėjo problemų su miegu. 16-tą tyrimo savaitę tų, kas gaudavo po 0,8 gramų baltymų svorio kilogramui, miego rodiklis nepasikeitė, o padidinto vartojimo (iki 1,5 gramų) grupėje – žymiai pagėrėjo. Tyrimo vadovas Wayne Campbell pasakė: „Dabar galima kalbėti apie miego kokybę kaip apie dar vieną padidinto baltymų kiekio dietos teigiamą įtaką, išskyrus jau seniai ištirto riebalų masės sumažėjimo, raumenų masės išsaugojimo ir arterinio spaudimo sumažėjimo efekto“.
Individualioms dietoms – pirmenybė ateityje
5 April, 2016
Apskritai kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į skirtingą maistą. Dabartinės dietologų rekomendacijos yra pagrįstos bendrais duomenimis apie maisto įtaką metabolizmui. Gydytojai sudaro dietas, mažinančias gliukozės lygį kraujyje, pataria vartoti mažiau angliavandenių ir produktų su aukštu glikemijos indeksu. Bet mokslininkai iš Weizmann Institute of Science įrodė, kad tokie rodikliai tik padeda nuspėti, kaip maistas veikia konkretaus žmogaus organizmą, tačiau negalima šių rezultatų apibendrinti ir rekomenduoti visiems. Nagrinėdami dietos ir medžiagų apykaitos sąsajas, skaičiavimo (kompiuterinės) biologijos specialistas Eran Segal ir jo kolegos analizavo 800 šio tyrimo dalyvių metabolizmus. Mokslininkai rinko informaciją apie šių žmonių maitinimą, maisto įtaką gliukozės lygiui kraujyje ir kūno masei, gyvenimo būdą ir žarnyno mikroflorą.Buvo nustatyta, kad gliukozės lygis kraujyje kaip atsakas į to paties maisto vartojimą gali gerokai skirtis pas skirtingus žmones. Analizuojami duomenys buvo integruoti į sistemą, galinčią apskaičiuoti ir numatyti organizmo reakciją į vieną ar kitą maistą.Gauti duomenys gali būti panaudoti individualaus maitinimo plano sudarymui. Tyrėjai parinko produktus, kurie maksimaliai ir minimaliai veikia gliukozės lygį kraujyje. Tie patys produktai yra naudingi vieniems ir kenksmingi kitiems žmonėms. Tai reiškia, kad naudingas tam tikram žmogui maistas nesukelia staigaus gliukozės padidėjimo kraujyje, o kenksmingas – atvirkščiai. Diabetologas Eleanor Scott iš University of Leeds sako: „Aš pastoviai stebiu, kaip vienodų produktų vartojimas sukelia skirtingiems žmonėms visiškai skirtingas biochemines rodiklius. Manau, kad individualios dietos gali būti naudingos tiems, kam ypač svarbu palaikyti stabilų gliukozės lygį kraujyje – pavyzdžiui, nėščioms moterims su cukriniu diabetu“. Bet šiuo metu individualių dietų sudarymas yra pakankamai sudėtingas uždavinys, todėl kol kas vis dėlto išlieka bendros rekomendacijos vartoti mažiau produktų su dideliu glikemijos indeksu. Ateityje Segal ruošiasi atlikti naują tyrimą, kuriame bus palyginti tradicinių ir individualių dietų veiksmingumas, atsižvelgiant į gliukozės kiekio kraujyje kontrolę.
Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų įv
5 April, 2016
Šiuo metu žinomi virš 300 įvairių infekcinių agentų, sukeliančių ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Tarp jų daugiausia virusų (90%), kartais - mišri flora, rečiau – bakterinė ir grybelinė flora. Tarp virusinių infekcijų labiausiai reikšmingi žmogui yra šios 7 grupės:Turintys RNR:
  1. Оrthomyxoviridae – gripo virusas;
  2. Рaramyxoviridae – paragripo virusas, respiraciniai- sincitiniai virusai, metapneumo virusai;
  3. Сoronaviridae – korona virusas;
  4. Рicornaviridae – rinovirusas, enterovirusas;
  5. Reoviridae – roto virusai;
Turintys DNR:
  1. Аdenoviridae – adenovirusas;
  2. Рarvoviridae – bokavirusas.
Tarp šių grupių yra seniai žinomų, visai naujų, aptiktų pastaruoju metu ir identifikuotų naujų techninių galimybių dėka. Viena iš aktualių problemų tampa labai greita virusų mutacija, dėl kurios susiformuoja labai atsparūs antibiotikams štamai. ŪVKTI dažniausiai atsiranda rudenį ir žiemą, rečiau – šiltuoju metų laiku. Tipiški ir bendri ŪVKTI požymiai – karštligė, intoksikacija ir kvėpavimo takų sutrikimai. Įvairūs virusai sukelia kai kuriuos būdingus simptomus, leidžiančius nustatyti sukėlėją. Tai svarbu teisingo gydymo paskirimui, taip pat ligos sunkumo ir trukmės prognozei.Gripo virusai tampa vienu iš pavojingiausių ir sunkiausių viršutinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjų. Šitas virusas dažnai sukelia epidemijas ir net pandemijas, dėl savo pastovios mutacijos. Todėl kiekvieną ligos protrūkį sukelia naujas štamas ir juo užsikrėsti rizikuoja praktiškai visos gyventojų grupės. Gripo virusui yra jautrūs bet kurio amžiaus žmonės. Susirgus gripu visada yra didelė mirtingumo rizika, kadangi palengvėja kitų infekcijų sukėlėjų prisijungimas, ir dažnai atsiranda komplikacijos.Paragripo virusu dažniausiai serga vaikai iki 7 metų. Paragripas dažniausiai išsivysto palaipsniui, prasideda nuo rinito ir nedidelio temperatūros pakilimo. Tuo tarpu 1 ir 2 serotipų štamai yra linkę prasiskverbti į kvėpavimo epitelį, todėl dažnai gali sukelti pabrinkimą, dusulį ir net krupą, o intoksikacija tuo pačiu metu nėra ryški. 3 serotipo virusai dažniau  pažeidžia bronchinio medžio epitelį, sukelia paprastą arba obstrukcinį bronchitą. 4 serotipu dažniau suserga suaugę žmonės, jam būdinga ryški intoksikacija, panaši į gripo apraiškas.RS – virusas (Respiracinis-sincitinis virusas) įtakoja bet kokio amžiaus žmones, bet ypač sunkiai pasireiškia pas vaikus iki metų. Inkubacinis periodas trunka iki 3–7 parų. Labai kontagiozinis, ir ilgai, iki 2 savaičių, išlieka aktyvus susirgusio žmogaus išskyrose. Virusas linkęs prasiskverbti į bronchinį epitelį ir sukelia obstrukcinį bronchitą ir bronchiolitą su sunkaus kvėpavimo nepakankamumo komplikacija, tuo tarpu intoksikacija nėra labai išreikšta. RS-virusas turi imuninės sistemos slopinantį poveikį, dėl to dažnai susiformuoja chroninė infekcija.Adenovirusinė infekcija – žinomos 6 grupės, į kurias įeina 101 adenovirusų serotipas. Virusas plinta oro lašiniu būdu, kontaktiniu, fekaliniu-oraliniu ir net perinataliniu būdu. Adenovirusui yra jautrūs visi, jis gali sukelti epidemijas, ypač dažnai vaikų kolektyvuose. Pasveikę žmonės dar ilgai nešioja virusą savo organizme ir gali užkrėsti aplinkui esančius žmones dar iki 40 dienų.Rinovirusai – dažniausi ligų sukėlėjai visuose amžiaus grupėse. Rudens ir žiemos laikotarpiu jie sukelia iki 80% visų viršutinių kvėpavimo takų ligų. Pasveikusių imunitetas tam virusui labai trumpalaikis, todėl dauguma netrukus suserga pakartotinai dar tą patį sezoną. Plinta oro lašiniu, kontaktiniu buitiniu būdu. Inkubacinis periodas labai trumpas – nuo 1 iki 3 parų. Liga praeina dažniausiai lengvai ir pažeidžia nosiaryklės gleivinę.Korona virusai – plinta kontaktiniu, oro lašeliniu ir fekaliniu-oraliniu būdu. Linkę prasiskverbti į kvėpavimo epitelį ir virškinimo trakto epitelį, o taip pat į nervinės sistemos, širdies, akių ląsteles. Dažniausiai pasireiškia kaip rinofaringitas, bet būna ir virškinimo trakto sutrikimai. Bet pavojingiausias korona viruso pasireiškimas – atipinė pneumonija arba „sunkus ūmus kvėpavimo takų sindromas“ (Severe Acute Respiratory Syndrome – SARS). Šios ligos mirtingumas virš 30%.Žmogaus metapneumo virusas – pirmą kartą buvo aptiktas 2001 metais Niderlanduose, dažniausiai suserga vaikai iki 7 metų, plitimo būdas – oro lašelinis. Inkubacinis periodas trunka 2-5 dienų, pasireiškimai panašūs į RS-infekciją, bet liga praeina greičiau ir ne taip sunkiai, dažnai pažeidžia kvėpavimo takų žemutines dalis.Bokavirusas – aptiktas 2005 metais Švedijoje. Dažnai suserga mažamečiai vaikai (nuo 6 mėnesių iki 5 metų). Plinta kontaktiniu, oro lašeliniu ir fekaliniu-oraliniu būdu. Pasižymi laringitu, tracheitu, gerklų stenoze, bronchiolitu arba obstrukciniu bronchitu. Gali būti virškinimo trakto sutrikimai.Štai toks margas vaizdas iškyla prieš tuos, kam tenka diagnozuoti sukėlėjus laboratorijos sąlygomis. Gydytojai savo praktikoje įvertina tik klinikinius pasireiškimus ir epideminės tarnybos duomenis, ir, kaip ir anksčiau, sujungia visas tas infekcijas ir nustato vieną diagnozę - ŪVKTI. Bet jau dabar paruošiamos ekspres - diagnostikos priemonės, galinčios nustatyti tiesioginį ligos sukėlėją ir padėti parinkti ir optimizuoti gydymo taktiką.
Vegetarų ir mėsėdžių ginčai tęsiasi
1 April, 2016
Vegetarai mano, kad jie laikosi sveiko gyvenimo būdo, tuo tarpu mėsėdžiai, kaip, beje, ir dauguma gydytojų, mano, kad gyvulinio maisto atsisakymas kenkia sveikatai.Meyo klinikos tyrėjai panorėjo galutinai išspręsti šį klausimą.Savo tyrimo metu jie išnagrinėjo beveik 170 darbų apie vegetariškumą, kurie buvo atlikti 2004 - 2015 metais. Mokslininkai padarė išvadą, kad vegetarams trūksta vitamino В12 ir vitamino D. Jų nėra augaliniame maiste, juos galima gauti tik iš gyvulinio maisto.Vegetarai, ir ypač veganai, turi problemų su kraujo krešumu, su atmintimi, nustatytas kalcio ir feritino trūkumas. Feritinas – baltyminis junginys, jis yra savotiška geležies saugykla ląstelėse.Bet yra ir tokio maitinimosi pliusų: tarp vegetarų rečiau (36%) pasitaiko metabolinis sindromas, širdies ligos, diabetas, insultas.Tyrimo metu buvo atlikta 100 tūkstančių žmonių JAV ir Kanadoje sveikatos būklės analizė. Iš jų 35% buvo vegetarai. Darbe buvo atsižvelgta į įvairius veiksnius – lytį, amžių, rasę, fizinį aktyvumą, maisto kaloringumą, kenksmingus įpročius.Pas vegetarus buvo aptikti žemesni gliukozės ir trigliceridų rodikliai, nedidelis kūno masės indeksas, nedidelė juosmens apimtis ir beveik visiškai nebuvo arterinės hipertenzijos. Mokslininkai mano, kad perėjimas prie augalinio maisto gali padėti norint išvengti metabolinių sutrikimų vystymosi.2008 metais žurnale „Nature“ buvo paskelbtas straipsnis, įrodantis, kad veganai niekada nekenčia nuo toksino E.coli (potipis Shiga), kuris sukelią sunkų viduriavimą.Paaiškėjo, kad šio toksino taikinys yra N-glikolilneuramino rūgštis (Neu5Gc – priskiriama prie sialo rūgščių). Įdomu, kad mūsų organizme ta medžiaga nesintezuojama. Jos nėra nei paukštienoje, nei žuvyje, bet yra daugiausia jautienoje, avienoje, kiaulienoje. Todėl bakterijoms tenka laukti, kol Neu5Gc atsiras mūsų virškinimo trakte ir įsikurs žarnyno epitelio membranoje. Toksinui tai signalas veikti ir tokiu atveju jis pradeda reikštis. Augaliniame maiste šios medžiagos nėra. Visai nebūtina tapti griežtu vegetaru, užtenka laikytis viduržiemio jūros dietos pagrindų. Ji šiuose tyrimuose įgavo naują mokslinį įprasminimą.
Glikemijos lygis veikia miokardo infarkto pažeistą zoną
1 April, 2016
Insulino ir cukraus aukštas lygis kraujyje pažeidžia daugelį sistemų organizme, sukelia didesnę įvairių ligų tikimybę ir apsunkina jų eigą. Neseniai atliktame tyrime buvo aptikta, kad ūminio miokardo infarkto metu aukštas cukraus lygis reiškia blogą prognozę, ryški koreliacija tarp išemijos zonos dydžio ir aukšto cukraus kiekio yra nustatyta ir įrodyta. Tyrimas buvo atliktas su 56 pacientais, kurie turėjo ūminį miokardo infarktą ir iki tol neturėjo cukrinio diabeto. Buvo nustatyti insulino ir gliukozės lygiai jų kraujyje, glikuotas hemoglobinas (HbA1c), o taip pat atliktas miokardo magnetinis rezonanso tyrimas infarkto zonos dydžiui nustatyti.Visi pacientai buvo padalinti į grupes pagal normalų ir padidintą cukraus kiekį kraujyje ir pagal normalų ar padidintą HbA1c lygį. Tyyrimai parodė tiesioginį aukšto gliukozės lygio kraujyje ryšį su didesne miokardo išemizacijos zona.Pacientai su didesniu HbA1c turėjo taip pat didesnį gliukozės lygį kraujyje ir didesnį kraujo išsiliejimų dažnumą miokarde, o tai sukeldavo didesnę pažeidimo zoną ir mažesnį jo atsistatymo potencialą. Mokslininkai padarė išvadą apie aukšto gliukozės lygio koreliaciją su didesne išemijos zona infarkto metu, o aukštas glikuoto hemoglobino lygis mažina miokardo atsistatymo galimybę.
Mažai angliavandenių turinti dieta sumažina polinki į uždegimą
1 April, 2016
2 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės labiau linkę į uždegimines reakcijas, kurios padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Žurnale „Annals of Medicine“ paskelbti tyrimo rezultatai parodė du metus trukusio eksperimento su 61 pacientais, turinčiais 2 tipo diabetą, rezultatus. Prieš tyrimo pradžią visiems buvo išmatuoti uždegiminiai markeriai kraujyje. Visų lygis buvo aukštas. Po to tyrimo dalyviai buvo paskirstyti į dvi grupes: viena grupė gavo mažai angliavandenių turintį maitinimą, o kita turėjo mažesnio riebalų kiekio dietą. Mažai angliavandenių turinčiame dietoje angliavandeniai sudarė 25%. Po 6 mėnesių buvo pakartotinai atlikti kraujo tyrimai. Uždegiminiai markeriai žymiai sumažėjo mažai angliavandenių turinčio maitinimo grupėje. Mažesnio riebalų kiekio dieta nepaveikė uždegiminių procesų. Užtat svorio sumažėjimas buvo praktiškai vienodas abiejose grupėse.
Rūkantieji labiau rizikuoja užsikrėsti tuberkulioze
1 April, 2016
Žurnale „Cell” paskelbtas neseniai atliktas tyrimas apie mechanizmus, didinančius tuberkuliozės riziką rūkantiems. Mikobakterijai patekus į organizmą įvyksta jos kontaktas su makrofagais, kurie visada yra imuninės apsaugos pirmoje linijoje. Makrofagai savo lizosomų ir jų fermentų pagalba suvirškina mikobakterijas. Bet kartais sukėlėjas išgyvena ir tokiu atveju verčia makrofagus dirbti sau – jie susirenka kartu, sudaro sambūrius. Susiformuoja savotiški gumburiai – granuliomos. Prie jų priartėja nauji makrofagai. Jie bando sunaikinti šias granuliomas. Jei jų potencialo neužtenka, mikobakterijos lieka gyvos ir panaudoja granuliomos lizuotas ląsteles kaip maitinamąją terpę, o nepažeistus mikrofagus – kaip naują „transporto priemonę“. Tyrimo metu buvo atliktas DNR sekvenavimas ir kiekybinės PGR būdu buvo nustatyta, kad didesnį jautrumą mikobakterijoms turi organizmai, turintys mutaciją gene – SNAPC1 nepakankamumą. Dėl šios mutacijos žymiai padidėja makrofagų lizosomos ir jose pradeda trūkti svarbaus fermento – katepsino. Valydamos organizmą nuo ląstelių funkcionavimo ir suirimo atliekų, pasikeitę makrofagai negali visiškai jų suvirškinti, perpildytos lizosomos padidėja ir netenka judrumo. Ląstelės negali operatyviai pasiekti granuliomos ir leidžia mikobakterijoms laisvai daugintis ir plėstis organizme. Lyginant rūkančiųjų mikrofagus, metusių rūkyti ir nerūkančių organizmuose, mokslininkai nustatė, kad būtent rūkančiųjų organizmuose makrofagai yra padidėję ir perkrauti lizosomų, netenka galimybės normaliai judėti ir virškinti mikobakterijų. Buvusių rūkytojų terpėje buvo aptiktas mažesnis pasikeitusių makrofagų kiekis. Mokslininkų išvados: genetinis polinkis ir rūkymas padidina riziką užsikrėsti tuberkulioze. Gera naujiena yra tai, kad jei žmogus meta rūkyti, rizika užsikrėsti sumažėja, nes nepilnaverčiai makrofagai šiuo atveju žūsta natūraliu būdu.
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – gydyti ar laukti?
1 April, 2016
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – ne tik labiausiai paplitusios infekcinės ligos, bet ir populiariausios priežastys imunomoduliatoriams paskirti. Pastoviai randami arba identifikuojami nauji ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai. Todėl ŪVKTI simptomai būna gana įvairūs ir sunku parinkti atitinkamą gydymą. Ypač dažnai tokiomis infekcijomis serga vaikai, ir virusinės infekcijos gydymo klausimas labai svarbus. Kvėpavimo takų virusai beveik visada pasižymi imunitetą slopinančiu poveikiu. Kadangi vaikų įgytas ir įgimtas imunitetas nėra dar pilnai subrendę, kvėpavimo takų infekcijų gydymo priemonės turi sukelti adekvatų imuninį atsaką, tuo pat metu turint antivirusinį poveikį. Tokios priemonės turi įspėti T-ląstelių didesnę aktyvaciją, o dar geriau paskatinti citokinų gamybos perėjimą į kitą profilį (iš Th2 į Th1). Ypač tai aktualu vaikams, o taip pat tiems, kas linkęs į alergines reakcijas. Toks imuninis atsakas yra optimalus taikomų imunomoduliatorių priešvirusiniam potencialui. Aktyvuodamos priešvirusinio imuninio atsako mechanizmus, tokios priemonės slopina virusinės DNR sintezę ir virusų reprodukciją. Tokių savybių turi daugelis augalinių priemonių, eteriniai aliejai ir įvairios jų kombinacijos. Vieni iš tokių efektyvių priemonių, kuriu keliu skirtingų poveikio mechanizmų dėka jie efektyviai veikia viruso agentus, sugeba likviduoti bakterinio pobūdžio chroniškos infekcijos židinius ir grybelinę florą, o taip pat švelniai koreguoti ir palaikyti skirtingus imuniteto grandis.
Naujiena: 6 molekulių grupės prieš senėjimą
1 April, 2016
Biotechnologijos bendrovė „Idunn Technologies“ paskelbė savo darbo su augaliniais ekstraktais, galinčiais sulėtinti senėjimą, rezultatus. Tyrime buvo parodyta, kad 6 molekulių grupės gali efektyviai veikti amžiaus mechanizmus. Darbas buvo atliktas su mielėmis, nes jų senėjimo mechanizmai panašūs į žmogaus.Šis darbas gali būti svarbus geresniam senėjimo procesų suvokimui, o taip pat galimai ligų, susijusių su senėjimų, tokių, kaip vėžys, profilaktikai. Pažymėtina, kad tai duoda galimybę įsiterpti į senėjimo mechanizmus molekuliniam lygmenyje, ir tai gali būti reikalinga profilaktikai ir sulėtinti daugelio amžiaus sukeltų ligų vystymąsi. Laukiama, kad toks metodas turės didelį poveikį senėjimo procesams ir gyvenimo trukmei, galės atstoti atskirų ligų gydymą.Viena iš 6 identifikuotų molekulių grupių, kuri parodė efektyvesnį poveikį gyvenimo trukmei, yra gluosnio žievės ekstraktas.Gluosnio žievė buvo plačiai naudojama liaudies medicinoje dar Hipokrato laikais. Ji buvo naudojama skausmui ar karščiavimui nuimti. Tyrimas parodė, kad gluosnio žievė padidina vidutinę mielių gyvenimo trukmę 475%, o maksimalią – 369%. Tai labai aukštas rezultatas – padidinimas daugiau nei 5 kartus, kas gerokai viršija rapamicino ir metformino efektą – tai du geriausiai žinomos šiuo metu priemonės su patikrintomis geroprotektinėmis savybėmis.Tyrinėtojai rašo, kad visi 6 ekstraktai yra pripažinti sveikatos apsaugos įstaigų kaip netoksiški ir žinomi kaip teigiamai veikiantys žmogaus sveikatą. Šiuo metu „Idunn Technologies“ specialistai pradėjo šešias tyrimo programas, kurių metu nagrinės šių 6 molekulių grupių poveikį dviejuose gyvūnų senėjimo modeliuose ir dviejuose navikų modeliuose.
Bakterijos ir parazitai veikia mūsų imuninę sistemą. Mes savo ru
1 April, 2016
Žinoma, ir anksčiau buvo aišku, kad kai kurie alergijos atvejai, ypač vaikų, yra susiję su kirmelių invazija. Be to, sunkumai diagnostikoje neleido taikyti tinkamo gydymo. Kartais sėkminga parazitų eliminacija netikėtai padidindavo organizmo alergiškumą. Mokslininkai susimąstė dėl glaudžios sąsajos tarp žmogaus organizmo ir jame gyvenančių kitų gyvų organizmų. Žurnale „The Journal of Immunology“ paskelbti nauji duomenys apie sudėtingą žmogaus organizmo sąveiką su jame gyvenančiais parazitais ir bakterine mikroflora, taip pat apie jų imunomoduliacinį poveikį ir įtaką alerginiams bei autoimuniniams sutrikimams. Nustatytas jų gebėjimas keisti imuninės sistemos reakcijas. Kai kurie tyrimai atskleidė, kaip helmintozės sutrikdo žarnyno mikroflorą, o nuo bakterinės mikrofloros savo ruožtu priklauso kirmelių invazijos vystymasis ir rezistentiškumas. Jeigu išmoksime geriau perprasti sudėtingas ir įvairiapusiškas žarnyno mikrofloros, parazitų ir žmogaus imuninės sistemos sąveikas, galėsime taisyklingai ir su didesne nauda vartoti probiotikus, prebiotikus, sinbiotikus, antibiotikus ir antihelmitinius preparatus. Tokiu atveju žymiai pagerės terapinių metodų taikymas alerginėms ir autoimuninėms ligoms.
Celiakija priklauso nuo žarnyno mikrofloros
29 March, 2016
Celiakija – tai sisteminė enteropatija, išprovokuota gliuteno. Tačiau ji atsiranda tik esant genetiniam paveldimumui. Šiuo metu padaugėjo celiakijos susirgimų atvejų, todėl pradėta kalbėti apie kitų faktorių, pavyzdžiui, žarnyno mikrofloros, įtaką. Heather J. Galipeau su bendraautoriais ištyrė mikrofloros atsaką į imunines reakcijas, sukeltas gliuteno. Eksperimentas buvo vykdomas su pelėmis: viena grupė buvo vadinamoji „švari“ linija (turinti pirminių patogeninių mikrobų), antroji grupė buvo su nepakeista mikroflora, o trečioji grupė buvo visiškai be mikrobų. Veikiant gliutenui pelėms be mikrobų buvo padidintas intraepitelinių limfocitų lygis, specifinių gliadinui (gliuteno komponentui) antikūnių gamyba ir prouždegiminis T-ląstelių atsakas į gliadiną. Tyrimo rezultatai atskleidė naują celiakijos tyrimo kryptį ir nurodė, jog žmonėms, turintiems genetinį polinkį sirgti celiakija, žarnyno mikroflora gali tapti faktoriumi, kuris padidina jos atsiradimo riziką.
Nauji Dauno sindromo tyrimai
29 March, 2016
Amerikos mokslininkai aprašė, kokie funkciniai smegenų pažeidimai atsiranda molekuliniame lygmenyje išsivysčius Dauno sindromui. Dauno sindromas – tai genetinis pažeidimas, kuriam būdinga papildoma 21 chromosoma. Dėl to atsiranda įvairūs vystymosi sutrikimai, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Šis sindromas yra jau seniai žinomas ir plačiai aprašytas, tačiau molekulinių pažeidimų ypatumai išaiškėjo tik dabar. Pasirodo, genų ekspresija lemia ypatingų ląstelių – oligodendrocitų – brendimą. Šios ląstelės centrinėje nervų sistemoje atlieka apvalkalo, izoliuojančio nervinį audinį ir dalyvaujančio mielino apvalkalo sintezėje, funkciją.Dėl sumažėjusios nervinių audinių mielinizacijos pažeidžiama smegenų baltoji medžiaga, sulėtėja per ją siunčiami nerviniai impulsai. Dėl to atsiranda neurologinių, intelekto ir kitų sutrikimų, būdingų Dauno sindromui. Faktas, jog pavyko aptikti jungčių sutrikimą tarp įvairių smegenų dalių, suteikia galimybę sukurti naują strategiją, padėsiančią pagerinti smegenų funkcijas ir žymiai palengvinti Dauno sindromu sergančių žmonių gyvenimą.
Vitaminas D atlieka tam tikra funkcija ląstelių dalijimosi proce
23 March, 2016
Vyresniame amžiuje vitamino D trūkumas, susijęs su ląstelių dalijimosi proceso lėtėjimu, kas lemia   kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimą . Mokslininkai tyrė vitamino D įtaką ląstelių dalijimosi procese vyresniame amžiuje, daugiau negu dvigubai padidina tikimybę susirgti senatvine silpnaprotyste ir ypač turi įtakos Alzheimerio ligos vystimuisi. Tokias išvadas paskelbė tarptautinė mokslininkų grupė, pateikusi savo tyrimų rezultatus „Neurology“ žurnalo straipsnyje.Ankstesnėse tyrimuose mokslininkus domino vitamino D įtaką kognityvinėms funkcijoms vyresniame amžiuje. Tyrimai tęsis, tačiau jau dabar buvo nustatytas ribinis vitamino D koncentracijos kiekis kraujyje, kurio lygis siekia 50 nanomolių viename litre. Esant mažesniam kiekiui, pastebimai mažėja ląstelių dalijimosi procesas.
Kaip karnitinas veikia neišnešiotų vaikų subląstelinę energijos
23 March, 2016
Tam tikrų tyrimų metu stebėti 72 naujagimiai, kurie pasaulį išvydo neišnešioti ir kuriems buvo būdingi intrauterinio vaisiaus augimo atsilikimo simptomai. Šiems naujagimiams nustatytas L-karnitino ir acetilkarnitino lygis, taip pat matuotas mitochondrijų fermentų aktyvumas. Tyrimai atskleidė baltymų ir energijos apykaitos nepakankamumą, aštrėjantį karnitino deficitą ir sumažėjusį fermentų aktyvumą mitochondrijose. Vieną mėnesį pavartojus kokarboksilazę, L-karnitiną, lipoinę rūgštį ir B grupės vitaminų, kūno masės augimo tempas tapo normalus, o fermentai mitochondrijose suaktyvėjo.Intrauterinio vaisiaus augimo atsilikimą galima nustatyti, jei pastebima, kad vaisiaus masė arba ūgis yra daugiau nei 2 standartiniais nukrypimais mažesni už vidurkį. Ši diagnozė rodo nepakankamą vaisiaus mitybą, vystymąsi gimdoje, tai pat atsiliekantį fizinį išsivystymą, nepakankamą imunitetą, medžiagų apykaitos sutrikimus, per menką funkcinį vidaus organų ir sistemų išsivystymą.Intrauterinio vaisiaus augimo sulėtėjimo priežastys glūdi motinos sveikatos būklėje, paveldėjimo ypatumuose, placentos arba virkštelės arterijos vystymosi anomalijose, taip pat ir daugiavaisio nėštumo atveju arba, jei motinos mityba nepakankama. Šios ankstyvos įtakos poveikis vaiko sveikatai pasireiškia po daugelio metų, jam arba jai suaugus. Jei riebalinio audinio ir bendros kūno masės santykyje laimi riebalai, didesnis polinkis susirgti antro tipo diabetu, taip pat didėja rizika mirti nuo kraujagyslių patologijų. Jei gimsta mažo svorio vaikas, vėliau jam kylančią didesnę riziką susirgti širdies ligomis galima palyginti su rūkymo žala.Toks poveikis rodo akivaizdžias sąsajas su atsirandančiu atsparumu somatotropiniam hormonui. Tokį atsparumą galima nustatyti laboratoriniais tyrimais, jei yra sumažėjęs į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IGF-1) lygis, somatotropinio hormono kiekis normalus, o kortizolio koncentracija padidėjusi. Jei atsparumą somatotropiniam hormonui lydi dar ir aukštas kortizolio lygis, vaikystėje, augimo laikotarpiu susilpnėja kaulų mineralizacija, o pagyvenusiems žmonėms kyla didelė osteoporozės rizika, nes netenkama kaulų audinio. Vienas pagrindinių atsilikimo veiksnių yra hipoksija, dėl kurios į ląsteles patenka mažiau maistinių medžiagų ir deguonies, todėl atitinkamai sutrinka apykaita visuose svarbiuose organuose ir sistemose (ir pastarųjų funkcijos).Ląstelėse sumažėjus ATF kiekiui, mažiau susintetinama ir acilkarnitino. Tai trukdo riebalų rūgštims judėti pro mitochondrijų vidinę membraną, riebalų rūgštys oksiduojasi ir susikaupia šio proceso tarpiniai produktai, pvz., acetil-KoA, kuris lėtina mitochondrijose vykstantį kvėpavimą ir fosforilinimą. Susikaupę nepakankamai deguonies turintys produktai paaštrina metabolinę acidozę. Panašiems procesams pažeidus lipidų apykaitą, skatinama lipidų peroksidacija ir veikiamos lipidų membranos. Šio proceso rezultatas – prastesnė ATF sintezė, nes ji priklauso nuo to, kaip riebalų rūgštys patenka į mitochondrijas. Šio proceso centre atsiduria L-karnitinas – aminobutirinės rūgšties izomeras. Daugiausia jo yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, bet iš dalies jo pasigamina ir organizme iš lizino ir metionino amino rūgščių, reakcijoje dalyvaujant geležiai bei vitaminams C, B6 ir B3.Kadangi karnitinas suaktyvina ir perneša riebalų rūgštis, jis yra itin svarbus skaidant riebalus, sudarant acetil-KoA energetinį substratą. Jei karnitino trūksta, riebalų rūgštys nepanaudojamos kaip energijos šaltiniai. Dar vienas karnitino gebėjimas – saugoti nervinį audinį nuo degeneracijos dėl toksinių veiksnių įtakos. Naujagimiams papildomai davus karnitino, lipoinės rūgšties, antioksidantų ir ląstelių membranų stabilizatorių, energijos apykaitos procesai ląstelėse atkuriami, peroksidacija tampa ne tokia intensyvi, atkuriami apykaitos ir rekonstrukciniai procesai. Šis reikšmingas atkuriamasis mechanizmas yra būtinas prižiūrint naujagimius, kuriems būdingas intrauterinio vaisiaus augimo sulėtėjimas, nes reikia kompensuoti vystymosi trūkumą ir pasiekti, kad jie savo bendraamžius „pasivytų ūgiu“.
Omega 3 riebalų rūgščių būtinybė ir nauda mūsų organizmui
23 March, 2016
Kad omega 3 itin naudingas mūsų organizmui pastebėta jau seniai. Tai – nepakeičiamos polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios taip vadinamos ne be pagrindo: mūsų organizmas pats jų negamina. Polinesotieji riebalai iš visų organizmui reikalingų gauti riebalų yra patys naudingiausi. Kokia riebalų rūgščių nauda organizmui ir kaip jos gauti pakankamai – aptarsime šiame straipsnyje. Kai organizmui trūksta omega 3…Daugelis žmonių jau tikrai yra girdėję apie šią riebalų rūgštį ir jos vartojimo būtinumą. Bet ar taip yra iš tikrųjų?  Ne visi žino, kodėl tai yra labai svarbu. Mokslininkai išnagrinėjo omega 3 riebalų rūgščių poveikį medžiagų apykaitos procesams, kosmetologinį poveikį, pažinimo funkcijai, nuotaikai, atminčiai, imunitetui, nervų sistemai, diabetui, organizmo senėjimo procesams. Ne visi atlikti tyrimai davė teigiamų rezultatų. Kai kurias omega – 3 savybes mokslininkai tirs ateityje. Patikimai patvirtintos kelios omega – 3 rūgščių savybės. Eikozapentaeno rūgšties (EPR) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) teigiamas poveikis, širdies veiklai. Tačiau reikia prisiminti, kad šis poveikis pasireiškia per parą suvartojus 250 mg EPR ir DHR. Dokozaheksaeno rūgšties (DHR) teigiamas poveikis, smegenų funkcijai ir normaliam regėjimui, pasireiškia per parą suvartojus 250 mg DHR. Normaliai cholesterolio koncentracijai kraujyje palaikyti, per parą patariama suvartoti 2 g alfa linoleno rūgšties (ALR).Omega 3 šaltiniai ir nauda organizmuiPagrindiniu šių riebalų rūgščių šaltiniu laikoma riebi žuvis, tačiau omega 3 randama ir augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, linų sėmenyse, chia ir kanapių sėklose, alyvuogių aliejuje, vakarinėje raktažolėje (nakviša), spangulių sėklos – ALK pavidalu. Kadangi polinesočiųjų riebalų rūgščių organizmas pats pasigaminti negali, būtina gauti pakankamą jų kiekį su maistu, tačiau daugelis lietuvių dar neturi susiformavusių įpročių valgyti pakankamai žuvies kilmės produktų kasdien. Todėl itin praverčia subalansuoti maisto papildai.Norint gerai jaustis kasdien būtina suvartoti apie 30 g. žuvies ar per savaitę – du, tris jos patiekalus. Patvirtinta, jog žuvis padeda gerinti geležies absorbciją, jei yra valgoma su kitais maisto produktais, kuriuose yra geležies. Šis teigiamas poveikis organizmui pasireiškia per parą suvalgant 50 g žuvies kartu su maisto produktais, kuriuose yra su hemu nesujungtos geležies. Tiems, kuriems mitybos plano laikymasis yra nemenkas iššūkis ar nemėgstantiems pagrindinio šių riebalų rūgščių šaltinio – žuvies, dažniausiai nepavyksta suvalgyti pakankamo jų kiekio. Tokiu atveju gelbsti maisto papildai, kurių pagalba galima gauti visą reikalingą dienos normą. Priklausomai nuo asmens pasirinkimo tereikia suvartoti vieną šaukštą skystų žuvies taukų ar vieną – dvi žuvies taukų kapsules, jog organizmas gautų reikalingą kiekį šių riebalų rūgščių. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojus po 250 mg EPR ir RHR.Tikriausiai daugelis esame girdėję apie japonų gerą savijautą, ilgaamžiškumą ir stiprų imunitetą. Vienas pagrindinių tai sąlygojančių aspektų – jų mėgstama jūrinė mityba, kurioje itin gausu būtent šių polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šios tautos atstovai daug rečiau skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios mūsų ir kitose Europos šalyse yra fiksuojamos itin dažnai.Sočiųjų riebalų pakeitimas  nesočiaisiais riebalais mityboje padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Subalansuotas omega 3 riebalų rūgščių vartojimas padeda normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje (alfa linoleno rūgštis ALR) ir ilgiau išlaikyti sveiką regėjimą, padeda širdies veiklą. Taip pat šios riebalų rūgšties pagalba skatinami regeneraciniai ląstelių atsinaujinimo procesai, dėl ko gerėja atmintis. Taigi, jei išties rūpinamės savo sveikata, turime pradėti nuo visavertės ir subalansuotos mitybos.
Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją
22 March, 2016
Ar kada pagalvojote, jog galbūt ir Jūsų organizmui trūksta vitamino D? Vakarų Europoje buvo atlikti išsamūs tyrimai, kuriuose dalyvavo grupė paauglių iš 9-ių skirtingų Europos Sąjungos šalių. Ištyrus 1006 jaunuolius paaiškėjo, jog tik 19 proc. visų tiriamųjų šio itin organizmui svarbaus vitamino buvo pakankamai. Kiek svarbu turėti pakankamą vitamino D kiekį organizme?Naujausi klinikiniai tyrimai patvirtina vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Skirtingai negu anksčiau buvo manyta, jis veikia ne tik kaulinį audinį, dalyvauja kalcio ir fosforo absorbcijoje ir įsisavinime, palaiko kalcio koncentraciją kraujyje ar ląstelių dalijimosi procese. Aktyvios vitamino D formos, kartu naudojamos įprastinių kosmetologinių procedūrų metu, akivaizdžiai pagerina jų poveikį tobulinant veido kontūrus, sukurdamos „patemptos“ odos įspūdį. Tyrimais įrodytas šio vitamino poveikis dermos raumeninio ir jungiamojo audinio tonusui. Todėl jo pritaikymas estetinėje medicinoje labai perspektyvus.Svarbiausias tyrimų rezultatas – nustatyta, kokią reikšmę vitaminas D turi imunitetui, tame tarpe ir lokaliam odos imunitetui. Pasirodo, kad jis veikia kaip antimikrobinių peptidų katelicidino aktyvatorius, kuris naikina bakterijas, skatina žaizdų gijimą, atkuria psoriazės (žvynelinės), rožinių spuogų ir atopinio dermatito pažeistos odos struktūrą.
Laimo liga vis dar pateikia staigmenų
21 March, 2016
Laimo liga arba boreliozė, aprašyta ir ištirta jau prieš 4 dešimtmečius, Europoje pasitaiko vis dažniau ir kiekvieną kartą pateikia kokią nors staigmeną. Anksčiau buvo manyta, kad yra tik vienas šios ligos sukėlėjas – spirocheta Borrelia burgdorferi. Vėliau atsirado įtarimas, kad yra dar vienas ligos sukėlėjas – Borrelia bissettii. Ir štai neseniai buvo aptikta, kad egzistuoja ligos sukėlėjo porūšis – Borrelia mayonii. Šios atmainos sukeltos ligos gydymas sudėtingas, trunkantis daug ilgiau, nei įprastai, o jo eiga žymiai sunkesnė. Borrelia mayonii infekuotiems pacientams paprastai būdingi sunkūs ligos simptomai: vėmimas, išbėrimai, būtinas hospitalizavimas. Meijo klinikoje buvo atliktas svarbus tyrimas, kurio metu pavyko išskirti sukėlėją, sekvenuoti genomo sritis ir nustatyti skirtumus. Šis sukėlėjas buvo pavadintas Borrelia mayonii. Sergant borelioze visuomet sudėtinga atlikti laboratorinę diagnostiką, kadangi spirocheta vangiai auga ant maitinamosios terpės, kraujyje taip pat gyvuoja trumpai, o ir jos nešiotojos erkės viduje ją aptikti ne taip paprasta.Įdomu tai, kad neseniai buvo ištirti Dominikos Respublikoje surasti gintaro gabalėliai su inkliuzais – senovėje gyvenusiomis erkėmis. Mokslininkų spėjimai pasiteisino: viename iš jų buvo surastas sukėlėjas, panašus į dabartinę boreliją. Tai išties didelė sėkmė: sakai, vėliau virtę gintaru, puikiai užkonservavo šiuos mikroorganizmus. Dabar mums jau aišku, kad šiame radinyje – šiuolaikinių ligos sukėlėjų protėviai. Taigi, pasitvirtino teorija, jog jie egzistavo žemėje jau prieš 15 milijonų metų, taigi, daug anksčiau nei atsirado žmogus.
Kaip atpažinti kvėpavimo takų infekcijos sukėlėją?
18 March, 2016
Duke universiteto Medicinos centro mokslininkai sukūrė nepaprastai svarbų testą, padedantį atskirti, kurie būtent sukėlėjai kalti dėl kvėpavimo takų susirgimo. Ši informacija ypač svarbi sprendžiant, ar būtina skirti antibiotikų (jei infekcija yra bakterinė), ir atvirkščiai – nustatyti, kad jie nereikalingi (virusinės infekcijos atveju). Juk daugumą kvėpavimo takų infekcijų sukelia labai įvairūs virusai, bet nepaisant to, gydytojai nori apsidrausti ir daugumai pacientų išrašo antibiotikus net nenustatę būtinų požymių. Su naujuoju testu – vos per 1 valandą – gydytojas galės nustatyti sukėlėją ir skirti tinkamą bei adekvatų gydymą. Šios metodikos pagrindas – priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo rūšies kintanti genų ekspresija. Pasireiškus virusinei ar bakterinei infekcijai, genai sužadinami skirtingai. Naujasis testas buvo išbandytas su 300 pacientų, sirgusių virusinėmis (gripu, rinovirusu) ir bakterinėmis (streptokokine infekcija ir kt.) infekcijomis. Pasirodė, kad testas padeda itin tiksliai nustatyti ligos sukėlėjus ir bus labai naudingas medicinos praktikoje siekiant išvengti mikrobų atsparumo vaistams dėl bereikalingo antibiotikų vartojimo.
Senėjimas silpnina mūsų imunitetą
18 March, 2016
Scripps tyrimų instituto mokslininkai apibūdino senėjimo įtaką imuninėms ląstelėms, tuo paaiškindami didesnį pagyvenusių žmonių polinkį užsikrėsti infekcijomis.Profesorius Howard Petrie atrado, kad užkrūčio liauka arba čiobrialiaukė ( thymus), kuri gamina T-limfocitus, su amžiumi atrofuoja.Jis nustatė ir tai, kad užkrūčio liaukos stromos ląstelėse yra mažai katalazės ir jos aktyvumas menkas. Dėl to susikaupia reaktyviosios deguonies formos, sukeliančios pažeidimus užkrūčio liaukos audinyje.Tokie antioksidantai kaip vitaminas C stabdo šiuos patologinius procesus ir užkrūčio liaukos senėjimą.Šis tyrimas dar kartą patvirtino jau žinomą senėjimo teoriją, grindžiamą peroksidacijos sužadinamais laisvųjų radikalų procesais. Medžiagų apykaitos metu atsirandančios aktyviosios deguonies formos pažeidžia ląsteles, o dėl šių pažeidimų vyksta senėjimas ir vystosi su amžiumi susijusios ligos.
Įmanoma sustabdyti su metais prasidėjusį plikimą!
18 March, 2016
Mokslininkai nustatė, kad metams bėgant pasireiškiantis plikimas gali būti siejamas su plaukų folikulų kamieninėmis ląstelėmis. Pastarosioms būdingas cikliškas vystymasis, kurio metu ateina ir ramybės fazė.Biologė Emi Nishimura su bendraautoriais iš Tokijo medicinos ir odontologijos universiteto paskelbė straipsnį žurnale „Science“. Ištyrę peles, šie mokslininkai aptiko, kad su amžiumi pažeidžiama kamieninių ląstelių DNR ir tai sukelia kolageno 17A1 nykimą. Pasekmė – epidermio keratinocituose esančių folikulų kamieninių ląstelių transformacija. Tokios būklės ląstelės lengvai nusilupa nuo odos. Patyrinėjus folikulų kitimą metams bėgant, nustatyta, kad juose sumažėjęs kolageno 17A1 kiekis. Anot tyrėjų, šis universalus mechanizmas atsakingas už plikimą su amžiumi ir apskritai už senėjimo procesą visose ląstelėse. Dėl jo poveikio perprogramuojama apoptozė ir signalinės molekulės įjungią kamieninių ląstelių pasyvų režimą – ramybės fazę. Kamieninėms ląstelėms migruojant į odą, suspaudžiami folikulai ir įvyksta jų involiucija. Išmokus valdyti baltymų transkripciją, kuri „vadovauja“ šiam procesui, būtų įmanoma sustabdyti plikimo procesą metams bėgant.
Kaip laiku pastebėti vaiko autizmo požymius?
16 March, 2016
Vaiko psichinio vystymosi sutrikimas pasireiškia jo elgesio ir ypač gebėjimo bendrauti su kitais vaikais sutrikimais. Bendravimo problemų turintys vaikai turi būti pastebėti norint laiku atlikti sėkmingas korekcijas. Tėvai turėtų sunerimti pastebėję, kad mažylis nesidomi kitais vaikais, nenori su jais bendrauti, vengia akių kontakto, jam sunkiai sekasi kalbėti, nesidomi vaikams įprastais užsiėmimais. Šie pažeidimai gali būti lengvi, vidutiniai ir sunkūs. Labai svarbu būti dėmesingiems ir budriems vaikui pasiekus tam tikrą amžiaus tarpsnį! 2016 metų vasario mėnesį amerikiečių organizacija USPSTF išspausdino rekomendacijas, padedančias  išaiškinti ir nustatyti autizmą. Dokumente rekomenduojama atidžiai stebėti, ar nuo 18 iki 30 mėnesių vaikui nebūdingi  panašūs požymiai. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, pirmiausiai galima pritaikyti rekomenduojamą klausimyną (M-CHAT-R/F), kurį turi užpildyti tėvai. Užpildytą klausimyną turi ištirti profesionalai ir prireikus turi būti atliekami papildomi testai. Autistinių nukrypimų požymių nustatymas turi būti atliekamas kuo anksčiau, nes tai padidina korekcinės terapijos galimybes. Pati terapija sudaryta iš elgesio, ugdymo ir kalbinės korekcijos. Laiku aptikti ir nustatyti nukrypimai ir tinkamai atlikta korekcija suteikia galimybę ikimokyklinio amžiaus vaiką adaptuoti ir atėjus laikui leisti jį mokytis įprastose bendro lavinimo klasėse. Svarbiausia – laiku pastebėti!
Smegenims labiau reikia ne cukraus, o kalorijų
16 March, 2016
Jeilio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų smegenys labiau mėgsta ne cukrų, kaip mano daugelis, o tiesiog kaloringą maistą. Žmonės, pateisinantys savo pomėgį valgyti saldumynus, dažnai sako, kad jiems reikia cukraus, nes kitaip jų smegenys „nedirba“, tad mokslininkai nutarė išsiaiškinti, ar tai yra tiesa. Paaiškėjo, kad smegenyse yra du skirtingi centrai, apdorojantys su maisto skoniu ir kaloringumu susijusią informaciją. Pasirodo, jei yra galimybė pasirinkti neskanų, bet kaloringą maistą ir skanų, bet nekaloringą, tai smegenys pasirinks kaloringą maistą. Ir tai visiškai suprantama, juk didesnė maisto energetinė vertė visuomet garantuoja daugiau galimybių išgyventi. Matyt neuronai, apdorojantys gaunamus signalus, pirmiausiai nustato, ar maistas bus naudingas organizmui. Mokslininkai įsitikinę, jog šis darbas padės sukurti naujas strategijas kovojant su dideliu cukraus suvartojimu. Prie šios veiklos prisijungė ir PSO, 2014 metai sumažinusi cukraus vartojimo normas nuo 10%  iki 5% (paros kalorijų normos). Tai maždaug 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus per dieną žmogui, neturinčiam antsvorio. Ypač svarbus faktas, jog didžiausias pavojus slypi paslėptame cukruje, esančiame nesaldžiuose produktuose. Ten mes jo tiesiog nepastebime. Pavyzdžiui, viename valgomajame šaukšte pomidorų padažo yra maždaug 4g cukraus. PSO ekspertai mano, kad apribojimai galėtų padėti kovojant su kariesu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Apie insulto riziką galima spręsti pagal burnoje esančias bakter
16 March, 2016
Tirdami insulto ištiktus pacientus mokslininkai pastebėjo ryšį tarp insulto ir burnos ertmėje esančių bakterijų, vienos iš jų – tai streptococcus mutans bakterijos. Japonijos mokslininkų duomenimis, 26% pacientų, patyrusių hemoraginį insultą, seilėse buvo aptikta S. mutans. Sergantiesiems buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija, kurios metu aptiktas nedidelis kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, o pacientų, kurių organizme aptikta streptococcus mutans, kraujo išsiliejimo židinių galvos smegenyse buvo aptikta daug daugiau. Tyrėjai daro prielaidą, kad streptococcus mutans susijusi su pagyvenusių pacientų arterinio kraujo spaudimo padidėjimu, dėl kurio ir įvyksta kraujo išsiliejimai. O štai įvykus išeminiam insultui šis veiksnys aptinkamas tik 6% atvejų. Sveikoje populiacijoje streptokokas aptinkamas 10% žmonių. Žinoma, kad būtent ši bakterija paskatina dantų karieso atsiradimą. Šis mokslinis darbas dar kartą įrodė burnos ertmės sanacijos reikšmę, kaip galimybę pašalinti daugelio ligų ir infekcijų atsiradimo bei išsivystymo šaltinį. Prižiūrėti dantis būtina visą gyvenimą, nes tai turi įtakos širdies ir galvos kraujagyslių būklei.Kituose tyrimuose aprašomas burnos ertmės ir žarnyno bakterijų vaidmuo ir įtaka neurodegeneracinių susirgimų – Alzhaimerio ir Parkinsono ligų – atsiradimui ir išsivystymui.
Atmintį gali pagerinti žalioji arbata?
14 March, 2016
Jau seniai žinomos nepaprastos sveikatinamosios žaliosios arbatos savybės. Tačiau tyrimai vis tęsiami ir Bazelio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kaip arbata veikia kognityvines funkcijas, ypatingai atmintį. Tyrimo rezultatai parodė, jog arbata efektyviai veikia esant kognityviniams pažeidimams, pavyzdžiui, dimensijai. Mokslininkai suprato, jog žaliosios arbatos ekstraktas sustiprina galvos smegenų žievės neuronų jungtis. O šios jungtys sąlygoja kognityvinių funkcijų kokybę. Tyrimo dalyviai, vartoję ekstraktą, geriau atlikdavo trumpalaikės atminties reikalaujančias užduotis. Be to, jiems buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija ir įvertintas žaliosios arbatos poveikis galvos smegenų aktyvumui. MRT parodė sustiprėjusį ryšį tarp priekinės ir užpakalinės smegenų dalies, o tai sietina su pagerėjusiais tiriamųjų atliekamų užduočių rezultatais. Rezultatai patvirtino, kad žalioji arbata turi savybę pagerinti atmintį.
Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją
14 March, 2016
Korėjos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir raumenų funkcijos palaikymo. Tyrimo metu buvo matuojamas ir dalyvių testosterono lygis. Testosteronas yra būtinas norint išlaikyti raumenų masę, nuotaikos palaikymui, kaulų stiprumui, jis dalyvauja kraujodaroje. Vyrų visapusiškas raumenų išsivystymas palaiko hormonų aktyvumo lygį, išsaugo lipido, užkerta kelią erekcijos disfunkcijai. Žemas testosterono lygis padidina riziką  širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų ir padidina bendro mirtingumo riziką.Tyrime dalyvavusiems 652 vyresniems nei 40 metų amžiaus vyrams buvo išmatuota testosterono koncentracija ir vitamino D kiekis. Vyrai, kuriems  buvo nustatytas vitamino D trūkumas, 2,5 karto dažniau buvo nustatomas ir testosterono lygio sumažėjimas. Aptiktas tarpusavio ryšys nepriklauso nuo jokių kitų faktorių (amžiaus, metų laikų, kūno masės, chroniškų ligų, alkoholio vartojimo, rūkymo, darbo krūvio). Vyro reprodukcijai įtakos turi ne tik vitaminas D, bet ir kalcis. Ir kadangi vitaminas D dalyvauja kalcio metabolizmo procese, jis du kartus labiau įtakoja raumenų masės funkcijas. Kartu su kalciu ir vitaminu D svarbus yra magnis  - jis padeda palaikyti normalią baltymų sintezę ir palaiko normalias raumenų funkcijas.
Amerikiečiams sukurtas sveikos mitybos vadovas
14 March, 2016
DGA vadovybė turi padėti Amerikos gyventojams pasirenkant sveikos mitybos produktus. Kas penkeri metai JAV Sveikatos ministerija ir Žemės ūkio ministerija atnaujina sveikos mitybos vadovą . Dokumento tikslas – padėti pasirinkti sveiką maistą ir gėrimus visų amžiaus grupių žmonėms. Čia surašytos rekomendacijos, susijusios su sveika mityba: nurodytas maisto kiekis, kaloringumas, pateikti gėrimų aprašymai. Tai turi būti svarbiausias dokumentas, kuriuo vadovaujantis galima būtų išvengti daugelio chroniškų ligų: cukrinio diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, podagros.Be to, nurodytos fizinių krūvių rekomendacijos. Taigi, kas laikoma sveiku maistu?Pirmiausiai – tai įvairios daržovės (naudingos ryškiai žalios, raudonos ir oranžinės) ir kiti produktai:
  • ankštiniai augalai,
  • natūralūs vaisiai,
  • nesmulkinti grūdai,
  • sumažinto riebumo pieno produktai,
  • įvairūs baltyminiai produktai: neriebi mėsa, kiaušiniai, jūros produktai,
  • riešutai, sėklos,
  • įvairūs aliejai.
Numatyti apribojimai:
  • cukrus ir cukraus turintys produktai,
  • sotieji riebalai, transriebalai,
  • druska (ne daugiau 2300 mg per dieną).
Alkoholis:
  • 1 porcija per dieną moterims,
  • 2 porcijos per dieną vyrams.
Skiepai nuo aterosklerozės – tai realu?
10 March, 2016
Šiuo metu aterosklerozė gydoma mažinant lipidų kiekį. Vis dėlto toks būdas nei sustabdo ligos vystymosi, nei jos progresavimo. Kadangi mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, jog kraujagyslių pažeidimams itin didelės reikšmės turi uždegiminiai ir imuniniai procesai, pradėta ieškoti metodų šios ligos profilaktikai ir susimąstyta apie skiepus. Tyrimų tikslas – nustatyti esminį antigeną, kuris ir taptų vakcinos taikiniu.Šiame skiepų nuo aterosklerozės kūrimo etape didžiausias dėmesys skiriamas lipidų antigenams ir su uždegimu susijusiems antigenams. Ketinama veikti ir ląstelių lygiu. Mokslininkai tyrinėja lipidų antigenus su CETP (cholesterolio esterio pernašos proteinu; angl. cholesteryl ester transfer protein), B ląstelių epitopu ar TEF3 proteinu (angl. human intestinal trefoil factor). Su pastaraisiais siejamos viltys sukurti oralinę vakciną. Ilgainiui galbūt pavyktų skiepyti nuo oksiduotų mažo tankio lipoproteinų, (apo)B100 p210. Taip pat ieškoma galimybių gydyti antigenais 2D03-IgG.Dedamos pastangos su uždegiminiais procesais kovoti veikiant šiluminio streso baltymus (kurie reakcijoje į stresą atlieka sargybinių vaidmenį), taip pat citokinus bei augimo faktorius (interleukiną-2, interleukiną-15), medžiagų apykaitos hormonus ir faktorius (leptiną, greliną, C-peptidą). Pastarasis susijęs su mitybos įpročiais, energijos apykaita ir gliukozės bei insulino apykaita. Bandoma ištirti, kaip galima panaudoti dendritines ląsteles (angl. dendritic cells, DC), nes šios geba dalyvauti reguliuojant imuninius mechanizmus aterogenezės atveju. Gauti naujausi duomenys rodo, kad gydymas DC ląstelėmis gali tapti veiksmingiausiu ne tik gydant, bet ir siekiant išvengti sisteminio uždegimo. Apskritai visa ši strategija skirta aterosklerozės profilaktika, kovai su jos progresavimu bei apsaugai nuo šios ligos atkryčio.
Hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą turintiems vaikams g
10 March, 2016
Vaikų hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas dažnai žengia koja kojon su nutukimu. Daugėjant nutukusių vaikų, bandoma ištirti rizikos veiksnius, kurie ir sąlygoja nutukimą. Pasirodo, kad vienas tokių veiksnių yra hiperaktyvumo ir dėmesio stokos sindromas – bene dažniausiai pasireiškiantis elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Tokie vaikai prasčiau sutelkia dėmesį, jų impulsyvus ir hiperaktyvus elgesys daro įtaką jų mokymuisi, tarpusavio santykiams ir savivertei. Vaikai, kuriems būdingas šis sutrikimas, pernelyg jautrūs ir alkio jausmui, dėl ko gali priaugti viršsvorio.Majo (Mayo) klinikoje buvo tyrinėjama sąsaja tarp nutukimo bei hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromo. Tyrimo metu buvo įvertintos 336 asmenų, kuriems vaikystėje pasireiškė hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas, ir 665 šio sindromo neturinčių asmenų ligos istorijos. Išanalizavus gautus duomenis pasirodė, kad pacientams, kuriems būdingas hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas, nutukimo rizika išauga kone dvigubai palyginus su antrąja grupe. Paaiškėjo ir tai, kad hiperaktyvumo ir dėmesio stokos sindromo gydymas neturi įtakos apetitui ir viršsvorio augimui. Mokslininkai taip pat nustatė, kad nutukimo rizika nedidėja vartojant stimuliuojančius preparatus nuo dėmesio sutrikimo sindromo. Atsižvelgiant į gautus duomenis, diagnozuojant hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, būtina informuoti šeimos narius, kad siektų sveikos mitybos, stengiantis išvengti viršsvorio.
Aperto sindromas pas vaikus
8 March, 2016
Tam tikras genetinis susirgimas, vadinamas Aperto sindromu, sutrikdo vaiko kaukolės ir galūnių kaulų vystymąsi. Jis susijęs su spontanine mutacija, pasireiškiančia spermatozoido genui FGFR2. Ši mutacija itin savita, nes elgiasi panašiai kaip vėžio ląstelės, t. y. kopijuoja mutaciją į kitas ląsteles. Ilgainiui tokių mutavusių ląstelių spermoje prisikaupia daug ir su amžiumi jų vis gausėja. Beje, tai būdinga absoliučiai visiems vyrams. Todėl vėlyvesnė tėvystė siejasi su didesne rizika. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad ne pats amžius daro didžiausią įtaką, o su metais atsirandantis hormonų trūkumas. Tokia mintis mokslininkams kilo pastaruoju metu pastebint, kad šio tipo mutacijos vis dažniau pasireiškia ir jauniems vyrams. Buvo nustatyta, kad jų organizme žemas hormonų lygis ir žemas cholekalciferolio lygis. Tad nutarę tapti tėčiu brandžiame amžiuje, pasitikrinkite sveikatą, hormonų ir vitamino D lygį organizme. 

Susiję straipsniai ir naujienos:

Antibiotikai vartojami neteisingai
7 March, 2016
Apie antibiotikų vartojimo įpročius buvo apklausta 10 000 dalyvių iš 12 šalių. Gauta informacija atskleidė ne tik žinių stoką, bet ir tai, kaip menkai suvokiami gydymo antibiotikais tikslai ir galimybės. Net 64 % apklaustųjų buvo įsitikinę, jog antibiotikai išgydo gripą ir virusines kvėpavimo takų infekcijas. Dar 30 % respondentų tikėjo, kad vos pagerėjus sveikatai, skirtų antibiotikų galima nebevartoti. 25 % dalyvių nuomone, antibiotikus galima vartoti patarus draugams ir giminaičiams - be gydytojo išrašyto recepto.Anot Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų, net ir išsivysčiusių šalių visuomenė yra per menkai informuota ir tam būtina skirti daugiau dėmesio, nes bakterijų atsparumas antibiotikams didėja grėsmingais tempais. Specialistų nuomone, žmonės šiuo klausimu žino šį bei tą, tačiau ne iki galo suvokia, dėl ko taip yra ir kaip tai susiję su jų liga. PSO laikosi pozicijos, kad būtina visuomenei priminti, jog antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus. Todėl vartoti juos virusinėms infekcijoms gydyti yra netgi žalinga. Be reikalo vartojant antibiotikus, susidaro tokios bakterijų padermės, kurios jiems visiškai nejautrios, todėl iškilus rimtos infekcijos pavojui liekame beginkliai.
Nauja žinia iš regeneracinės medicinos: išauginsime dantis!
7 March, 2016
Dantys visada buvo vienas svarbiausių ir prioritetinių regeneracinės medicinos tikslų. Ir jis pasiektas!Japonijos Tokijo universiteto ir RIKEN instituto mokslininkai atrado, kaip išauginti dantis iš savo organizmo ląstelių – tarsi „padauginti dantis“. Ši bėda aktuali kone kiekvienam žmogui, o esamos protezavimo ir implantų technologijos nėra tobulos ir tikrai neišsprendžia visų problemų. Išauginti naujus dantis keblu dėl to, kad kiekvieno žmogaus burnoje tik ribotas skaičius dantų užuomazgų, o atsarginių neduota. Todėl mokslininkai ir pradėjo eksperimentus su laboratoriniais gyvūnais. Ištrauktas pelių dantų užuomazgas augindavo 2 savaites, paskui jas perpjaudavo perpus ir kiekvieną naują dalį augindavo toliau.Šiuo tikslu kiekvienoje iš dviejų puselių buvo išsaugotas Lef1 (aktyvinantis faktorius) ir Ektodinas (slopinantis faktorius), kurie genų ekspresijoje atsakingi už dantų augimą. Proceso rezultatas – 2 visiškai susiformavę dantys. Jie buvo vėl įsodinti pelėms. Gauti dantys mažesni už įprastus, bet atlieka visas funkcijas. Pasak mokslininkų, ši metodika pirmiausia bus taikoma naujagimiams su įgimtiniais dantų defektais, pvz., Dauno sindromo ar vadinamosios „kiškio lūpos“ atveju. Tačiau kitas žingsnis šių mokslinių tyrimų kelyje – iš kamieninių ląstelių išauginti patį užuomazginį audinį. Tokia perspektyva smarkiai praplėstų stomatologijos galimybes ateityje.
Saldumynai, įtinkantys net sveikos gyvensenos šalininkams: cukrų
7 March, 2016
Nuolat ieškant „tobulo“ cukraus pakaitalo, tarp Europos ir Amerikos gyventojų populiarėja kalorijų neturintis cukraus pakaitalas eritrolis. Pasitelkus pelėsinius grybus, mokslininkams pavyko supaprastinti eritrolio gamybos iš krakmolo būdą. Eritrolis ne tik mažiau saldus nei cukrus, bet ir:
  • netukina,
  • nesilpnina dantų emalio,
  • nedidina cukraus kiekio kraujyje,
  • neskatina organizmo išskirti daug insulino,
  • nepučia pilvo, nesukelia virškinimo sutrikimų,
  • priešingai nei kiti cukraus pakaitalai, neturi nemalonaus skonio,
  • prie jo nepriprantama ir jis nesukelia priklausomybės.
Dar neseniai jis būdavo mielių fermentacijos būdu gaunamas iš tapiokos krakmolo ir visame pasaulyje jo būdavo pagaminama vos 23 000 tonų. Naujam Austrijos mokslininkų atrastam fermentacijos metodui pritaikyti pelėsiniai grybai Trichoderma reesei. Dėl tokios technologijos šio nekenksmingo saldiklio gamyba taps žymiai paprastesne, todėl atsiras daugiau galimybių mažinti cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.Eritrolis (kitaip dar vadinamas sukrinu) – tai polihidrinis alkoholis. Panašių medžiagų rastume dantų pastoje, kramtomojoje gumoje (sorbitolis, ksilitolis). Tačiau palyginus su jais, eritrolis daug pranašesnis, jei vertinsime kaloringumą, poveikį glikemijos lygiui ir galimybes skatinti insulino išsiskyrimą. Jis neturi jokios įtakos cholesterolio ir trigliceridų lygiui. Pagal ES direktyvų nuostatas eritrolio kaloringumas – nulinis. Net 90 % eritrolio absorbuojama plonosiose žarnose ir visai nepakitusį jį inkstai pašalina iš mūsų organizmo. 10 % eritrolio patenka į žarnyną, bet net ir ten bakterijos ten jo nefermentuoja ir nepasikeitęs jis pašalinamas tuštinantis. Jo nenaudoja ir burnos ertmėje gyvenančios bakterijos, todėl jo negalima kaltinti dėl karieso. Ar įmanoma jį laikyti visiškai natūraliu cukraus pakaitalu? Viena vertus, negalima: juk jis gaunamas pasitelkus technologinius procesu, nors gaminamas iš natūralių pradinių produktų. Kita vertus, nedideliais kiekiais jis aptinkamas ir gamtoje – jo yra kriaušėse, melionuose, vynuogėse ir grybuose. Taigi kyla esminis klausimas dėl kiekio. Kad ir kaip viliamės rasti būdą, kaip smaguriauti sau nepakenkiant, saikas pravers ir čia. Tvirtai žinoma, kad optimalus jo kiekis yra 30-40 gramų per parą ir padauginti nevertėtų.
Ar mūsų ūgis lemia jautrumą insulinui?
4 March, 2016
Grupė mokslininkų iškėlė prielaidą, kad ligos gali priklausyti nuo žmogaus ūgio ir galbūt ūgis net turi įtakos mirtingumui. Jų gauti rezultatai labai įdomūs: pasirodo, kad aukštų žmonių receptoriai jautresni insulinui. Šis jų bruožas padeda profilaktiškai saugantis nuo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų. Minėtas prielaidas patvirtinantys tyrimų rezultatai publikuoti leidinyje „Lancet Diabetes & Endocrinology”.Kad aukštiems žmonėms kyla mažesnė rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis ir diabetu buvo žinoma jau anksčiau. Tačiau šįkart mokslininkai siekė nustatyti priežastinį ryšį tarp šių dviejų veiksnių. Pagal jų iškeltą prielaidą augimo proceso skatinime svarbus vaidmuo atitenka insulinui ir į insuliną panašiems augimo faktoriams. Persivalgant ir vartojant didelį kiekį gyvulinės kilmės baltymų vaiko augimo laikotarpiu sužadinami šių faktorių signaliniai keliai. Todėl aukštų žmonių organizmas rečiau ir mažiau kaupia riebalus kepenyse. Tai irgi tikriausiai lemia pakankamas receptorių jautrumas insulinui. Štai ir aiškėja, kodėl aukštų žmonių rizika susirgti diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažesnė. Tačiau laukia ir prasta žinia: tais pačiais tyrimais nustatyta, kad aukštiems žmonėms dėl to paties signalinių kelių sužadinimo mechanizmo kyla didesnis pavojus, kad išsivystys tam tikros vėžio rūšys (krūties, storosios žarnos vėžys ir melanoma).Mokslininkų nuomone, saikinga mityba nėštumo metu, ankstyvoje vaikystėje ir paauglystėje padėtų išvengti nutukimo ir perdėto bei pernelyg spartaus vaikų augimo. Tokia taktika prisidėtų ir mažinant riziką jiems susirgti vėžiu ateityje.
Kaip alerginį dermatitą atskirti nuo infekcijų sukeltų odos susi
4 March, 2016
Į dermatologą pacientas dažniausiai kreipiasi, kai oda parausta, pleiskanoja arba ją niežti. Kai taip nutinka, pirmiausia pagalvojame apie alergiją. Tačiau kartais prie esamo alerginio proceso (ypač, kai niežinti oda nukasoma) prisideda ir infekcijos sukeltas uždegimas. Tokius atvejus galima būtų skirstyti į toliau nurodytus tipus:Seborėjinis dermatitas pastebimas riebalinių liaukų latakėlių srityje – dažniausiai galvos ir veido odoje, kurią išberia žvyneliais padengtomis papulėmis. Dėl jų atsiradimo derėtų kaltinti ne tik didesnį odos riebalų kiekį bei silpnesnį imunitetą, bet ir Malassezia genties grybelį. Pats procesas paaštrėja priklausomai nuo metų laiko, oro drėgnumo, jaučiamo streso, odos pažeidimų – įbrėžimų, nutrynimų. Skirstoma ir pagal sunkumo laipsnį: lengvos formos (visiems puikiai žinomos pleiskanos), vidutinės ir sunkios formos (eksfoliacinė eritrodermija, jei žmogus infekuotas ŽIV arba serga Parkinsono liga). Pasauliniu mastu seborėjinio dermatito atvejų dažnumas sudaro 3-5 %. Pleiskanos vargina 15-20 % visų gyventojų, o kitos seborėjinio dermatito formos pasitaiko 3-5 % žmonių.Atopinio dermatito požymiai – niežulys, paraudimas, išbėrimas. Dažniausiai pasireiškia ankstyvame amžiuje. Atopinio dermatito paplitimas gana platus: 15-30 % jo atvejų tenka vaikams, o suaugusiųjų grupėje atopinis dermatitas sudaro 2-10 %. Jis siejamas su kitais Ig E sukeltais atopiniais susirgimais - dilgėline, alerginiu rinitu ir astma. Atopinį dermatitą neretai apsunkina uždegimai ir infekcijos, nes prisideda bakterijų (St. Aureus) ir grybelinės infekcijos (Candida) poveikis.Stazinis dermatitas arba varikozinė egzema – tai apleisto venų nepakankamumo pasekmė. Jis pasireiškia sutrikus kojų odos audinių maitinimui. Kilęs odos uždegimas gali progresuoti ir susidaryti trofinės opos, ypač senyvame amžiuje.Monetiškajį dermatitą dažniausiai pastebėsime ant galūnių – jo apskritos eritematozinės papulės panašios į monetas, oda būna sausa ir pleiskanojanti, kartais susidaro pūslelės su skaidriu skysčiu, niežti. Odos sausmė (kserozė) atsiranda, nes prastai veikia apsauginis lipidų sluoksnis, padidėja jautrumas įvairiems alergenams, kurie ir sukelia dermatitą.Dishidrozinės egzemos atveju odą niežti, o delnus, pirštus, padus išberia pūslelėmis. Šio susirgimo priežastys nežinomos. Juo serga suaugusieji ir paaugliai, o ligą neretai apsunkina pūslelėse kilusi antrinė infekcija.Alerginio kontaktinio dermatito priežastis – sulėtinto tipo alerginė reakcija nuo odos kontakto su alergenais. Atsiradę uždegiminiai reiškiniai būna labai įvairūs: pradedant raudone ir baigiant pūslelėmis. Dažnai taip reaguojama į nikelį, kobaltą, plastmasę, buitinės chemijos preparatus, ypač skalbimo ir valymo priemones.Dermatitas nuo iššutimo pastebimas odos raukšlėse kaip uždegiminis procesas, kurį paskatina nepatogių apatinių drabužių trynimas, drėgmė arba karštis. Šlapiuojančios odos būklę dar labiau pablogina įsimetusios infekcijos (dažniausiai nuo Candida, bet gali būti ir nuo kitų grybelių, bakterijų ar virusų). Šiam dermatito tipui įprasta atsirasti kirkšnies, pažastų srityje, odos raukšlėse. Beveik visada nuo jo kenčia diabetikai ir žmonės su viršsvoriu.Odos mikozes sukelia grybeliai dermatofitai, kurie įsiskverbia į odos keratino sluoksnį, plaukus ir nagus. Dažniausiai sutinkamos grybelių dermatofitų rūšys yra šios: Epidermophyton, Microsporum ir Trichophyton. Jos gali būti perduodamos nuo žmogaus žmogui, nuo gyvūno žmogui, o žmonės dar gali užsikrėsti ir per dirvą.Bene dažniausiai pasitaikanti infekcija – odos ir gleivinės kandidozė, kurią sukelia Candida albicans ar panašūs grybeliai. Infekcija pažeidžia odos bei gleivinės paviršių ir pasireiškia kaip dermatitas odos raukšlėse, dermatitas nuo vystyklų, tarpupirščių erozija, perianalinis dermatitas, nago volelio uždegimas ar kandidozinis varpos galvutės uždegimas.Autosensibilizacija – tai ūmi odos reakcija į tokius išorinius veiksnius kaip infekcija. Prasideda uždegiminė reakcija, odą niežti, išberia.
Patarimai: kaip vaisiuose ir daržovėse sumažinti pesticidų kiekį
2 March, 2016
Tuo metu, kai mūsų gamta miega o mes priversti pirkti importuojamas daržoves ir vaisius, mūsų organizmas prisotinamas daugybe cheminių medžiagų, kurios dosniai naudojamos, kai kuriuose šalyse pramoniniame vaisių ir daržovių auginime. Be to, laikymui ir transportavimui jie papildomai apdorojami chemikalais.Kaip sumažinti šių medžiagų suvartojimą?
  • Pirmiausia, kruopščiai nuplaukite visas atneštas daržovės bei vaisius, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir tik po to jas galima nulupti arba supjaustyti.
  • Rinkitės vaisius nepadengtais parafinu. Parduotuvėse obuoliai ir citrusiniai vaisiai beveik visada apdoroti šia medžiaga, todėl būtinai nulupkite žievelę. Nepamirškite nusiimti jos nuo citrinos, kurią dedate į arbatą. Arba palaikykite citriną 20 minučių karštame vandenyje, o tada kruopščiai nušveiskite šepetėliu.
  • Apribokite, ypatingai vaikams, uogų vartojimą ne sezono metu, pvz. tokių kaip braškės – jų negalima nulupti nei kruopščiai nuplauti. Tokios uogos auginamos šiltnamiuose naudojant didelį kiekį trąšų, negu tos, kurios auga natūralioje aplinkoje vasaros sezono metu.
  • Pirkite gūžines salotas, o ne lapines – juose mažiau pesticidų. Pašalinkite nuo jų viršutinius lapus.
  • Bulvės dažniausiai neturi sudėtyje daug pesticidų, bet jeigu jos importuojamos, perskaitykite, ar buvo apdorotos po derliaus nuėmimo. Tokie užrašai nurodo, kad jas reikia kruopščiai nuplauti, tada nulupti ir tik vėliau virti. Jos nėra tinkamos virti su lupenomis.
  • Pesticidai suyra terminio apdorojimo metu, todėl reikia pasirinkti optimalų gaminimo laiką - geriau pasirinkti trumpą, bet aukštesnėje temperatūroje. Tokiu būdu išsaugosime naudingas maistines medžiagas ir garantuosime nereikalingų, kenkiančių sveikatai, pesticidų suyrimą.
 

Susiję straipsniai ir naujienos:

 
Jei jaunystėje gauname daug maisto su skaidulomis – apsisaugome
2 March, 2016
Tos moterys, kurių mityboje jaunystėje buvo pakankamai vaisių ir daržovių (vadinasi, suvalgydavo daug ląstelienos) žymiai mažiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu. Tokius duomenis gavo Harvardo visuomenės sveikatos koledžo mokslininkai. Buvo tirta ypač didelė moterų grupė (daugiau nei 90500) ir siekta nustatyti, kokį vaidmenį jaunystės mitybos įpročiai turi krūties onkologinių susirgimų atsiradimui premenopauzės laikotarpiu. Mokslininkai šį tyrimą vykdė gana ilgai: dar 1991 m. 27-44 metų moterys pildė anketas apie savo mitybą, pradedant mokykliniu amžiumi. Tokias anketas jos pildydavo reguliariai kas 4 metus. Duomenų analizė atskleidė, kad krūties vėžio rizika 12-19 % mažesnė toms, kurios ankstyvoje jaunystėje valgydavo produktų, turinčių daug skaidulų. Taip pat paaiškėjo, kad egzistuoja tvirta atvirkštinė sąsaja tarp ląstelienos vartojimo ir krūties vėžio. Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad vartojant daug ląstelienos, galima sumažinti riziką, kad susirgsi krūties vėžiu. Akivaizdu, kad toks poveikis susijęs su ląstelienos gebėjimu mažinti agresyvių estrogeno metabolitų skaičių. Šio tipo metabolitai ir sudaro sąlygas patologiniams procesams pieno liaukose. Ląsteliena padeda pašalinti tokius agresyvius estrogenus per žarnyną, taip sumažindama jų cirkuliavimą kraujyje. Vadinasi, jau gauti įrodymai, kad sveikos mitybos pagrindus reikia formuoti kuo anksčiau. Vaikams duodamas maistas labai svarbus jų sveikatai ateityje, nes galės apsaugoti juos nuo vėžio atsiradimo. 

Susiję straipsniai ir naujienos:

Vaikų atopinis dermatitas
26 February, 2016
Atopinis dermatitas – tai viena iš mažiems vaikams būdingų alergijos formų, nesusijusių su maistu. Susirgimas būdingas vaikams iki 2 metų ir pasireiškia niežėjimu, bėrimais, odos paraudimu. Būtent ankstyvas šių požymių atsiradimas, nesusijęs su maisto produktų vartojimu, leidžia atskirti atopinį dermatitą nuo alerginių dermatitų ir alergijos maistui. Jeigu iki 2 metų vaikas nesirgo dermatitu, o odos pažeidimai atsirado vyresniame amžiuje, vadinasi, tai ne atopinis dermatitas. Dažniausiai iš atopinio dermatito vaikai „išauga“ apie 3-5 metus, jei buvo tinkamai prižiūrimi ir gydomi, o štai alerginis dermatitas gali likti visam gyvenimui, nors tai nėra diagnozė, o tik ant odos pasireiškiantis alerginės organizmo reakcijos simptomas. Vaikystėje negydomas atopinis dermatitas gali įsisenėti ir varginti visą gyvenimą.Atopinis dermatitas gali būti paveldimas, priklausantis nuo individualių organizmo savybių, klimato, ir gali būti uždegiminis. Atopijos išsivystymo tikimybė mažyliui gali padidėti, jeigu vienas ar abu tėvai vaikystėje taip pat turėjo šią problemą.Atopinio dermatito simptomai:
  • odos paraudimas galūnių sulenkimuose, ant kaklo, odos raukšlių,
  • dažni bėrimai ant veido,
  • stiprus niežtėjimas.
Būtent niežtėjimas – pats nemaloniausias atopijos požymis. Dėl jo vaikas tampa neramus, kasosi, o į žaizdeles ant nukasytos odos patenka antrinė infekcija. Taigi, labai svarbu stebėti vaiko odos būklę, nes ankstyvoje vaikystėje (kūdikystėje) tai svarbiausias barjeras, apsaugantis jo organizmą nuo išorinio poveikio. Būtina kontroliuoti kambario temperatūrą ir drėgnumą, kad oda neperdžiūtų. Negalima muturiuoti vaiko, aprengtas jis neturi suprakaituoti. Drabužių sudėtyje negali būti sintetikos ar dalykų, erzinančių kūdikio odelę. Reikia teisingai parinkti priemones mažyliui prausti, kad jos nepažeistų vaiko apsauginio lipidinio epidermio sluoksnio, labiausiai saugančio nuo išorinio poveikio. Pažeidus jį, vaiko odelė pradės jautriai reaguoti į agresyvius aplinkos faktorius. Taip pat nepersistenkite pasirinkdami prausimosi priemones: perdžiūvusi ir nuriebinta oda tampa rizikos zona, ant jos be vargo įsikuria patogeninė flora, dėl kurios atsiranda uždegimas. Esant atopijai odą gali atakuoti ne tik bakterijos, bet ir virusinės bei grybelinės infekcijos, pienligė, herpeso pūslelės arba pūlinukai.Ką daryti norint apsisaugoti?Atopinio dermatito profilaktika taip pat yra ir jo gydymas:
  • Neleiskite odai perdžiūti, vėdinkite kambarius, kad oras būtų vėsus ir drėgnas. Būtina daugiau laiko praleisti gryname ore, nereikia vaiko rengti per daug šiltai. Būtina vaikui duoti gerti pakankamai vandens.
  • Kontroliuokite maistą – vaiko negalima permaitinti. Kaip ir sergant diateze, nepakankamai fermentuotas maistas turi negatyvų poveikį odai: ji pradeda džiūti, trūkinėti, raudonuoti, atsiranda bėrimai, niežulys.
  • Nesistenkite mažyliui sukurti steriliai švarios aplinkos – jis turi susidurti su įprasta aplinka, su mikroorganizmais, tai treniruoja jo imuninę sistemą, parengia jo organizmą sveikam gyvenimui. Perdėtai saugant vaikus nuo mikrobų, atopija išsivysto dažniau nei vaikams, kuriuos supa ne fanatiškai steriliai sutvarkyta aplinka.
  • Kokybiški vaikiški drabužiai turi būti iš medvilnės, neturi trinti, spausti, turi būti lengvai plaunami ir gerai išskalaujami.
Rūpinimasis sąnariais padeda ir širdžiai
26 February, 2016
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi derinį susidedantį iš skaudančių sąnarių, viršsvorio ir širdies ligų. Be to, sąnarių skausmai vyresniame amžiuje suteikia labiausiai nemalonius pojūčius, atimant aktyvaus judėjimo galimybę. Atsižvelgiant į sąnarių ligų gydymą, tokiu kaip osteoartrozės ar osteoartrito naudojant chondroprotektorius, buvo pastebėta, kad ne taip dažnai pasireiškia išeminės širdies ligos paaštrėjimas. Todėl medikai pradėjo domėtis, kokie mechanizmai duoda tokį teigiamą poveikį. Rizika kraujagyslėms būti paveiktiems sklerozė siejama tiesiogiai su uždegiminiais procesais. Dėl to laboratoriniams gyvūnams pritaikytu modeliu siekta išsiaiškinti, koks tarpusavio ryšys tarp aterosklerozės metu susidarančių plokštelių, kraujo indų endotelio ląstelių, monocitų.Atliktas eksperimentas pasirinkus nutukimo požymių turinčias peles. Tyrinėtos ateromatozinės plokštelės arterijose. Šiam darbui pasitelkta daugiafotonė mikroskopija ir imunofermentinis metodas, padedantis kraujo serume aptikti uždegimą skatinančius citokinus. Paprastai imunofermentiniais metodais nutukusiose pelėse tokių citokinų randama. Viena pelių grupė gaudavo 1 g chondroitino sulfato vienam kūno masės kilogramui per parą, o kita – placebo. Gauta išvada, jog vartojant chondroitiną, nutukusių pelių organizme 62 % sumažėjo ateromatozinių plokštelių. Preparatas sumažino uždegiminį lygį bei trukdė šioms plokštelėms susidaryti.Nors tai tik eksperimentiniai darbai, tyrimai tęsis ir toliau.
Kas jūs – „pelėda“ ar „vyturys“?
22 February, 2016
Korėjos mokslininkai apklausė 1620 žmonių ir nustatė, kad 30 % iš jų būdingas rytinis chronotipas („vyturiai“), 64 % - dienos chronotipas („balandžiai“), o 6 % - vakarinis chronotipas („pelėdos“). Tyrimais nustatyta, kad tarp vyrų „pelėdų“ palyginus su „vyturiais“ dvigubai dažniau pasitaiko sergančių cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu ir tris kartus dažniau pasitaiko sarkopenijos atvejų. Dar baisiau šį sąsaja ryškėja tarp moterų. Tai patvirtina jau anksčiau turėtus duomenis, kad tamsiu paros metu organizmui būtinas visavertis miegas, o jo stoka kenkia sveikatai.
Nutukimas ir diabetas pas mamą - grėsmė vaiko sveikatai
22 February, 2016
Nutukimo ir antrojo tipo cukrinio diabeto pandemija, apėmusi išsivysčiusias šalis visuose žemynuose, be abejo glaudžiai susijusi su netaisyklinga mityba ir netinkamu gyvenimo būdu. Daugelis apie tai susimąsto tik tada, kai jau pasireiškia pirmieji ligos požymiai. Žinoma, geriau vėliau negu niekada, bet... Jau gauta įrodymų, kad žmogaus sveikata formuojasi gerokai anksčiau – dar motinos įsčiose. Štai, pavyzdžiui, metabolinio sindromo atsiradimas susijęs su motinos mityba nėštumo laikotarpiu arba su motinos nutukimu. Eksperimentų su gyvūnais metu pastebėta, kad nutukusių gyvūnų jaunikliams būdingi šie bendri požymiai: hiperfagija (persiėdimas), atsparumas insulinui, hipertenzija ir nutukimas. Tai rodo, kad šie sutrikimai programuojami gimdos viduje kaip reakcija į tai, kad motina vartoja per daug maisto.Neseniai atliktuose tyrimuose, kuriais nagrinėtas epigenetinių mechanizmų vaidmuo ligų išsivystymui, ši įtaka buvo patvirtinta. Nutukimo ir pernelyg gausios mitybos rizika perduodama iš kartos į kartą. Tuo paaiškinamas nutukimo plitimas kiekvienoje naujoje kartoje. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad šiuo atveju veiksminga strategija yra stengtis saikingai maitintis ir sumažinti kūno svorį iki nėštumo. Šios priemonės svarbios ir veiksmingos tiek embrionui vystantis, tiek postnataliniu laikotarpiu. Ir apskritai, kuo daugiau apie tai žinos visuomenė, tuo daugiau bus vilties dėl ateities kartų sveikatos. Nepamirškite, kad žmogaus sveikata programuojama gerokai anksčiau, nei jis ateina į šį pasaulį.
Ląstelių senėjimas ir aterosklerozė
22 February, 2016
Regeneracijai būtinas kraujo indų lygiųjų raumenų ląstelių gebėjimas dalytis ir sintetinti tarpląstelinę medžiagą. Pasenusiose ląstelėse kaupiasi DNR pažeidimai, sparčiai trumpėja telomeros ir pažeidžiamos jų funkcijos. Joms kenkia ir oksidacinis stresas, kuris pasireiškia plokštelėje. Tai mažina DNR regeneracijos galimybes, daugėja ląstelių funkcijų sutrikimų, kraujo indai sustandėja ir praranda elastingumą. DNR pažeidžiama ir dėl genų epigenetinės reguliacijos, taip pat dėl didelio kiekio citokinų, kuriuos išskiria senstančios ląstelės. Tai dar labiau pagilina uždegiminį procesą ir sudaro sąlygas vystytis aterosklerozei. Visi veiksniai susideda, o kadangi nevyksta veiksminga regeneracija, plokštelės tampa nestabilios. Toks plokštelių nestabilumas sukelia trombozę ir dar labiau pasunkina širdies ir kraujagyslių susirgimus.Tolesni šių procesų tyrinėjimai teikia vilties, kad bus sukurti nauji vaistai nuo aterosklerozės.
Mityba – efektyvi profilaktinė priemonė prieš aterosklerozės suk
19 February, 2016
Mitybos pobūdis itin svarbus, jei kalbama apie aterosklerozės profilaktiką. Pakeitus gyvenimo būdą ir pradėjus sveikai maitintis vyktų ir profilaktika, ir dalis gydymo proceso.Europos kardiologų draugijos ir Europos aterosklerozės asociacijos rekomendacijose daug dėmesio skirta mitybos ypatumams ir jos teigiamam poveikiui drauge su vaistais ir bendrais gyvenimo būdo pokyčiais.Rekomenduojamas mitybos tipas yra vadinamoji regiono dieta. Pagal ją reikia valgyti daug daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų, viso grūdo produktų, alyvuogių aliejaus ir žuvies. Sočiuosius riebalus patariama pakeisti mononesočiaisiais riebalais ir nevartoti transriebalų, iki minimmo sumažinti paprastųjų (greitųjų) angliavandenių ir alkoholio. Nerekomenduojama vartoti ir fruktozę.Patvirtinta, kad funkcionali mityba naudinga kaip sveikos dietos dalis. Daug ląstelienos, fitosterolio, antioksidantų ar probiotikų turintis maistas padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir jaustis sveikiau. Tačiau, kad dietos įtaka pasireikštų, jos laikytis reikia ilgą laiką.
Alergijos diagnostika: ne taip ir paprasta
19 February, 2016
Atrodytų, kad alergijos diagnozė visiškai akivaizdi, bet po alergija gali slėptis organizmo parazitai arba infekcinės ligos, uždegiminiai arba autoimuniniai susirgimai, maisto netoleravimas ir diatezė, kuriuos atskirti ne visada taip paprasta. Nustatyti diagnozę padeda klinikiniai simptomai – dažniausiai odos bėrimas, niežulys, sloga, ašarojančios akys, įvairūs patinimai iki pat Kvinkės edemos ir anafilaksinio šoko. Diagnozuoti padeda ir kraujo tyrime matomi pakitimai (nustatomi antikūnai, imunoglobulino IgE kiekis, eozinofilai), atliekami odos alerginiai mėginiai, alergenų netoleravimo, eliminavimo, šalčio ir karščio tyrimai.Alergijos gydymas – ar sugebėsime ją įveikti?Deja, iki šiol nerastas gydymo būdas, galintis visam laikui išvaduoti jus nuo alergijos. Yra daugybė įvairių gydymo taktikų, nes atsižvelgiama ir į tai, kad alerginių reakcijų atsiradimo mechanizmai skirtingi. Alergijos gydomos neutralizuojant antikūnus, slopinant pačią alerginę reakciją arba mažinant uždegimą. Plačiai paplitę antihistamininiai preparatai veikia būtent taip. Efektyvesnis būdas yra antikūno – antigeno kompleksų sorbcija ir šalinimas iš organizmo. Kartais reikia ir rimto įsikišimo, pvz., plazmaferezės ar imunosorbcijos. Išsivysčius itin sunkioms komplikacijoms, net prireikia vartoti kortikosteroidų.Alergijos komplikacijos iš tiesų pavojingosAlergija būtinai reikalauja atitinkamo dėmesio ir gydymo. Juk kaskart, kai paaštrėja alerginė reakcija, organizme išauga antikūnų skaičius ir kada nors, visiškai neprognozuojamu metu tai gali sukelti pačią smarkiausią ir pavojingiausią būklę – anafilaksinį šoką. Taip pat gali netikėtai pradėti niežėti, darytis sunku kvėpuoti arba gali staiga sumažėti arterinis kraujospūdis. Nesuteikus skubios medicininės pagalbos, tokia būklė gali baigtis net mirtimi.Atsižvelgiant į turimą informaciją, būtina laiku ir teisingai pritaikyti gydymo taktiką, pasirinkti sau priimtiną mitybos režimą ir optimalias higienos priemones, kurios leistų sumažinti į organizmą patenkančių alergenų kiekį, padėtų juos pašalinti iš organizmo ir įspėtų apie kylančias alergines reakcijas.
Pavasaris, moterys ir... grožis!
19 February, 2016
Netrukus pavasaris, o moterys šiuo metų laiku ypač priekabiai apžiūrinėja save veidrodyje – su kokiais nuostoliais pakylam iš žiemos miego? Kai kurios skuba užsirašyti į sporto klubą, kitos ir vėl ieško stebuklingų kosmetinių priemonių, o didžiausios realistės pradeda rūpintis savo sveikata. Kaip tik joms mes labiausiai ir mėgstame padėti. Todėl užuot be reikalo švaisčius pinigus brangioms ir plačiai išreklamuotoms kosmetinėms priemonėms, patariame imtis savo organizmo sveikatinimo. Tuomet vietoje švytinčios jaunatviškos odos pažadų, iš tiesų padėsite jai sušvytėti pačiu natūraliausiu būdu. Sulauksite ir premijos – apskritai pajaunėsite ir jausitės sveikesnės.Nuo ko pradėti? Nuo organizmo valymo! Juk oda visada atspindi tai, kas darosi mūsų organizmo viduje, o ypač žarnyne. Net jei jis veikia nepriekaištingai, pavasarinis valymas tiesiog būtinas. Pasitelkusios junginius iš gamtos, tokius kaip psilium, maistines skaidulas galite atkurti žarnyno epitelio funkcijas, pagerinti žarnų gaurelių veiklą, sureguliuoti žarnyno peristaltikos ritmą ir tonusą, atsikratyti toksinų, kurie kaupiasi limfiniame audinyje, susijusiame su žarnynu. Žinoma, būtina atkurti ir naudingą žarnyno mikroflorą – ji jūsų organizme gamina daugybę sveikatai reikalingų veikliųjų medžiagų. Pagerinti mikrobiocenozės parametrus gali padėti ir prebiotikai, probiotikai ir metabiotikai.Kai žarnyno būklė pradeda džiuginti, galima pagalvoti ir apie kepenis. Vadinamieji hepatoprotektoriai, antioksidantai, detoksikantai – visa tai gerina ląstelių membranų funkcijas, normalizuoja tokias kepenų funkcijas kaip pigmentų sudarymas ir organizmo detoksikacija. Šios pastangos neabejotinai pagerins odos būklę ir išvaizdą, suteiks jai stangrumo, ji atrodys jauniau ir sveikiau.Kitame etape sėkmingus rezultatus būtinai reikia palaikyti vitaminų, mikroelementų, amino rūgščių kompleksais.Atkreipkite dėmesį ir į savo racioną – galite gauti daugybę naudingų dalykų, jei jūsų mityba subalansuota ir teisinga.Vitaminas A, beta karotenas – riebaluose tirpūs vitaminai, padeda palaikyti odos (epitelio) būklę, atlieka tam tikrą funkciją ląstelių specializacijoje (padedantys sudaryti naujas ląsteles).B grupės vitaminai – padeda palaikyti normalią odos būklę (padeda išlaikyti glotnią ir elastingą odą). Šios grupės vitaminai dalyvauja nervų sistemos veiklos bei normalios psichologinės funkcijos palaikyme, padeda mažinti pavargimo jausmą. Šių vitaminų šaltiniai – viso grūdo produktai, ankštiniai, žuvis, jūros gėrybės, žalumynai.Vitaminas C – tai grožio vitaminas, būtinas kolageno susidarymui, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kaulų, kremzlių, dantenų, odos ir dantų funkcijai palaikyti. Jis padeda išlaikyti odos elastingumą, turgorą ir sutvirtina jungiamąjį audinį. Jo šaltiniai – visos daržovės ir vaisiai, žalumynai.Vitaminas E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.Cinkas – mikroelementas, reikalingas normaliai imuninės sistemos, endokrininių organų, atramos – judėjimo sistemos veiklai. Taip pat šis mikroelementas padeda palaikyti normalią angliavandenių apykaitą, rūgštinę-bazinę apykaitą, normalią pažinimo funkciją, DNR sintezę, normalų vaisingumą ir reprodukciją, normalią maistinių makromedžiagų ir vitamino A apykaitą, baltymų sintezę, plaukų, nagų ir odos būklę. Jo šaltiniai – jūros gėrybės, grybai ir viso grūdo dribsniai.Antioksidantų poveikis nukreiptas prieš odos senėjimą. Daug antioksidantų yra uogose, žaliojoje arbatoje ir šokolade.Omega 3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią smegenų veiklą, normalų regėjimą, širdies veiklą bei normalią cholesterolio koncentraciją karujyje. Jų šaltiniai – avokadai, kokoso riešutai, alyvuogių aliejus, riebi žuvis, riešutai, šalavijo, sezamo sėklos.
Organizmo mikroflora ir glutationas
18 February, 2016
Žarnyno mikroflorą mokslininkai vis labiau vertina kaip svarbiausią organizmo biocenozės ir aplinkos veiksnį. Žarnyno mikroflora padeda išsaugoti sveikatą, o jos trūkumai prisideda prie ligų išsivystymo, ypač prie medžiagų apykaitos sutrikimų. Adil Mardinoglu su kitais bendraautoriais nustatė mikrofloros įtaką medžiagų apykaitos skirtumams įvairiose žarnyno dalyse, kepenyse ir baltajame riebaliniame audinyje. Atliktas eksperimentas, su laboratorijos pelėmis, leido padaryti išvadą, kad mikroflora veikia aminorūgščių, konkrečiai svarbiausios aminorūgšties – glutationo, apykaitą organizme. Glutationas yra vienas galingiausių antioksidantų mūsų organizme. Mokslininkų darbas parodė, kad mikrofloros įtaka glutationo sintezei pasireiškia ne tik plonosiose, bet ir storosiose žarnose bei kepenyse. Gautu modeliu galima remtis parenkant individualizuotą mitybą siekiant palaikyti oksidacijos ir redukcijos procesus organizme. Tokia mityba gali pakeisti glutationo apykaitą. Norint patvirtinti nustatytą sąsają, buvo matuojamas aminorūgščių kiekis bei jų N-acetilintų darinių kiekis ir analizuojamas ryšys tarp pelių raciono ir genų ekspresijos skirtumų. Gauti, šiame darbe, duomenys parodo, kad žarnyno mikroflora veikia aminorūgščių ir glutationo apykaitą.Šie rezultatai nėra galutiniai ir reikalauja išsamesnio patikrinimo.
Kandidozė – grybelio sukelta infekcija?
18 February, 2016
Mes vis dažniau susiduriame su grybelinėmis infekcijomis ir susirgimais, kuriuos sukelia įvairūs grybeliai. Dažniau nei kiti grybeliai, Candida grybelis pažeidžia odą, gleivinę ir žarnyną. Virškinimo organų sistemoje Candida gyvena kaip sąlyginai patogeninis mikroorganizmas ir esant normalioms sąlygoms dalyvauja maisto virškinimo ir fermentacijos procese. Sveiko žmogaus kūne vyrauja pusiausvyra tarp jo makroorganizmo ir jame gyvenančių mikroorganizmų. Šį balansą gali pažeisti įvairių organizmo atsparumo faktorių pakitimai, o taip pat ir pačių grybelių patogeniškumo veiksniai. Dažnai kandidozės išvešėjimo priežastis yra imuninės sistemos sutrikimai. Virškinimo trakte dažniausiai išsivysto stemplės kandidozė ir žarnyno kandidozė.Rizikos faktoriai:
  • burnos ertmės gleivinės susirgimai;
  • refliukso liga;
  • helicobacter pylori bakterija organizme;
  • atrofinis gastritas, hipoacidinis gastritas, achalazija, bulitas;
  • stemplės ir žarnyno opos ir erozija;
  • mišrios infekcijos, disbiozė;
  • divertikuliozė ir polipozė;
  • krono liga, dirgliosios žarnos sindromas;
  • onkologiniai susirgimai;
  • kraujo ligos;
  • endokrininiai susirgimai;
  • alerginės reakcijos;
  • ŽIV arba AIDS infekcija;
  • gleivinės trauma arba virškinimo trakto (GIT) nudegimas;
  • bet kokia operacija;
  • vaistiniai preparatai – antibiotikai, citostatikai, hormonai ir kt.;
  • mitybos sutrikimai;
  • badavimas;
  • alkoholizmas;
  • rūkymas;
  • narkomanija;
  • brandus amžius.
Kliniškai kandidozė virškinimo trakte pasireiškia:
  • ryklės kandidoze (pseudomembranine, atrofine, eritemine);
  • rombiniu glositu;
  • kampiniu cheilitu;
  • opiniu ezofagitu;
  • skrandžio kandidoze (erozine fibrozės arba antrine esant opaligei);
  • žarnyno kandidoze (pseudomembranine, kolageno, limfocitų);
  • proktoisimgoiditu;
  • išangės kandidoze;
  • sekreciniu viduriavimu.
Beveik visuomet grybelinė infekcija lydima microbiocenosis pažeidimų, dėl ko sumažėja organizmo atsparumas. Todėl kandidozė turi būti gydoma priešgrybeliniais preparatais, tuo pačiu turi būti atkuriama normali mikroflora.Disbiozės korekciją galima vykdyti keliais būdais:
  • vartojant įvairius gyvus mikroorganizmus,
  • maistingas ir stimuliuojančias medžiagas jų augimui,
  • sinbiotikus,
  • metabiotikus.
Tai yra šiuo metu pati naujausia ir progresyviausia forma, kurioje dalyvauja nedideli aktyvūs metabolitai – farmakobiotikai – signalinės molekulės, veikiančios mikrobų bendruomenę, probiotikų struktūriniai komponentai, jų metabolizmo produktai. Jie turi nuolatinį reguliuojantį bei aktyvizuojantį poveikį daugeliui organizmo sistemų, atkuria mikrobiocenozę ir turi įtakos visos organizmo ekosistemos bendradarbiavimui ir и vientisumui. Praktiškai tai pasireiškia pagerėjusiomis imuninėmis funkcijomis, išnykusiais uždegiminiais procesais, reparatyvinių ir regeneratyvinių procesų sustiprinimu. Jie pradeda veikti pakankamai greitai, ir, priešingai nei probiotikams, jiems nereikia prisitaikyti, prigyti ir daugintis. Metabiotikų privalumas yra ir tas, kad jie neturi gyvų mikrobų korpuso, jie ne tik sunkiai prigyja kaip organizmo svetimkūniai, bet ir patys gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas, ypač jei atsiranda ryškūs imuninės sistemos sutrikimai.Grybeline infekcija sergančiųjų žmonių grupei, gaunančiai tik priešgrybelinių preparatų kombinaciją ir grupei, gaunančiai priešgrybelinį preparatą kartu su metabiotikais tyrimas parodė, kad tokia kombinacija padeda smarkiai sumažinti sunkius infekcijos požymius, sutrumpinti gydymo trukmę ir veikti prevenciškai bei išvengti atkryčių. Rezultatas rodo, jog tokiu būdu įveikiamas ne tik Candida grybelis, bet ir atkuriama organizmo mikrobiocenozė, kas teigiamai veikia bendrą organizmo būklę.
Gripo virusai koordinuoja savo genomo evoliuciją
17 February, 2016
Nustatyta, kad dažnos gripo viruso genomo mutacijos vyksta visiškai ne atsitiktinai ir chaotiškai, bet net labai suderintai. Būtent šis viruso gebėjimas greitai mutuoti labiausiai ir apsunkina kovą prieš jį. Jis taip greitai keičiasi, kad pagal jo mutacijų greitį nespėjama sukurti vakcinų, aktualių šiam sukėlėjui atitinkamą sezoną. Todėl virusas lengvai įveikia ir imuninį barjerą ir vaistinių preparatų poveikį.Mokslininkai nustatė, kad dviejų, labai svarbius baltymus (hemagliutininą ir neuraminidazę) koduojančių genų mutacijos yra visiškai ne atsitiktinės, bet net labai koordinuotos. Pakitimai šiuose genuose aiškiai suderinti tarpusavyje: vieno geno mutacijos paklusdavo ankstesnėms mutacijoms arba būdavo derinamos su paskesnėmis mutacijomis kituose genuose.Paaiškėjus tokiam susiderinimui, mokslininkai suprato, kad atitinkami mutacijų deriniai vyksta natūralios atrankos būdu. Šios virusų ypatybės reiškia ir geras žinias: virusų gebėjimas greitai transformuotis gali būti naudingas, tad ieškoma būdų, kaip jį išnaudoti gydant onkologinius susirgimus. Mokslininkai ieško metodikos kovai su augliais į pagalbą pasitelkiant greitai kintančius virusus. 

Susiję straipsniai ir naujienos:

Mokslininkai tiria magnio savybes
17 February, 2016
Žurnale „British Journal of Cancer publikuotas mokslinis darbas, kuriame tyrinėtas ryšys tarp magnio vartojimo lygio ir kasos vėžio atsiradimo rizikos. Magnis žinomas dėl savo savybių palaikyti normalią baltymų sintezę, palaikyti normalią kaulų būklę ir prisidėti prie normalios medžiagų energijos apykaitos.Be to, magnis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį, padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją. O ką dar jis gali? Indianos universiteto mokslininkai išanalizavo darbus, kuriuose buvo tirti 66000 žmonių. Norėta nustatyti, kokią galimą įtaką kasos vėžio atsiradimui turi magnis. Jų analizė padėjo nustatyti tiesioginį ryšį tarp kasos vėžio išsivystymo ir vartojamo magnio kiekio. Buvo atsižvelgiama ir į vartojamų vaistų poveikį, maisto papildus su magniu, tiriamųjų lytį, amžių, jų kūno masės indeksą. Publikuotame darbe aprašyti tyrimai parodė, kad jei magnio suvartojama 100 miligramų mažiau, kasos vėžio atsiradimo rizika išauga 24 %.Kas tuo metu vyksta organizme, kokiuose svarbiuose procesuose dalyvauja magnis ir kokiu būdu jis įtakoja vėžinių ląstelių atsiradimo riziką dar reikės sužinoti, mokslininkai ir toliau nagrinės šiuo klausimus.
Organizmo mikrobiocenozės korekcija – kelias sveikatos link
17 February, 2016
Mes esame nemažai girdėję apie naudingą simbiotinę mikroflorą, aktyviai dalyvaujančią palaikant mūsų sveikatą. Tačiau atliekant tyrimus buvo pastebėta, kad didesnis ar mažesnis mikrofloros disbalansas aptinkamas daugiau nei 90% išsivysčiusių šalių gyventojų. Būtent dėl to mikrobų ekologijos atkūrimas tampa svarbiausia bet kurios sveikatingumo arba profilaktikos programos užduotimi. Ilgą laiką šiuo tikslu buvo naudojami probiotikai – normalios žarnyno mikrofloros mikroorganizmai, vartojami kaip vaistai, maisto papildai arba kaip funkcinio maisto elementas. Reguliarus probiotikų vartojimas palaiko ir atkuria organizmo mikrobiocenozę ir sumažina įvairių susirgimų atsiradimo riziką, padidina organizmo atsparumą. Tačiau jų vartojimas – nelengva užduotis, juk probiotikai turi pereiti per virškinimo traktą, nežūti skrandžio druskos rūgštyje, tulžies rūgštyje ir jų turėtų nevirškinti kasos fermentai, kad galiausiai jie pasiektų žarnyną nepakitę. Ir tik pasiekę plonąjį ir storąjį žarnyną, jie turėtų pradėti veikti. Todėl jų efektyvumas dažniausiai nedidelis, o veikimas trumpalaikis.Šiuo metu vykdomi tyrimai susiję su autoprobiotikų vartojimu, tai yra bakterijų padermės,paruoštos individualiai asmeninių bakterinių štamų pagrindu. Aptariama galimybė sukurti individualius žmogaus normofloros kriobankus, iš kurių prireikus galima būtų paimti bakterijas ir gaminti autoprobiotinius produktus. Tačiau tai tolima ateitis, o šiuo metu labai efektyvus ir aktualus dalykas yra metabiotikų vartojimas. Juos taip pat vadina postbiotikais, remiantis analogija su pre- ir pro- biotikais. Metabiotikų sudėtyje yra aktyviųjų metabolitų – daugybės įvairių mikroorganizmų, gyvenančių normalioje ir sveikoje žmogaus mikrofloroje, gyvybinės veiklos produktų. Tai reikštų, jog metabiotikuose yra visos sveikatai būtinos medžiagos, kurias turėtų pagaminti organizme esantys naudingi mikroorganizmai, jeigu normoflora veiktų be sutrikimų. Bet daugkartiniai tyrimai parodė, jog 90% žmonių turi stipriau arba silpniau išreikštų disbakteriozės požymių, tad metabiotikų vartojimas tikslingas ir sergant įvairiausiais susirgimais, ir profilaktikos tikslais, ir esant įvairiausiems funkciniams pažeidimams.Šiuolaikiniai preparatai atlieka bendrą organizmo reguliavimo funkciją, palaiko imuninę apsaugą, atkuria mikrobų bendruomenę ir žarnyne, ir visame organizme. Oda ir gleivinė, kaip didžiosios mūsų mikrofloros buveinės, taip pat tampa sveikesnės, žymiai pagerina savo funkcijas ir būklę.
Iššifruotas dantų akmenyse gyvenančios bakterijų bendruomenės mi
17 February, 2016
Bendrame Forsyth instituto (Forsyth Institute) ir Jūrų biologijos laboratorijos (Marine Biological Laboratory) atliktame tyrime išnagrinėtas mikroorganizmų sambūvis burnos ertmėje. Mokslininkams pavyko nustatyti DNR seką ir pasitelkus fluorescenciją pamatyti visą bakterijų gleivių vaizdą dantų akmenyse. Buvo ištirtas jų erdvinis išsidėstymas ir mikrobų tarpusavio sąveika. Ši technologija padės toliau tyrinėti mikrobų bendruomenes kitose kūno dalyse. Nagrinėjant bakterijų bendruomenę burnos ertmėje buvo aptiktos specialios struktūros, kurios pavadintos „hedgehogs“ – ežiais. Jas sudaro 9 klasių bakterijos, išsidėsčiusios aplink siūlines bakterijas Corynebacterium. Įsikuria jos griežtai pagal savo funkcijas. Todėl anaerobai išsidėstę gilumoje, kur nėra deguonies, o aerobiniai mikrobai – arčiau paviršiaus. Kaimynystėje įsitaiso bakterijos, išskiriančios tam tikrus metabolitus, ir bakterijos, naudojančios juos savo mitybai. Tokiu būdu gamta sukuria ekonomišką ir „be atliekų“ gamybą, patikimai saugančią panašias bakterijų bendruomenes nuo galimo maistinių medžiagų stygiaus. Apsauginis sluoksnis, kuriuo tokia bendruomenė užsitveria nuo išorinės aplinkos, bendrai gina ją nuo išorės grėsmių. Gauti duomenys leis mokslininkams tobulinti žmogaus biocenozės supratimą.
Karščiavimą mažinantys vaistai prisideda prie gripo epidemijos?
17 February, 2016
Dažniausia gydytojų rekomendacija gerti paracetamolį, kad sumažintume gripo atveju pakilusią temperatūrą, prisideda prie kasmet kylančių epidemijų. Tokios išvados priėjo Deivido Erno vadovaujami Kanados mokslininkai, išanalizavę gripo gydymo trukmės ir jo išplitimo masto statistinius duomenis. Mokslininkų nuomone, vartojant karščiavimą mažinančius vaistus sergamumas gripu išauga 5 %.Mokslininkai tokį reiškinį grindžia dviem priežastimis: pirma, aukšta temperatūra – tai organizmo gynybinė reakcija, padedanti užmušti virusą. Sumažinę temperatūrą (nors tam kartais nėra gyvybiškai svarbių priežasčių), palengviname virusui gyvenimą. Antroji priežastis – nukritus temperatūrai, ligoniui tarsi palengvėja ir geriau pasijautęs jis išeina iš namų, taip užkrėsdamas dar daugiau kitų žmonių. Pasak mokslininkų, abu šie veiksniai didina riziką, kad gripo virusai bus perduoti sveikiems žmonėms ir sergamumas išaugs. Matematinio modeliavimo metodu buvo apskaičiuota, kad tokiu būdu dėl karščiavimą mažinančių preparatų sergamumo gripu atvejų padaugėja 5 %. Mokslininkai mano, kad toks modeliavimas neatspindi itin tikslios padėties, nes tikrovėje šie rodikliai yra dar aukštesni.Todėl karščiavimą mažinančius vaistus reikėtų vartoti labai apgalvotai, griežtai laikantis indikacijų. Tokia pati rekomendacija jau seniai taikoma antibiotikams. Dabar siūloma kontroliuoti ir karščiavimą mažinančių vaistų vartojimą gripo atveju.
Kava ir kepenų cirozė
17 February, 2016
Esate kavos mėgėjai? Jums pasisekė – kava naudinga sveikatai! Mokslininkai atranda vis daugiau naudingų kavos savybių. Praėjo tie laikai, kai kava buvo laikoma žalinga sveikatai. Natūrali kava saikingais kiekiais net gali apsaugoti kepenis nuo cirozės – tokias išvadas padarė Julie Parkes vadovaujami mokslininkai iš Sautamptono universiteto (University of Southampton). Jie atliko 9 mokslo darbų (rašytų 1990 – 2015 metais), kuriuose tirta 423 tūkstančiai dalyvių, metaanalizę. Ištyrus ryšį tarp kasdieninio kavos vartojimo ir kepenų ligų išsivystymo nustatyta, kad kasdien išgeriant 2 puodelius kavos kepenų cirozės atsiradimo rizika sumažėja 44 %. Mokslininkai tokį poveikį sieja su kavos pupelėse esančiais antioksidantais. Priešuždegiminės ir kepenis saugančios kavos savybės jau buvo aprašytos ir anksčiau. Jos išlieka net kavos gėrimuose be kofeino. Taigi kofeino pašalinimas nekliudo kitoms svarbioms natūralios kavos sudėtinėms dalims. Tai puiki žinia sveikos mitybos šalininkams – gerkite kavą į sveikatą, nes saikingas jos vartojimas nepakenks. Pastaruoju metu atsiranda duomenų ir apie profilaktines bei gydomąsias kavos savybes, padedančias diabeto, nutukimo, Alzheimerio ligos ir vėžio atveju. Tyrimai tęsiasi!
Naujiena gripo gydyme
17 February, 2016
Žurnale „Cell Host and Microbe“ publikuoti naujos krypties gripo gydyme atliktų tyrimų rezultatai. Mokslininkai aptiko baltymą, leidžiantį A padermės virusui „užsimaskuoti“, kad jo neatpažintų imuninė sistema. Nuspręsta kaip tik šį baltymą ir paversti taikiniu, į kurį būtų nukreipti antivirusiniai preparatai. Tyrinėjant viruso ir žmogaus ląstelių tarpusavio ryšį mūsų organizmo ląstelėse taip pat rasti DDX21 baltymai, trukdantys gripo virusui replikuotis ląstelių viduje. Tačiau virusų išskiriamas NS1 baltymas veikia priešiškai šiam mechanizmui ir gali jį nuslopinti, taip sudarydamas sąlygas viruso replikacijos procesui.NS1 baltymas geba ne tik blokuoti DDX21 baltymą, bet ir slopina interferono – žinomo dėl savo antivirusinio poveikio – sintezę. „Jei išmoksime blokuoti NS1 baltymą, galėsime užkirsti kelią jo poveikiui DDX21 baltymui ir sustabdyti kitus jo veikiamus procesus, – teigia Robert Krug. – Būtent todėl NS1 – idealus taikinys kuriant vaistus nuo gripo.“
Gripas A - HB36.6
15 February, 2016
Vašingtono nacionalinio primatų tyrimų centro (Washington National Primate Research Center) mokslininkai, vadovaujami Deborah Fuller, susintetino naują antivirusinį preparatą, apsaugantį nuo gripo A virusų. Preparatas pasirodė žymiai veiksmingesnis už visas kitas šiuo metu žinomas priemones. Jis veikia ne imuninę sistemą, o patį virusą. Todėl jį galima sėkmingai naudoti ir toms žmonių grupėms, kurių imunitetas nepakankamas – vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Preparatas laikinai pavadintas HB36.6 ir gali veikti platų spektrą gripo virusų padermių. Jo veikimo principas yra tas, kad preparatas trukdo virusui prisitvirtinti prie žmogaus ląstelių, nors pačiõs imuninės sistemos neveikia. Tyrimai parodė, kad viena HB36.6 dozė apsaugo labiau nei 10 dozių „Tamiflu“. Abu šiuos preparatus vartojant drauge, taip pat gauti vilties teikiantys rezultatai – jų sinergija bendrą poveikį sustiprino. Minėtas preparatas keičia ir mūsų požiūrį į prieš gripą nukreiptų preparatų paiešką, nes HB36.6 savo darbą atlieka nepriklausomai nuo imuninės sistemos, veikdamas tiesiogiai virusus.
Biologiniai markeriai ir auglių diagnostika
15 February, 2016
Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto tyrėjai, vadovaujami Lauros Elnitski, nustatė biologinį markerį, kuris padeda nustatyti penkių skirtingų rūšių auglių pėdsakus. Šio biologinio markerio pagrindu ketinama sukurti tyrimą profilaktiniams patikrinimams, kurie padėtų aptikti auglius. Kai kurios DNR epigenetinės modifikacijos (ZNF154 geno specifinio profilio metiliavimo forma) aptinkamos plaučių, pieno liaukų (krūties), skrandžio, žarnyno ir gimdos gleivinės augliuose. Autoriai tikisi, kad planuojamas tyrimas padės tokius auglius aptikti pradinėse stadijose. Tyrimai tęsiami siekiant išnagrinėti galimybes pasitelkti šį biologinį markerį diagnozuojant kitų tipų auglius – kasos, šlapimo pūslės ir prostatos. Bus tyrinėjamas ir tarpusavio ryšys tarp auglių vystymosi ir padidėjusio ZNF-154 geno metiliavimo lygio.
Naujas podagros gydymas
15 February, 2016
Podagra arba šlapimo rūgšties diatezė yra liga, kuria sergant kraujyje ir šlapime būna šlapimo rūgšties perteklius. Jai ilgiau užsitęsus ir esant dideliam uratų kiekiui, kristalai gali kauptis sąnariuose ir sukelti labai stiprų uždegimą ir skausmą. Podagra dažnai išsivysto žmonėms, kurie turi viršsvorio, nes šis dar labiau apsunkina sąnarius ir didina uždegiminį procesą.Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad prie podagros atsiradimo prisideda kalcio ir vitamino C trūkumas žmogaus organizme, kadangi vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą, kuris reikalingas normaliai kaulų ir kremzlių funkcijai. Neseniai išbandytas naujas preparatas „Benzobramoron“, kuris slopina šlapimo rūgšties sintezę.Vykdomi ir eksperimentiniai darbai, siekiant sukurti generines priešuždegimines priemones, kurios veiktų konkrečiai interleukiną, nes būtent jis skatina podagros paūmėjimą ir didina uždegimą sąnarių audiniuose. Tačiau kol kas nepakeičiama išlieka dietos taktika – profilaktikos tikslais ir paūmėjus podagrai, būtina valgyti su saiku, stengtis atsikratyti viršsvorio ir kuo daugiau judėti.
Bronchinė astma ir dulkės
15 February, 2016
Mokslininkai nustatė, jog egzistuoja ryšys tarp kambario dulkių ir bronchinės astmos išsivystymo. Pasirodė, kad kambario dulkės – tai natūrali dulkių erkių gyvenamoji terpė. Namuose esančiose dulkėse yra ne tik dulkių erkių, bet ir daugybė kitų alergenų – epitelio pleiskanų, kailio, cheminių medžiagų. Ne mažiau alergenų yra lauke esančiose dulkėse. Ten rastume ir gyvūnų kailio, ir augalų žiedadulkių. Patekę į bronchus, šie alergenai sukelia imuninių ląstelių migraciją į gleivinę, o „putliosios ląstelės“ gausiai išskiria alergijos ir uždegimo mediatorius (tarpininkus). Viso šio proceso rezultatas – bronchų spazmai ir bronchinė astma.
Išsėtinė sklerozė – gydymo naujovės
15 February, 2016
Londono universitetinio koledžo mokslininkai nustatė, kad priešepilepsinis vaistas fenitoinas gali padėti ir išsėtinės sklerozės profilaktikai, nes saugo neuronų mielino dangalą nuo pažeidimų. Pastebėta, kad jie sulėtina regos nervo uždegimo vystymąsi ir progresavimą.Išsėtinei sklerozei būdingų autoimuninių pažeidimų atveju pakenkiamas visų neuronų galvos ir stuburo smegenyse mielino dangalas, pakinta ir regos nervas. Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 86 žmonės, sergantys regos nervo uždegimu. Dvi savanorių grupės gėrė fenitoiną arba placebą. Eksperimento trukmė – 3 mėnesiai. Baigiantis šiam laikotarpiui, fenitoino gavusių dalyvių nervų dangalų pažeidimų sumažėjo 30 % palyginus su tais, kurie vartojo placebą. Šiuo metu vis dar nėra generinių neuroprotektorių, skirtų išsėtinei sklerozei, todėl mokslininkams tokie tyrimų rezultatai teikia vilties.
Cukrinis diabetas ir miego trūkumas
12 February, 2016
Čikagos universitete atlikti tyrimai, kurių metu bandyta nustatyti, kokią įtaką miego kokybė ir trukmė turi cukrinio diabeto atsiradimo rizikai. Tyrime dalyvavo 19 sveikų vyrų, kurie neserga diabetu. Pirmas keturias naktis jiems leido miegoti po 8,5 valandos, o kitas keturias naktis – tik po 4,5 valandos. Po 8 dienų jiems buvo leista išsimiegoti ir vidutinė jų miego trukmė buvo 9,7 val. Visą šį laikotarpį buvo tiriamas jų kraujas, siekiant stebėti jautrumą insulinui. Taip pat apskaičiuotas polinkio į diabetą indeksas, pagal kurį galima spręsti apie jo išsivystymo riziką. Nustatyta, kad esant miego trūkumui jautrumas insulinui sumažėja 23 %, o cukrinio diabeto išsivystymo rizika išauga 16 %. Laikotarpio, kurį buvo ribojamas miegas, pabaigoje visi parametrai normalizavosi. Tai jau ne pirmas tyrimas, atskleidžiantis, kad naktinio miego režimo pažeidimai didina nutukimo ir diabeto riziką. Buvo netgi apskaičiuota, kad net jei kasdien pritrūksta vos 30 minučių miego, nutukimo rizika padidėja 17 %, o atsparumo insulinui rizika išauga 39 %. Atrodytų, kad 30 minučių visiškai nedaug, bet net ir jos gali turėti įtakos medžiagų apykaitai. Beje, pačių pirmų sutrikusios angliavandenių apykaitos požymių mes dažniausiai nė nepastebime, kaip ir to, kad pritrūko pusvalandžio miego. Susigriebiame tik tada, kai jau būna išsivystę pirmieji cukrinio diabeto simptomai. Todėl būtina rūpintis ne tik taisyklinga mityba, bet ir kokybišku, pakankamos trukmės miegu.
Ką žinote apie Kishu Binčotan?
11 February, 2016
Anglis Kishu Binchotan žinoma jau nuo VIII amžiaus. Ji gaunama iš liaukinio ąžuolo (Quercus glandulifera). Šis medis auga kalnuotuose Japonijos regionuose. Anglies pavadinimas Binčotan (Binchotan)  kilo iš meistro Bitchū-ya Chōzaemon vardo, kuris ją ir išgarsino. Tačiau pirmą kartą prieš 1200 metų šią anglį pagamino japonų vienuolis mokslininkas Kukai, gyvenęs Edo laikotarpiu. Nors šaltinių teigimu, dalinio medienos degimo su mažu kiekiu deguonies technologija buvo žinoma ir plačiai naudojama jau tūkstančius metų ir siekia Džiomon periodą.Šiuolaikinio Čado (jap. arbatos kelias) periodo pradžioje anglis Kishu Binčotan tapo ypač svarbi ruošiant arbatą. Japonų arbatos ceremonijos menas užima ypatingą vietą japonų kultūroje. Atkeliavęs iš Kinijos, Japonijoje jis įgauna dzenui būdingų savybių ir svarbą, beje, kaip ir bet kuri kita japonų meno kryptis. Bet pratęskime kalbą apie anglį… Degdama anglis Binčotan neišskiria dūmų, dega ramiai, vienoda liepsna, kuo ir patraukė anuomet arbatos ceremonijos meistrų dėmesį.Šiandien visas pasaulis žavisi japonų technologiniais sprendimais, ir anglies paruošimo technologija užima ne paskutinę vietą. Japonai gamina dviejų rūšių anglį: KURO-Zumi (juodąją) ir Siro-Zumi (baltąją). Binčotan - baltoji anglis. Pastaroji gaminama taikant specialią technologiją: iš pradžių ji degama žemesnėje temperatūroje, kuri vėliau didinama iki 1000 °C. Po to anglis išimama iš ugnies ir padengiama specialiu smėlio, dirvožemio ir medžio pelenų mišiniu — taip ji vėsinama. Nuo mišinio anglies paviršius įgauna baltą atspalvį, kuris ir lėmė anglies pavadinimą. Naudojant japonų gamybos technologiją, baltoji anglis gali būti gaminama iš kietmedžio, pavyzdžiui, iš geležinio ąžuolo arba akmeninio ąžuolo.Baltoji anglis yra labai patvari. Jeigu paimtume dvi anglies lazdeles ir stuktelėtume vieną į kitą, išgirstume subtilų melodingą garsą, tarsi jos būtų metalinės. Dėl šių savybių - patvarumo ir melodingumo — iš baltosios anglies gaminami muzikos instrumentai, labai panašūs į ksilofoną. Iš anglies lazdelių daromi ir "oro varpeliai", kitaip dar vadinami "vėjeliais". Anglis Kishu  taip pat yra puikus elektros laidininkas, nes joje gausu įvairių mineralų, kurių ji prisisiurbia per savo gyvenimą kaip medis.Tačiau geriausia šios anglies savybė, už kurią ji pelnytai vertinama visame pasaulyje, - puikus sorbentas. Anglis geba absorbuoti kenksmingas medžiagas, tirpstančias įvairiausiose terpėse.Visiems medžiams būdinga akyta struktūra, kuri būtina absorbuojant maistines medžiagas iš dirvožemio. Bene labiausiai korėtas yra konaro ąžuolas. Viename kubiniame centimetre anglies Binčotan yra milijardai porų, kurias sudėjus vieną greta kitos, bendras plotas užimtų pusę futbolo aikštės.Ši anglis sugeria drėgmę iš oro ir išskiria ją, kai tik oras tampa sausas. Be to, ji puikiai šalina kvapus, todėl gali būti naudojama vonios kambariuose, šaldytuvuose ir batų dėžėse. Taigi, visi kiti dezodorantai tiesiog nereikalingi. Beje, anglis pravers ir automobilyje, kai norima pašalinti salone susikaupusią drėgmę. Dar viena labai svarbi anglies savybė - gebėjimas absorbuoti dujas, pavyzdžiui, etileno ir amoniako, todėl ji nepakeičiama saugojant vaisius ir daržoves.Bet didžiausias anglies nuopelnas - galėjimas sugerti kenksmingas medžiagas iš pačių įvairiausių terpių. Anglies porose ir ertmėse tarpsta daugybė žmonėms nekenksmingų mikroorganizmų, kurie neutralizuoja nuodingąsias medžiagas. Norėdami išvalyti vandenį, įmeskite į jį anglies gabalėlį - pašalinsite chlorą ir trihalometaną, kuris susidaro iš natūralių organinių medžiagų chloruojant vandenį.Valydama vandenį anglis kartu išlaisvina "geruosius mineralus", kaip antai kalcį, geležį, magnį ir kitus. Taigi vienu metu vanduo ir išvalomas, ir prisotinamas mineralų. Tokį vandenį sveika gerti, jis tinka ir maistui ruošti, ir maudytis. Žmogaus kūnas gali absorbuoti infraraudonuosius spindulius kaip ir elektromagnetines bangas, kurių ilgis nuo 4 iki 50 mikronų. Anglis Binčotan skleidžia infraraudonuosius spindulius 4-14 mikronų diapazonu, todėl organizmas gali juos visiškai sugerti. Kai žmogaus organizmas veikiamas infraraudonųjų spindulių sušyla saulėje, jo kraujotaka suaktyvėja. Dėl šios priežasties daugelyje Japonijos parduotuvių prekiaujama auskarais su anglies Binčotan gabaliukais.Neigiamo krūvio vandenilio jonai egzistuoja švarioje aplinkoje ir suyra užterštoje terpėje. Jie sveikatina žmogaus organizmą ir teigiamai veikia smegenų darbą. Atlikus išsamius lyginamuosius tyrimus paaiškėjo, jog Japonijoje Fudzijamos kalnuose žaliuojančius arbatos laukus gaubia oras, kurio viename kubiniame centimetre yra apie 6000 neigiamų vandenilio jonų. Palyginkite: Tokijo keliuose piko valandomis viename kubiniame centimetre oro - tik 120, o biuruose esančiame ore - vos kelios dešimtys neigiamų vandenilio jonų arba nei vieno.Anglis Binčotan generuoja neigiamo krūvio vandenilio jonus, kurie neutralizuoja žalingus laisvuosius radikalus. Mes rekomenduojame turėti anglies lazdelę namuose ir biure, arba pasidėti ją greta savo lovos ir mėgautis giliu, ramiu miegu.Anglis plačiai naudojama augalams veisti. Pelenai arba maži smulkūs anglies  Binčotan gabaliukai, įterpti į dirvą, skatina aeracijos procesą, dirva gausiai prisotinama oro. Tai ypač palankios sąlygos mikroorganizmams, todėl jie tampa aktyvesni. Kai dirvožemis prisotintas, augalai atsidėkoja sparčiau augdami ir gausiau žydėdami. Anglis Binčotan labai dekoratyvi, ji gali papuošti namus, tapti originaliu interjero akcentu ir kartu atlikti kelias papildomas funkcijas: gaivinimo, džiovinimo ir oro valymo.Naudokite anglį Binčotan, būkite sveiki ir laimingi!
Metabiotikai ir probiotikai prieš Helicobacter pylori bakterijas
11 February, 2016
Pastaruoju metu gydant H. Pylori sukeltą gastrito ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opas pastebima, kad žymiai sumažėjo standartinių priemonių prieš H. pylori bakterijas efektyvumas. Tai siejama su šių bakterijų didėjančiu atsparumu antibakteriniams preparatams. Tokiais atvejais būtina vienus antibiotikus keisti kitais, didinti protonų siurblio inhibitorių dozę, ieškoti optimalaus imunomoduliatoriaus. Tačiau vis daugiau darbų skiriama galimybėms antimikrobinę terapiją derinti su probiotikų turinčiais preparatais arba su jų gyvybinės veiklos metabiotiniais produktais. Pasirodė, kad šiuo tikslu gana veiksminga pieno rūgšties bakterijų L. reuteri padermė DSMZ 17648, kuri geba susijungti su H. pylori bakterijomis ir jas blokuoti, taip mažindama jų judėjimą. Tokiu būdu nutraukiama H. pylori jungtis su skrandžio gleivine ir bendrai neleidžiama šioms bakterijoms išplisti. Tęsiami ir tyrimai, kurių centre – metabiotikų gavyba bakterijų L. reuteri pagrindu. Tikimasi padidinti jų efektyvumą ir saugumą gydant H. pylori bakterijų sukeltas infekcijas. Svarbiausia, kad nuo gydymo metabiotikais nedidėja sukėlėjo atsparumas.
Astma, nėštumas ir autizmo rizika būsimam vaikui
10 February, 2016
Drexel universiteto mokslininkai nustatė ryšį tarp antiastminių preparatų vartojimo nėštumo laikotarpiu ir didesnės autizmo rizikos vaikams. Tyrimo metu mokslininkai analizavo 1996 – 2006 metais gimusių vaikų raidos istorijas ir tarp šių vaikų rado daugiau nei 5 tūkstančius su autizmo požymiais. Jie nustatė, kad astmai gydyti skirti preparatai (beta-2-adrenoreceptorių agonistai) net 30 % padidina riziką, kad vaikui išsivystys autizmas. Rizika didesnė ir tuo atveju, jei vaistai vartoti visą nėštumo laikotarpį. Mokslininkų nuomone, būtini tolesni tyrimai, nes šie vaistai gana veiksmingi esant bronchų obstrukcijai – jie pagerina plaučių funkciją ir padeda išvengti astmos priepuolių.
Paveldimas nutukimas
10 February, 2016
Mančesterio universiteto mokslininkai publikavo darbą, kuriame aprašomas retas genetinis sindromas. Jis susijęs su 6 chromosomos segmento pakenkimu ir pasireiškia paveldimu nutukimu, protinėmis ir elgesio problemomis. Siddharth Banka su kolegomis išsiaiškino, kad šios mutacijos nešiotojų hipotalame (pogumburyje) yra anomalijų, dėl kurių sutrinka oksitocino gamyba.Tai padėjo paaiškinti, kodėl nutukusiems žmonėms sunku suvaldyti savo apetitą ir kodėl jiems būdinga tokia nuotaikų kaita. Mokslininkai tikisi, kad dabar bus paprasčiau parinkti gydymo planą tokiems pacientams.
Mikroelementai ir osteoporozė
9 February, 2016
Osteoporozė yra daugelio veiksnių sąlygota liga, kuri priklauso nuo genetinių veiksnių, endokrininės sistemos reguliavimo, fizinio išsivystymo ir kaulinio bei raumenų audinio ir, žinoma, mitybos kokybės. Labai svarbu gauti pakankamą kalcio, fosforo – kurie padeda palaikyti normalią kaulų būklę, vitamino D – kuris padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją bei įsisavinimą,  kiekį su maistu arba specialiai parinktais papildų kompleksais. Norint palaikyti kaulų būklę, taip pat reikalingi tokie mikroelementai kaip magnis, manganas ir cinkas. Kaulinio audinio medžiagų apykaitoje dalyvaujančių fermentų kofaktoriai prisideda sudarant kaulinio audinio organinę baltymų tarpląstelinę medžiagą (organinį pagrindą), kurią vėliau užpildo kaulo mineralinė dalis. Osteoporoze sergančių menopauzės amžiaus moterų klinikiniai tyrimai parodė teigiamą įtaką, kuri pasireiškė papildžius tiriamųjų mitybą Ca, Mg, Mn ir Zn. Gaunant pakankamą kiekį šių medžiagų su maistu, stuburo slankstelių mineralinis tankis pasikeitė į teigiamą pusę.
Foliatai ir vaikų intelektiniai gebėjimai
9 February, 2016
Erasmus universiteto Medicinos centre Nyderlanduose neseniai atlikti tyrimai, kurių duomenys aprašyti Britanijoje leidžiamame žurnale „Nutrition“. Minėtų tyrimų metu buvo išnagrinėtas ryšys tarp mažo folio rūgšties kiekio nėščių moterų organizme ir vėlesnio jų vaikų (nuo 6 iki 8 metų) smegenų augimo ir vystymosi ypatumų. Ištirta 10 000 nėščiųjų, o vėliau buvo stebimi 256 vaikai. Pirmasis tikslas – ištirti ryšį tarp prenatalinio folio rūgšties lygio ir vaiko smegenų apimties.Antruoju tikslu siekta nustatyti koreliacinį ryšį tarp intelektinės būklės, kognityvinių funkcijų, emocinių ir elgesio problemų iš vienos pusės ir smegenų apimties iš kitos pusės.Tyrimų metu paaiškėjo, kad mažiausia smegenų apimtis buvo toje vaikų grupėje, kur foliatų kiekis buvo mažas palyginus su grupe vaikų, kurie prenataliniu laikotarpiu vystėsi esant normaliam foliatų lygiui. Išsiaiškinta, kad moterys, kurių organizme foliatų kiekis buvo normalus, nėštumo laikotarpiu dažniau vartojo papildus su folio rūgštimi. Žemas foliatų lygis dažniau nustatytas toms moterims, kurios ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu rūkė. Taip pat šio tyrimo metu nėščiųjų kraujyje tirtas homeocisteino ir vitamino B12 kiekis. Gauti rezultatai neparodė šių medžiagų ryšio su vaikų smegenų apimtimi ar elgesio problemomis, bet nustatyta, kad aukštas homeocisteino lygis prenataliniu laikotarpiu susijęs su žemesniu 6 metų amžiaus vaikų intelekto koeficientu.
Metabolinis sindromas, diabetas ir žarnyno mikrobai
9 February, 2016
Medžiagų apykaitos sutrikimas dažniausiai pasireiškia nutukimu, hipertenzija, cukriniu diabetu. Šių sutrikimų atsiradimo mechanizmas sudėtingas ir susijęs ne tik su netaisyklinga mityba, bet ir imuninės bei endokrininės sistemos veikla ir žarnyno mikrofloros būkle. Mikroflora su organizmu sąveikauja per ypatingus receptorius (TLR) – kurie tampa tarpininkais tarp mikroorganizmų ir žarnyno epitelio ląstelių (enterocitų, taurinių ląstelių ir endokrinų). Kokį vaidmenį nutukimo procese atlieka žarnyno mikrobiota? Paaiškėjo, kad įgimto imuninio atsako sistemoje yra glaudūs tarpusavio ryšiai tarp žarnyno mikroorganizmų ir receptorių, nes jie aktyviai dalyvauja iššaukiant uždegiminius procesus, kurie prisideda prie nutukimo (kaip metabolinio sindromo pagrindo) išsivystymo.Nuo uždegiminių reakcijų suaktyvėja signalinės molekulės, išsiskiria uždegiminiai citokinai ir sustiprėja ląstelių migracija. Makrofagai patenka į riebalinį audinį, dėl ko tam tikrose vietose susikaupia lipidai ir pasireiškia pats svarbiausias neigiamas poveikis – atsparumas insulinui. Prie nutukimo vystymosi mechanizmo prisideda ne tik žarnyno mikrobiota, bet ir ilgalaikis stresas. Neseniai buvo atlikti tyrimai, kuriais siekta išsiaiškinti galimybę sumažinti svorį pasitelkiant probiotikus. Aprašytas pieno rūgšties bakterijų vartojimo poveikis. Dėl šių bakterijų lėčiau kaupiasi lipidai adipocituose ir susidaro mažiau citokinų, skatinančių uždegimą. Nutukusių žmonių būna padidėjęs C-reaktyvaus baltymo kiekis, kuris rodo aktyvų uždegimą. Žarnyno mikroorganizmai reguliuoja ir kitas medžiagų apykaitos grandis, pvz., dalyvauja tulžies rūgščių transformacijoje. Mikrobų bendrijos reguliavime tulžies rūgštims tenka keletas svarbiausių funkcijų:
  • tiesioginis antimikrobinis poveikis,
  • antimikrobinis poveikis, kurį sąlygoja peptidų sąveika su branduoliniais receptoriais FXR (farnezoidų X receptorius; angl. farnesoid X receptor),
  • tulžies rūgštys kontroliuoja gliukozės homeostazę ir nutukimą.
Sumažėjus tulžies rūgščių lygiui, sustiprėja žarnyno mikrofloros dauginimasis, dėl ko taip pat kyla uždegimas.Yra tam tikrų bakterijų (Bacteroides, Alistipes, Bilophila), kurios apskritai atsparios tulžies rūgščių poveikiui ir pačios slopina bei lėtina kitų mikroorganizmų augimą. Todėl bet kuriuo atveju, kai sutrikęs tulžies išsiskyrimas, iš pradžių būtina imtis priemonių tas funkcijas atstatyti, nes be šito bus sunku sureguliuoti mikrofloros būklę.Žarnyno mikroflora atlieka šias svarbiausias funkcijas:
  • moduliuoja imuninę toleranciją (imuninės reakcijos slopinimą),
  • reguliuoja imuninės sistemos vystymąsi,
  • skatina su žarnynu susijusio limfinio audinio susidarymą,
  • stimuliuoja angiogenezę (naujų kraujo indų susidarymą),
  • skatina žarnyno epitelio regeneraciją.
Taigi vis labiau ryškėja nutukimo ryšys su uždegimu. Uždegiminius procesus reguliuoja trys sistemos: nervinė, endokrininė ir imuninė. Patys procesai susideda iš dviejų aspektų: sustiprėjęs imuninis atsakas sukelia pernelyg didelę uždegiminę reakciją, o tai padidina riziką, kad išsivystys tokios lėtinės ligos kaip hipertenzija, Alzheimerio liga, nutukimas. Uždegimas nutukimo atveju būna specifinis: susilpnėja imuninis atsakas tiek išįgimto, tiek iš įgyto imuniteto pusės, kyla riebalinio audinio uždegimas ir į jį patenka mikrocitai bei makrofagai. Monocitų lygis tiesiogiai siejasi su poodinio riebalinio ląstelyno kiekiu. Patekę į audinį monocitai virsta makrofagais. Jei kūno masė normali, susidaro M2 fenotipo makrofagai, o nutukusių žmonių atveju jie virsta M1 fenotipo makrofagais.Kilus uždegimui riebaliniame audinyje ne tik prasideda makrofagų migracija, bet ir jų proliferacija, todėl makrofagai tampa interleukino (IL-6) šaltiniu. Interleukinas – uždegiminis citokinas, darantis pleotropinę įtaką visiems nutukusių žmonių organams ir organizmo sistemoms.Riebalinio audinio uždegime dalyvauja ne tik makrofagai, bet ir neutrofilai, ypač daug jų aptinkama jaunų nutukusių žmonių organizme.Kaip matome, ryšiai tarp žarnyno mikrofloros, nutukimo ir metabolinio sindromo itin glaudūs ir gana sudėtingi. Tačiau visai nesunku įžvelgti teigiamą poveikį – pagerinus mikrobiotos būklę, geriau reguliuojamas cukraus kiekis kraujyje, sumažėja arterinis kraujospūdis ir pabrinkimai. Siekiant sumažinti svorį, būtina įvertinti ir panaudoti sveikatą gerinančias galimybes, kurių atsiranda normalizavus žarnyno mikroflorą.
Jodo trūkumas ir skydliaukės susirgimai
8 February, 2016
Jodo trūkumas vandenyje ir maiste yra plačiai paplitęs reiškinys ir mūsų organizme to galima ilgai nepastebėti, nes jokie simptomai nepasireiškia (subklinikinė būklė). Jei jodo trūksta ilgesnį laiką, gali atsirasti hipotirozės simptomų, nes skydliaukė negauna statybinių medžiagų savo hormonams sintetinti. Tačiau skydliaukei būdingi geri kompensaciniai mechanizmai ir tam tikrą laiką ji gali veikti net esant jodo trūkumui. Vis dėlto, išnaudojus rezervus, šios liaukos audinys ima nenormaliai sparčiai augti ir išsivysto struma (gūžys). Tai irgi yra savitas kompensacinis mechanizmas. Padidėjusi skydliaukės masė geba absorbuoti daugiau jodo iš kraujo ir tam tikrą laiką tai gali palaikyti hormonų sintezę. Dažnai jodo trūkumas pasireiškia nėštumo laikotarpiu, kai jodas gyvybiškai būtinas vaisiaus vystymuisi. Jodo trūkumas prenatalinio vystymosi laikotarpiu mažina potencialius protinius vaiko gebėjimus, todėl labai svarbu pašalinti šios medžiagos trūkumą.Norint įvertinti jodo trūkumą, atliekami laboratoriniai šlapimo tyrimai. Jodo trūkumą galima kompensuoti mityba. Kai kuriuose produktuose jo yra gana gausu – daugiausiai įvairiuose dumbliuose ir jūros gėrybėse. Jodo kiekis žuvyje labai skiriasi, priklausomai nuo vietos, kur žuvys gyveno ar buvo veisiamos. Pats paprasčiausias maistinio jodo šaltinis kaip ir anksčiau lieka kalio jodatu praturtinta pavirinta druska. Viename jos grame yra 40 µg jodo. Vadinasi, kasdien vartojant apie 5 gramus druskos, jūsų organizmas gaus būtiną jodo dozę, net atsižvelgiant į tai, kad dalis jo išgaruoja kaitinant. Todėl joduotąją druską geriau vartoti sūdant jau pagamintus patiekalus.
Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos
8 February, 2016
Kol mūsų sveikata gera, nė nepastebime, kad mūsų organizme gyvena daugiau nei 400 rūšių bakterijų – šios kaimynės sveria 1,5 - 2 kg ir sudaro 2-3 % mūsų svorio. Juk jos negali nedaryti įtakos mūsų organizmui, tiesa? Daug kalbama apie naudingus mikroorganizmus, tyrinėjamas jų vaidmuo, o jų reikšmė sveikatai iš tiesų didžiulė. Tačiau yra ir sąlyginai patogeninių mikroorganizmų, kurie įprastai gyvenant nepastebimi, bet tam tikromis aplinkybėmis jie tampa patogeniniais. Vienos tokių – Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos. Apie jas sužinota 1978 metais. Vėliau buvo gauta duomenų ir apie jų vaidmenį gastrito, dvylikapirštės žarnos opų ar skrandžio opų vystymuisi. Tai kardinaliai pakeitė požiūrį į skrandžio bei žarnyno ligų gydymą ir leido sumažinti chirurginių procedūrų skaičių, taip pat rečiau tokie susirgimai peraugdavo į vėžį. Šiuo metu jau žinoma apie 30 rūšių H. pylori bakterijų, kurių kiekvienos dar būna daug padermių. Tokia įvairovė lemia ir dar vieną jų pasalūnišką savybę – priešingai nei pūslelinės virusu, H. pylori bakterijomis užsikrėsti galima daug kartų.H. pylori bakterijos perduodamos sąlyčio metu ir buitiniu keliu, todėl jomis jau užsikrėtę dauguma žmonių (70 %). Nuo jų apsaugoti tik krūtimi žindomi kūdikiai, nes motinos piene esantis laktoferinas sunaikina H. pylori bakterijas. Klastingiausias šio mikrobo bruožas yra tai, kad jis apsuptas apsaugine fermentaciją skatinančia kapsule ir yra atsparus druskos rūgščiai. Savo spiraliniais žiuželiais bakterija tarsi pragręžia gleivinę ir patenka į ląsteles, kurios išskiria druskos rūgštį. Jas ardydamos ir virškindamos bei išskirdamos savo veiklos produktus jos pritraukia neutrofilus, kurie siekia sunaikinti H. pylori bakterijas. Pažeistoje gleivinės vietoje atsiranda uždegimas, nuo kurio ir prasideda gastritas, erozijos, skrandžio opos ar vėžys.Kai tai paaiškėjo, buvo imtasi gydymo taktikos naikinant sukėlėją, dėl ko atsirasdavo disbakteriozė ir mikroorganizmų mutacijos. Laimei, esant tokia dideliam užsikrėtusiųjų skaičiui, vis dėlto suserga ne visi, kuriuose paplinta šis mikrobas, o tik vienas iš 10 skrandžio opos atveju ir vienas iš 200 – vėžio atveju. Tai susiję su tuo, kad svarbu ne tik pats sukėlėjas, bet ir kiti veiksniai: nesubalansuota mityba, stresai, 0 kraujo grupė, druskos rūgštį išskiriančių skrandžio ląstelių sudėtis ir kiekis. Todėl labai svarbu griežčiau įvertinti šios infekcijos gydymo kriterijus.Naikinti H.pylori bakterijas tikrai būtina tik tiems, kam yra nustatyta klinikinė gastrito, duodenito (dvylikapirštės žarnos uždegimo), skrandžio opos diagnozė arba įtariamas vėžys. Kaip alternatyvų metodą mokslininkai siūlo kombinuoti terapiją su metabiotikais, gyvosiomis žarnyno bakterijomis, maistingomis ir stimuliuojančiomis medžiagomis jų augimui, sinbiotikais. Dėl išsamesnių rekomendacijų reikalingi papildomi moksliniai tyrimai.
Kaip pailginti gyvenimo trukmę? Žmogaus senėjimo priežastys
4 February, 2016
Per šį šimtmetį žymiai pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė. Tai lėmė sėkminga kova su daugeliu faktorių, dėl kurių anksčiau žmonės gyveno daug trumpiau. Tai ir sunkių infekcijų gydymas antibiotikais, pažanga chirurgijos ir traumatologijos srityje, toli pažengęs onkologijos mokslas. Deja, siekiant pailginti natūralią žmogaus gyvenimo trukmę, padaryta ne tiek jau ir daug. Mokslas pripažįsta, kad žmogaus organizmo funkcionalumo potencialas – maždaug 120 metų, tačiau mes vis dar negalime priartėti prie šio rodiklio. Taip, mes išmokome palaikyti ir pratęsti gyvenimą žmonėms, sergantiems sunkiomis chroniškomis ligomis, tačiau žmonija svajojo ne apie ilgą gyvenimą su įvairiomis ligomis, o apie galimybę gyventi ilgai nesenstant ir nesergant, išliekant sveikiems, kupiniems jėgų ir energijos. Dabar suvokėme, jog senėjimas – tai labai sudėtingas, iki galo neištirtas procesas. Šiuo metu mes jau turime šiek tiek žinių apie metabolinius pažeidimus vykstant senėjimui, bioenergetinių procesų sumažėjimą mitochondrijose, taip pat apie procesus, susijusius su kamieninėmis ląstelėmis.Kamieninių ląstelių studijos – viena iš svarbiausių medicinos tyrimo krypčių. Paaiškėjo, kad su amžiumi kamieninių ląstelių skaičius nekinta, tiesiog sumažėja jų aktyvumas. Mokslininkai ieško jų stimuliavimo būdų, bando išsiaiškinti, dėl ko senstant prarandamos vienos ar kitos savybės. Ryškiausiai šis praradimo procesas matomas stebint imuninės sistemos apsaugą, todėl yra netgi tam tikslui sukurta Imunologinė organizmo senėjimo teorija. Tačiau įrodymų, jog senėjimo procesas priklauso nuo kažkokio vieno mechanizmo, iki šiol nėra.Įdomūs pastarųjų metų darbai mitochondrijų ir bioenergetinių procesų tyrimų srityje. Kiekvienos mūsų ląstelės branduolyje yra mitochondrijos – mažyčiai energijos generatoriai (be šios energijos nebūtų gyvybės). Jos, atrodytų, veikia kiekviena atskirai, tačiau jų energija susijungia ir vadovauja gyvybinėms organizmo pajėgoms apskritai. Aptikta, kad prasidėjus oksidaciniams stresams, kai paleidžiama apoptozės programa, dėl kurios prasideda uždegiminės reakcijos, būtent mitochondrijos siunčia signalą įjungti antioksidacinius mechanizmus. Dauguma gerontologų būtent mitochondrijoms skiria pagrindinį vaidmenį organizmo senėjimo procesuose.Tiriant genetines senėjimo problemas jau padaryta daug atradimų, tačiau mokslininkai ir toliau ieško genų, kuriuose užkoduotas ilgaamžiškumas. Yra telomerų kūno senėjimo teorija, pagal kurią pagrindinis vaidmuo nustatant gyvenimo trukmę skiriamas ypatingoms galūninėms chromosomų struktūroms – telomeroms. Kiekvieną kartą besidalijančios ląstelės vis labiau trumpėja, kol galiausiai praranda gebėjimą dalintis.Vis dar naudojama hormoninė senėjimo teorija, pagal kurią mokslininkai bando keisti hormonų lygį, priartinti jį prie jaunam organizmui būdingo lygio.Eksperimentai nuolat vykdomi visame pasaulyje ir mes laukiame naujų revoliucinių atradimų, juk visi norime ne šiaip ilgai gyventi, o gyventi ilgai nesendami!
Vitaminas D padės esant baltmei?
4 February, 2016
Sunkiai pagydoma ir paslaptinga baltmė (dar vadinama vitiligo liga) pasireiškia tuo, kad odoje atsiranda būdinga depigmentacija. Tokiu atveju epidermyje suyra melanocitai. Vitaminas D žinomas kaip medžiaga, kuri padeda palaikyti normalią raumenų funkciją bei atliekančia tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese. Mokslininkai tyria medžiagas galinčias veikti melanocitų proliferaciją ir migraciją, taip pat pigmento kaupimosi epidermyje reguliavimą. Vitaminas D taip pat moduliuoja T – ląstelių aktyvaciją,koordinuoja melanogeninių citokinų gamybos procesą, kas labai svarbu reguliuojant melanocitų brendimo ir gyvavimo ciklą. Prie odos apsaugojimo funkcijų vitaminas D prisideda savo galimybe palaikyti imuninės sistemos veiklą. Vitiligo mechanizme atsiranda aktyvios deguonies formos, mokslininkai bando įtakoti arba ištirti antioksidantų naudojimo galimybes. Atliktos studijos, kuriu metu buvo nagrinėjamos lokalaus vitamino D vartojimas esant baltmei galimybės, ypač derinant jį su ultravioletiniais spinduliais, tačiau šie tyrimai dar tęsiasi. 
Cukraus pakaitalai veikia žarnyno mikroflorą ir skatina nutukimą
2 February, 2016
Neseniai Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė neigiamą poveikį, kuris pasireiškia maistui vartojant cukraus pakaitalus. Paaiškėjo, kad pastarieji organizme sukelia nutukusiems žmonėms būdingus pažeidimus, o už jų atsiradimą atsakingi mūsų žarnyno mikroorganizmai.Pernelyg didelis svoris jau seniai siejamas su daugelio rimtų negalavimų rizika, o cukraus ribojimas mityboje laikomas būtinu ir svarbiausiu žingsniu gydyme arba profilaktikoje. Todėl taip paplito ir išpopuliarėjo cukraus pakaitalai. Jie gana įvairūs ir daugelis jų laikomi nekenksmingais. Kadangi jie nėra cukrus ir organizmui neduoda kalorijų, jie tarsi neturėtų didinti cukraus kiekio kraujyje, taip pat nuo jų tarsi neturėtų augti svoris. Tačiau 2014 m.spalio mėnesio žurnalo „Nature“ numeryje publikuotas straipsnis, kuriame aprašoma, kaip vartojant aspartamą organizme vystosi pažeidimai, būdingi nutukusiems žmonėms. Autoriai taip pat atliko eksperimentų, nurodančių šio reiškinio priežastį – mūsų organizme besiveisiančias bakterijas.Eksperimentas buvo atliktas su laboratoriniais gyvūnais, paskirstytais į 3 grupes: pirmoji gaudavo paprasto vandens, antroji – vandens su cukraus pakaitalu, o trečioji – vandens su paprastu cukrumi. Po 11 savaičių toje grupėje, kuri gaudavo aspartamo, visų pelių cukraus kiekis kraujyje buvo padidėjęs ir visoms išsivystė prediabetas. Ir tai pasireiškė visoms pelėms, nepriklausomai nuo jų svorio.Buvo daroma prielaida, kad organizme cukraus pakaitalai veikia žarnyno mikrobiotą, nes nustatyti jos spektro pakitimai, palyginus su kontroline grupe. Įdomu tai, kad aspartamo pridėjus prie laboratorinių žarnyno mikrobų Petri lėkštelėje, vyko panašūs pakitimai.Toliau siekiant nustatyti ryšį tarp cukraus pakaitalų ir mikrobų pakitimų buvo atlikti dar du bandymai. Pelėms su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje (hiperglikemija), kurioms buvo duodama cukraus pakaitalo, vėliau skirti antibiotikai, nuo kurių cukraus kiekis kraujyje sumažėjo. Tai įrodė ryšį tarp cukraus kiekio kraujyje padidėjimo ir žarnyno mikrobų. Antrojo eksperimento metu pelių su hiperglikemija išmatos buvo persodintos sterilioms pelėms, kurios apskritai neturėjo mikrobiotos. Paaiškėjo, kad nuo tokios procedūros recipientėms pelėms pasireiškė hiperglikemija. Kaip tik tai ir įrodė, kad cukraus kiekio padidėjimas tam tikru ryšiu susijęs su žarnyno mikroflora, kuri kinta veikiama cukraus pakaitalų. Būtent pastarieji ir atsakingi už polinkį į diabetą. Toliau atlikti bandymai ir su savanoriais visiškai patvirtino ankstesnių eksperimentų duomenis: vartojant cukraus pakaitalus, vystosi gliukozės netoleravimas ir keičiasi žmonių mikrobiota, o jų išmatų persodinimas paskatina hiperglikemijos atsiradimą.Šis darbas dar sykį atskleidė mikrobiotos vaidmenį ligų vystymuisi. Pats cukraus kiekio kraujyje padidėjimo mechanizmas liko ne visai aiškus. Galbūt padaugėja bakterijų, gebančių aktyviai įsisavinti maistines medžiagas net iš nekaloringo maisto. Tačiau gali būti ir taip, kad cukraus pakaitalų vartojimas skatina disbakteriozę, kuri slopina tam tikrus žarnyno mikroorganizmus, neleidžiančius padidėti cukraus kiekiui kraujyje. Aišku tik tai, kad cukraus pakaitalus reikia vartoti itin atsargiai.
Vaikų alergija maistui
1 February, 2016
Alergija maistui susijusi su padidintu imuninės sistemos aktyvumu, kuomet imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į tam tikras medžiagas, patekusias į organizmą su maistu.Viename amerikiečių atliktame tyrime dalyvavo vaikai, kuriems pasireiškia alergijos maistui simptomai. Šio tyrimo duomenimis, alergija prasideda ankstyviausiame amžiuje ir yra susijusi su uždegiminių mechanizmų reguliavimo sutrikimu, o konkrečiai – su T - limfocitų veiklos sutrikimu. Imuninis atsakas tampa pernelyg agresyvus ir sukelia alerginę reakciją. Maisto alergijos atsiradimą galima prognozuoti ankstyvame etape, ištyrus kraują iš bambos virkštelės. Jei kraujo tyrimas parodys sumažėjusį T - ląstelių ir padidėjusį uždegimo žymenų lygį, tai gali reikšti, kad ateityje bus didesnė rizika, jog išsivystys vienos ar kitos formos alergija maistu.Publikuotame Yuxia Zhang ir kitų Australijos mokslininkų tyrime buvo nustatyta, kaip alergijos maistui vystymąsi veikia monocitai. Šios ląstelės aktyviai kovoja su infekcija ir sudaro reguliuojančias bei signalizuojančias molekules, kurios veikia kitų imuniteto grandžių darbą. Ištyrus naujagimių kraują, buvo aptiktas ryšys tarp padidėjusio monocitų kiekio ir pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje išsivysčiusios alerginės reakcijos kai kuriems produktams.Paaiškėjo, kad monocitai siunčia T - ląstelėms signalus, dėl kurių pastarieji transformuojasi į tam tikrą T - limfocitų rūšį, kas dar labiau suaktyvina reakciją. Taigi, pernelyg aktyvūs monocitai suaktyvina ir sustiprina kitų ląstelių funkcionavimą, o šio proceso rezultatas – alerginė reakcija. Užuot naikinusi infekcijos sukėlėjus, imuninė sistema ima persekioti maisto produktų baltymus. Akivaizdu, kad šį pradinį alergijos mechanizmą paleidžia monocitai, bet kas paskatina jų pačių pernelyg didelį aktyvumą? Turbūt dar teks sužinoti apie genetinių, mitybos nėštumo metu ir kokių nors kitų veiksnių vaidmenį. Tačiau dabar jau atsirado galimybė sukurti priemones, galinčias kontroliuoti imunines ląsteles ir taip užkirsti kelią vaikų alergijos maistui atsiradimui.
Sveika mityba padeda lengviau užmigti ir gerina miego kokybę
1 February, 2016
Neseniai atliktais tyrimais bandyta nustatyti, kaip mityba veikia miego kokybę. Paaiškėjo, kad valgant mažai skaidulų ir daug sočiųjų riebalų, miegas būna ne toks gilus, dažnai nubundama. Rekomenduojama valgyti daug skaidulų turinčių produktų, mažinti riebalų ir cukraus kiekį, nes tai padės sureguliuoti miegą. Tokia sveikesnė mityba buvo tyrinėta jau anksčiau ir rekomenduojama širdies ligomis sergantiems žmonėms, bet šį kartą paaiškėjo ir jos teigiamas poveikis miego kokybei.
Osteoartritas – dažna vyresnio amžiaus žmonių problema
25 January, 2016
Atsižvelgiant į sąnarių ligų gydymą, dažniausiai naudojami  nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV), chondroprotektoriai, kiti priešuždegiminiai preparatai, fizioterapinės procedūros.Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) – populiariausias gydymas, tačiau vaistai turi daug šalutinių poveikių ir kontraindikacijų. Turint omenyje distrofinį degeneracinį pažeidimų pobūdį, dažnai naudojamos priemonės sulėtinančios kremzlinio audinio degeneraciją (chondroprotektoriai). Jie priskiriami prie  lėtai veikiančių medžiagų, poveikis pasireiškia tik po 2-3 savaičių. Kursas turėtų būti pakankamai ilgas, ne trumpesnis nei 2 mėnesiai. Tiriamos galimybės naudoti produktus, kuriuose yra omega 3 riebiosios rūgštys. Jose realizuojami mechanizmai slopinantys uždegimo mediatorius. Bet šie tyrimai dar nėra baigti.Medžiagų paieška, slopinančių uždegimą ir sąnarių skausmą, bet be šalutinių poveikių, kaip NPV, tęsiasi.
Mesti rūkyti? Lengvai!
25 January, 2016
Keista, bet 80-90 % rūkančiųjų nori atsikratyti šio žalingo įpročio. Tačiau jie arba dvejoja, arba neįveikia kylančių nemalonių pojūčių. Mokslininkai nuolat ieško būdų jiems padėti. Pavyzdžiui, Scripps tyrimų institutas (angl. The Scripps Research Institute) savo paskutiniuose tyrimuose pasiūlė visiškai naują kryptį: šiame nelengvame kelyje gali padėti tam tikri bakterinės kilmės fermentai. Veikimo principo esmė – fermentai gali aptikti ir sunaikinti nikotiną jam dar nepasiekus smegenų. Tokiu būdu cigaretė surūkoma, ritualas atliekamas, o malonumo nepatiriama. Sprendimas rastas pačioje gamtoje, tiesiog žemėje. Ištyrus dirvožemį, kuriame auginamas tabakas, aptikta Pseudomonas putida bakterijų. Jomis mokslininkai susidomėjo labiausiai dėl to, kad jose esantis NicA2 fermentas gali iš nikotino išgauti anglį ir azotą. Tai vienintelis šios bakterijos energijos ir gyvybės šaltinis. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu pelėms buvo duodama nikotino dozė, prilygstanti vienai surūkytai cigaretei. Vėliau jie pridėdavo ir fermento NicA2. Nikotino pusėjimo trukmė iškart sumažėjo 10-15 kartų (nuo 2-2,5 val. iki 10-12 minučių). Bandymai padidinti fermento dozę šią trukmę dar labiau sutrumpino ir apskritai neleido nikotinui patekti į smegenis. Šio fermento tyrimai parodė, kad jis stabilus ir atsparus žmogaus kūno temperatūroje, jame nėra toksiškų metabolitų. Jo galima vartoti įvairiu periodiškumu ir jis ilgai išlieka aktyvus. Jo tyrėjai teigia, kad kol kas dar tik pradinis šio darbo etapas, bet jie labai tikisi padidinti fermento stabilumą, kad vienos injekcijos poveikio užtektų mažiausiai mėnesiui.
Kodėl nutukimas paspartina osteoporozės vystymąsi?
25 January, 2016
Visiems žinoma, kad osteoporozė susijusi su per mažu vitamino D kiekiu. Vitaminas D žinomas kaip medžiaga, kuri gali padėti palaikyti kalcio absorbciją bei pasisavinimą, palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje ir normalią kaulų būklę. Tačiau kuo čia dėtas nutukimas? Daugelyje mokslinių darbų pastebėtas tarpusavio ryšys tarp nutukimo ir per mažo vitamino D kiekio. Buvo ištirti tam tikri mechanizmai, dėl kurių vitamino D kiekis kraujyje sumažėja, jei yra per daug riebalinio audinio. Pirmasis susijęs su tuo, kad nutukę žmonės mažai juda ir trumpiau būna saulėje, dėl ko odoje susidaro mažiau cholekalciferolio (vitamino D3). Antrojo mechanizmo esmė yra tai, kad vitaminas D kaupiasi didžiulėje riebalinio audinio masėje ir išauga jo katabolizmo apimtys, kurių rezultatas yra neaktyvi vitamino D forma – 24,25-hidroksivitaminas D. Be to, esant nutukimui, vystosi nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga, dėl kurios hepatocituose mažiau sintetinama vitamino D. Nutukusiems žmonėms būtina reguliariai tikrintis 25(ОН)D kiekį kraujo serume. Ypač svarbu tai išaiškinti pomenopauzinio amžiaus moterims, nes osteoporozės rizika joms yra itin didelė.
Hepatito C virusas – Parkinsono ligos atsiradimo rizikos faktori
25 January, 2016
Taivano mokslininkai – Hsin-Hsi Tsai su kolegomis – prie tokios išvados priėjo po to, kai buvo ištirtos daugiau kaip 49 tūkstančių pacientų, turinčių hepatito B ir hepatito C virusą, ligos istorijos. Kontrolinėje grupėje buvo beveik 200 tūkstančių žmonių.Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad virusinis hepatitas C du kartus padidina Parkinsono ligos atsiradimo riziką. Parkinsono liga laikoma multifaktoriniu susirgimu, o hepatitas C yra tik vienas iš rizikos faktorių.Mokslininkai padarė prielaidą, jog tai įvyksta tuomet, kai hepatito C virusas įveikia hematoencefalinį barjerą, o šio veiksmo rezultatas – pažeidžiami neuronai, gaminantys dopaminą, tačiau su hepatito B virusu neaptinkamas panašus neurotoksinis poveikis. Toks pat neuronų pažeidimo mechanizmas aprašomas, kai gripo, herpeso, ŽIV, koksaki, japoniškojo encefalito virusai prasiskverbia pro kraujo-smegenų (hematoencefalinį) barjerą. Šių virusų patekimas pro kraujo-smegenų barjerą sukelia dopaminą gaminančių neuronų uždegimą ir degeneraciją.Amerikos Nacionalinio Parkinsono ligos fondo direktorius ir Floridos universiteto skyriaus vedėjas Michael S. Okun pakomentavo šį tyrimą: „Mes ir anksčiau gaudavome duomenų apie virusus, prasiskverbiančius pro kraujo-smegenų barjerą ir sukeliančius neuronų uždegimą ir žūtį. Tačiau šis darbas, atliktas su labai didele žmonių grupe, pateikia tvirtais įrodymais pagrįstus duomenis. Tai leidžia informuoti gydytojus, jog pacientus su hepatitu C būtina konsultuoti neurologams, žinant apie padidėjusią Parkinsono ligos atsiradimo riziką.“
Oksidacinis stresas sukelia hipertenziją ir miokardo hipertrofij
25 January, 2016
Hipertenziją (padidėjusį kraujospūdį) beveik visuomet lydi miokardo arba širdies raumens hipertrofija (kairiojo širdies skilvelio sienelės sustorėjimas). Jos išsivystymą didele dalimi lemia tai, ar sunki ligos forma ir kokia jos prognozė. Todėl mokslininkai domisi antioksidantų panaudojimu gydymui, nes nustatytas oksidacinio streso vaidmuo tuose mechanizmuose, kurie ir sukelia hipertrofiją. Aktyviųjų deguonies formų (ADF) susidarymo miokardo ląstelėse mechanizmai labai sudėtingi ir gana glaudžiai susiję su mitochondrijomis. Būtent jų vidinėje membranoje susidaro pagrindinės laisvųjų radikalų, kurie ir sukelia oksidacinį stresą, sankaupos. Deja, kol kas neatrastas efektyvus antioksidantas, galintis kauptis būtent mitochondrijose. Todėl šiuo metu vartojamas kofermentas Q10 arba vitaminas E ne itin veiksmingi kovojant su miokardo hipertrofija.Sag C.M., Santos C.X., Shah A.M. Redox regulation of cardiac hypertrophy. J. Mol. Cell. Cardiol., 2014, 73, 103-111).
Kam reikalingas papildomas kalcio kiekis?
20 January, 2016
KALCIO VARTOJIMO NORMOS
Lytis ir amžiusEFSA(EUROPA) mg/parąRDA (JAV)mg/parąRekomendacijos PSOmg/parą
Vaikai iki 1 metų500500
Vaikai   2-12 metų400800
Lytinė branda (13-18)1000
Besilaukiančios ir maitinančios moterysvidituniškaividituniškai1200-1500
Jauni žmonės 20-30 metų7001000-1200800
Moterys 30-45 metų1000
Vyrai  30-60 metų1000
Moterys 46 ir vyresnės1500
Vyrai 60 ir vyresni1500
              Kalcis – vienas iš svarbiausių mineralų žmogaus organizme. Jis absorbuoja nemažą kiekį druskų organizme, todėl jį galima priskirti ne prie mikro – , o prie makroelementų. Žmogaus kūne kalcio yra nuo 1 iki 1,5 kilogramo. 99% kalcio yra kauluose, dantyse, o likęs 1% ištirpsta kraujyje ir dalyvauja biocheminiuose organizmo procesuose – kraujo krešėjime, energijos apykaitoje, raumenų veikloje, nervų impulso perdavime, skrandžio peristaltikos darbe (virškinimo fermentų veikime), ląstelių dalijimosi ir specializacijos procesuose, bei kituose organizmo procesuose. Todėl kalcio lygį organizme reikia išlaikyti tinkamą ( 2,15- 2,5 mmol/l). Norint išlaikyti normalios būklės kaulus ir dantis, paros kalcio norma (1200-1500 mg) turėtų kasdieną patekti į organizmą su maistu. Mūsų aplinkoje daugiausiai yra paplitęs kalcio karbonatas, kaip viena iš kalcio formų. O žmogaus ir gyvūnų skelete kalcis randamas labiau sudėtingoje hidroksiapatito formoj. Kalcio hidroksiapatito sudėtyje kalcio ir fosforo santykis yra 2:1, tai leidžia kalciui greitai transformuotis ir patekti į kaulus. Helatavimo būdas – baltyminės molekulės kaip laidininko prijungimas, leidžiantis kalcį lengviau įsisavinti. Baltymai padeda palaikyti normalią kaulų būklę.  Helatinė kalcio būsena leidžia lengviau kalciui patekti į kaulus ir apsaugo nuo kalcifikatų susidarymo. Kalcio yra natūraliuose produktuose – sūryje, varškėje, mėsos produktuose. Atrodytu, teisingai maitinantis kalcio turėtų užtekti organizmui, tačiau taip nėra, nes kalcis labai kaprizingas mineralas – įsisavinti organizmas jį gali tik laikantis tam tikrų sąlygų:
  • esant pakankamam skrandžio rūgštingumui;
  • esant gerai tulžies sekrecijai;
  • esant sveikiems inkstams;
  • pakankamai būnant saulėje.
Labai svarbūs žmogaus gyvenimo laikotarpiai, kuomet trūksta kalcio – paauglystė, kada intensyviai auga kaulai, nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpis, kada vystantis vaisiui jo formavimuisi reikalingas nemažas kalcio kiekis, taip pat senatvės laikotarpis, kuomet hormoninio disbalanso procesai silpnina kaulus. Visais šiais laikotarpiais organizmui būtinas papildomas kalcio kiekis.Kalcis ne tik padeda palaikyti sveiką kaulų ir dantų struktūrą, bet ir reguliuoja kraujo krešėjimą, gerina miego kokybę palaikant normalų nervų impulso perdavimą, palaiko virkinimo fermentų veiklą. Biologinio prieinamumo požiūriu didelę reikšmę turi kalcio kartu su vitaminais ir mikroelementais. Yra labai svarbi fizinė organizmo būsena- amžius, lytis, ūgis, rasė, paveldimumas. Kalcio  junginiai su   Vitaminu D3, Vitaminu C bei mikroelementais, kurie dalyvauja kalcio įsisavinime pagerina jo biologinį prieinamumą. Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir pasisavinimą, taip pat normalią kalcio koncentraciją kraujyje bei normalią kaulų ir dantų būklę. Vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių funkcijai, kaulų funkcijai, kremzlių funkcijai, dantų bei dantenų funkcijai palaikyti. Kava, arbata, kai kurie vaistai, stresas, trukdo kalciui įsisavinti. Kalcio sumažėjimas padidėja dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nepakankamo vitaminų kiekio racione, vartojant gazuotus gėrimus.
ATLIKITE KALCIO POREIKIO TESTĄ
Amžius(paauglystės laikotarpis, moterys virš 40 m., besilaukiančios ir maitinančios moterys)Poreikis didėja
 Asteninė būsena, labiausiai moterimsPoreikis didėja
RūkymasPoreikis didėja
Alkoholio vartojimas daugiau nei 50g/per parąPoreikis didėja
Mažas fizinis aktyvumasPoreikis didėja
Hormoninių vaistų vartojimas(Kortikosteroidai)Poreikis didėja
Paveldimumo įtaka, kaulų lūžiaiPoreikis didėja
 Kalcio sąveika su kitais mikroelementaisKalcis kaip mineralas turi glaudų ryšį su kitais mikroelementais esančiais mūsų organizme. Patys tinkamiausi kalcio junginiai yra su fosforu, magniu, cinku, manganu, chromu.Fosforas – kartu su kalciu padeda kaulų mineralizacijai, padeda palaikyti kaulų ir dantų būklę, be jo kalcio įsisavinimas būtu ne toks veiksmingas. Fosforas reikalingas kiekvienai organizmo ląstelei, nes padeda palaikyti normalią ląstelių membranų funkciją. Padeda palaikyti normalią ląstelių energijos apykaitą.Magnis – taip pat labai svarbus mineralas, jis dalyvauja daugiau kaip 350-yje biocheminių organizmo procesų. Pakankamas magnio kiekis  yra būtinas norint  palaikyti tinkamą mineralų balansą mūsų organizme, kadangi padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą. Šis mineralas prisideda prie kaulų ir dantų būklės palaikymo. Tai antistresinis mineralas nuimantis nerimą, susierzinimą, taip padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, psichologinę funkciją, padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Taip pat padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, normalią baltymų sintezę, energijos apykaitą.Manganas – padeda pernešti deguonį į ląsteles, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Būtinas normaliai kaulų būklei palaikyti ir normaliam jungiamojo audinio formavimuisi. Padeda palaikyti normalią energijos apykaitą.Cinkas – labai svarbus padedant palaikyti rūgštinę – bazinę apykaitą, angliavandenių ir riebalų - rūgščių apykaitą bei normalią maistinių makromedžiagų apykaitą. Hormonų – padeda palaikyti normalią testosterono koncentraciją kraujyje bei padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją. Jis įsisavinamas su kalciu, padeda palaikyti normalią kaulų, plaukų, nagų ir odos būklę. Cinkas reikalingas normaliam regėjimui išsaugoti, taip pat normaliai vitamino A apykaitai.Chromas – dalyvauja palaikant normalią maistinių makromedžiagų apykaitą, padeda įsisavinti gliukozę palaikant jos koncentracija kraujyje.
Nauji tyrimai dėl svorio kontrolės
15 January, 2016
Mokslinio centro (JAV, Kolorado universitetas) tyrimai parodė, kad atsparus krakmolas turi įtakos kūno svorio mažėjimui. Kelios savanorių grupės, dalyvavusios tyrime, buvo maitinamos produktais, kurių sudėtyje yra skirtingų rūšių atsparaus krakmolo. Jo kiekis paros maisto normoje (priklausomai nuo bendro angliavandenių kiekio) svyravo nuo 0% iki 10,7%. Rezultatai parodė, jog pakeitus atspariuoju krakmolu vos 5% paprastųjų angliavandenių, kūno riebalų deginimo efektyvumas padidėjo 23%. Kito tyrimo metu (Rowett, Aberdeen, United Kingdom) buvo tiriama antsvorį turinčių vyrų sveikatos būklė. Kiekvieną dieną jie gaudavo 27 g paprastųjų angliavandenių ir 5 g atsparaus krakmolo. Po kurio laiko tiriamuosius išskirstė į grupes: vienai grupei tris savaites duodavo 42 g angliavandenių ir 2,5 g atsparaus krakmolo, o antrai grupei – 16 g paprastųjų angliavandenių ir iki 25 g padidintą atsparaus krakmolo kiekį. Antrojoje grupėje pastebėtas žymiai didesnis atsparumas insulinui nei pirmojoje grupėje.
Mažo kaloringumo ir mažai angliavandenių turinti mityba teigiama
13 January, 2016
Mokslininkų dėmesį vis labiau patraukia įvairių maistinių skaidulų, pavyzdžiui, trumpųjų grandinių fruktooligosacharidų (FOS), panaudojimo maiste galimybė. Ištirtas jų naudingas poveikis organizmui –nors ir gali pakeisti cukrų, skaidulos turi mažai kalorijų, praktiškai neabsorbuojamos žarnyno, tačiau labai svarbios jo motorikos stimuliavimui. Žarnyno mikrofloroje jos atlieka prebiotikų funkcijas. FOS veikia žmogaus sveikatą ne vienu, o keliais svarbiais aspektais: tai yra sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas, imuninės sistemos reguliavimas, normalaus cukraus kiekio kraujyje palaikymas. FOS dalyvauja reguliuojant kalcio apykaitą, ypatingai padidėjus osteoporozės rizikai. FOS sudaro geriausias sąlygas kalcio metabolizmui – padidina jo absorbciją iš žarnyno. Remiantis kelių tyrimų rezultatais buvo patvirtinta, kad FOS gali tapti viena iš pagalbinių priemonių osteoporozės profilaktikai.FOS didelis kiekis randamas vaisiuose, ankštinėse ir kitose daržovėse, javuose. Yra daugybė produktų, iš kurių galima gauti FOS: tai citrusiniai vaisiai, cikorijos, šparagai, svogūnai, pomidorai, kviečiai. Sukurtos technologijos jiems gauti iš įvairių dumblių, grūdų, runkelių ir cukranendrių. Tačiau visiškai nesvarbu, iš kokių augalų gautos maistinės skaidulos, svarbu, kad jos patektų į organizmą ir neturi reikšmės, ar su maistu, ar kaip specialus papildas, nes jų efektyvumas ir poveikis naudingas bet kuriuo atveju.
Traukuliai
13 January, 2016
Ar esate pabudęs naktį  nuo raumenų sutraukimo (mėšlungio)? Kuom galima tai paaiškinti? Traukuliai – centrinės nervų sistemos susirgimas (encefalitas, meningitas, epilepsija). Dažnai vaikams pasireiškia traukulių sindromas karščiuojant. Tokiu atveju būtinas medikų įsikišimas. Dažniausiai pasitaiko traukuliai, atsiradus metabolizmo ar venų nepakankamumui. Jie nepavojingi, bet sukelia labai nemalonius pojūčius. Norint nustatyti, kas sukelia šiuos nemalonumus, reikia ištirti magnio, kalio, kalcio ir baltymų kiekį kraujyje. Šie mineralai koordinuoja ir balansuoja visų raumenų darbą. Pažeidus nors vieno iš šių mineralų balansą, prasideda toniniai raumenų susitraukimai (mėšlungis). Dažniausiai susiduriame su magnio trūkumu organizme, šiais laikais tai pasitaiko dažnai. Jo trūkumas pasireiškia jam nesant maiste, arba atsiradus virškinamojo trakto ligoms, kuomet sumažėja magnio įsisavinimas. Suaugusiam žmogui magnio paros norma yra 280mg. Magnio norma būtina didinti nėštumo metu (300 mg/parai), maitinant krūtimi (350 mg/parai), stresinėje būsenoje ir padidėjus fiziniams krūviams. Sunkūs somatiniai susirgimai taip pat labai mažina magnio kiekį organizme. Šis mineralas įtakoja medžiagų apytakos procesus organizme. Sąveikaujant su magniu žmogaus organizme vyksta apie 350 svarbių reakcijų, o jo trūkumas sukelia didelių sveikatos pakitimų. Kadangi magni padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.Magnis vienas organizme neegzistuoja, jis sąveikauja su kitais mineralais, padėdamas išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą. Atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese. Jis aktyvai reaguoja į nervų sistemos veiklą ir padeda normalią raumenų funkciją. Reguliuoja energijos apykaitos palaikymą. Magnis reikalingas noris palaikyti normalią energijos apykaitą, normalią nervų sistemos veiklą, baltymų sintezę, psichologinę funkciją bei normalią kaulų ir dantų būklę.Todėl teisingai sudaryta kalcio ir magnio proporcija turi sudaryti 2:1 kalcio – magnio santykį. Jeigu organizmui reikalingas didesnis kalcio kiekis, tai magnio kiekį irgi būtina padidinti. Yra daug priežasčių, kurios išnaudoja magnio atsargas:
  • įtemptas protinis darbas;
  • didelės fizinės apkrovos;
  • stresas;
  • kava, alkoholis;
  • diarėja, padidėjęs prakaitavimas, skysčius varančių vaistų naudojimas;
  • dieta, naudojant daug miltinių, saldžių ir sūdytų produktų;
  • saldūs gazuoti gėrimai;
  • baltyminė dieta;
  • chirurginė intervencija;
  • diabetas;
  • padidėjęs cholesterolio kiekis.
 
Kaip išvengti diabeto komplikacijų ?
11 January, 2016
2 tipo cukrinis diabetas dažnai sukelia apatinių galūnių trofinius sutrikimus. Svarbios priemonės, kad išvengti komplikacijų ir visų pirmą diabetinių pėdų ir opų atsiradimą – tai dėvėti specialius batus bei naudoti specialius įdėklus tam, kad užkirsti kelią traumoms. Taikomas specialių pratimų rinkinys, kad pagerinti kraujotaką galūnėse. Žinoma, pirmiausia svarbios visos mitybos reguliavimo priemonės, cukraus kiekiui kraujyje sureguliuoti.Teigiamą poveikį kraujagyslėms ir neuro-trofinėms procesams turi dvi perspektyvios grupės priemonių - alfa-lipo rūgštis ir B grupės vitaminai (B1, B6, B12).Alfa lipo rūgšties poveikis yra susijęs su pagrindinių fermentų aktyvinimu Krebso cikle – tai pagrindinis ląstelių energijos gamybos mechanizmas. Alfa-lipo rūgštis – tai universalus antioksidantas, jis naikina laisvųjų radikalų perteklių, sumažina glikuotų baltymų susidarymą, kuris pažeidžia kraujagysles. Manoma, kad alfa-lipo rūgštis gali mažinti, 2 tipo diabetu sergantiems pacientams rezistentiškumą insulinui, prisidėti prie visiško gliukozės naudojimo. Be to alfa-lipo rūgštis didina nervų augimo faktoriaus išskyrimą bei pagreitina nervų augimą po suspaudimo arba perpjovimo, kaip įrodė bandymai su gyvūnais. Žmonių klinikiniai tyrimai dar negavo patikimo duomenų patvirtinimo, tyrimai bus tęsiami.Vienas didelis tyrimas dėl lipo rūgšties veiksmingumo. Tyrimas buvo atliktas 38 ambulatoriniuose centruose Vokietijoje 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams su simetriškai distalines neuropatijos klinikiniais požymiais. Jo rezultatai bus dar analizuojami ir tiriami.
Vyrai irgi nenori senti
11 January, 2016
Specialiai vyrams, kurie nori atrodyti jaunesni, bet nežino kaip:
  1. Pakankamas ir pilnavertis miegas. Svarbiausi anti-senėjimo hormonai - augimo hormonas ir melatoninas miego metu gaminasi organizme. Jie užkerta kelią ląstelių senėjimui.
  2. Svorio kontrolė, liemens apimtis. Neleiskite atsirasti „pilvukui“ – jis ne tik gadina jūsų išvaizdą. Liemens apimtis yra tiesiogiai koreliuoja su visceralinių riebalų kiekiu, sveikatai labai kenksmingo riebalo – jo kaupimasis įrodo kraujagyslių pralaidumo pažeidimus, riebalų hepatozę. Išmokite kontroliuoti savo mitybą – maisto kiekis ir kokybė turi tiesioginį poveikį sveikatai. Pasistenkite nepersivalgyti. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad jeigu jums virš 30 metų, būtina sumažinti maisto kiekį, kartais suregti organizmo iškrovos dienas. Tai prailgina gyvenimą.
  3. Vartokite vitamininius ir mineralinius kompleksus. Tai paprasčiausias būdas išlaikyti gerą kūno formą.
  4. Palaikykite reguliarų seksualinį aktyvumą. Tai leidžia išlikti jaunam, palaikyti hormono lygį; skatina laikyti save formoje.
  5. Pagal galimybe išlaikykite grakštumą. Visi žino, kad nutukę žmonės dažniausiai atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų.
  6. Rūpinkitės oda – vyrų oda taip pat to reikalauja. Valymas, drėkinimas – atkreipkite dėmesį į savo veido odą.
  7. Stenkitės išvengti streso. Įtampa namuose ar darbe išsekina organizmą ir pagreitina senėjimą.
  8. Klausykite ramią muziką. Nepiktnaudžiaukite ausinėmis ir garsia muzika.
  9. Nerūkykite. Be žalos jūsų sveikatai tai priežastis atsirasti raukšlėms ant veido ir pirmalaikėms raukšlėms.
  10. Venkite naktinių klubų lankymą. Oras sumaišytas su cigarečių dūmais, triukšmas ir sutrikes miegas, nepadeda išsaugoti jaunystę.
  11. Nevartokite energetinių gėrimų. Šie gėrimai priverčia organizmą dirbti didžiausiu pajėgumu. Geriau aktyvuoti kūno funkcijas fizinių krūvių pagalba.
  12. Alkoholis - tik nedaug, ir nedažnai.
  13. Gerkite daug vandens. Vidutiniškai patartina gerti 2 litrus per dieną.
  14. Reguliariai  tikrinkite sveikatą. Tai padės aptikti nukrypimus ankstyvosiose stadijose.
  15. Pasivaikščiojimas gryname ore. Deguonis yra būtinas žmogaus organizmui, jo nebuvimas veda prie nuovargio ir turi įtaką miego kokybei.
  16. Lankykite sauną, rusišką ir turkišką pirtis, infraraudonųjų spindulių sauną, tai padeda jums atsikratyti toksinų, atnaujinti odos ląsteles ir tapti šiek tiek jaunesniais.
  17. Išlaikykite smegenų aktyvumą. Skaitykite, įsiminkite eilėraščius, kurkite, išraskite ką nors - tai padės išsaugoti proto aiškumą daugeliui metu.
Kaip nepriaugti svorio?
11 January, 2016
Ir nebūtinai turi būti alkanas. Bet valgyti reikia tinkamus produktus, tinkamu ritmu ir protingą kiekį. Tai padės atsikratyti alkio, ne priaugti svorio ir išlikti sveikiems.Ką yra naudinga valgyti?
  1. Vaisiai ir daržovės!Vaisiai ir ypač daržovės turi daug vandens ir skaidulinių medžiagų. Pabandykite apgauti skrandį, suvalgydami iš pradžių juos, o tada kitą maistą.
  2. Baltyminis maistas! Tam, kad nepriaugti svorio, būtinai valgykite maistą, kuriame yra daug baltymų. Tai gali būti augalinės ar gyvūninės kilmės baltymai, bet pageidautina turintis mažai riebalų.
  3. Valgykite vieną! Kaip tai bebūtų liūdna, bet geriau valgyti vienam. Šiuo atveju, mes suvalgome daug mažiau.
  4. Gėrimai! Nepamirškite gerti daug švaraus vandens, žaliosios arbatos. Ypač svarbu gerti, kai atsiranda alkio jausmas.
  5. Valgykite mažiau! Pabandykite sumažinti lėkštės dydį, nevalgykite antros porcijos.
  6. Sotumo ir alkio hormonai! Hormono lygis pas žmones yra skirtingas, tačiau jį įtakoja stresas, miego stoka, vienatvė, ligos.
  7. Normalizuokite miegą! Kai mes nepakankamai miegame, organizmas gamina mažai leptino, ir mes toliau valgome, nejaučiame sotumo nuo įprasto maisto kiekis. Be to, organizmas padidina grelino gamybą, ir mes vėl alkani. Kuo didesnis nuovargis ir miego stoka, tuo daugiau mes norime valgyti!
  8. Apgaukite apetitą! Užkandis, jei jo negali būti išvengiama, gali būti sudarytas iš žalių daržovių: salotos, salierai, morkos, kopūstai. Organizmas turės sunaudoti jų pasisavinimui daugiau kalorijų, nei jie patys turi.
  9. Ne būkite alkani! Kad nesijausti nuolat alkanam, valgykite dažniau ir mažomis porcijomis. Tuo pačiu organizmas nepereina į energijos taupymą.
  10. Valgykite lėtai! Nustatytas ryšys tarp svorio priaugimo greičio ir kaip greitai jūs valgote. Taip yra susiję su sotumo hormonų išskirimu. Valgant greitai jį tiesiog pakankamam kiekyje nespėja sintetinti organizmas. Ir mes toliau valgome nejausdami, kad jau sotus. Štai taip mes persivalgome ir priaugame papildomų kilogramų.
  11. Vitaminai, mineralai ir kiti reikalingi nutrientai! Protinga vartoti papildomai vitaminų ir mineralų kompleksus. Jie sudėtyje turi turėti B grupės vitaminus, vitaminus C, A, D ir E, rutino, folio rūgšties, mikroelementus, kalcio, magnio, cinko, vario, geležies, jodo, chromo, seleno. Organizmas nebus sąlygose, kai nepakanka nutrientų, ir netaupys bandydamas sumažinti energijos sąnaudas.
  12. Fizinis aktyvumas!Įtraukite nuolatinius nedideliu fizinius pratimus. Jie turėtų būti vidutinio intensyvumo, pavyzdžiui, vaikščiojimas ir kažkiek tonizuojančių pratimų 30 minučių.
Vasaros sezono nauda būsimoms mamoms
11 January, 2016
Žydinti vasara, jauki senelių sodyba, saulė, grynas oras, lengvi darbai sode ar darže – kas gali būti geriau nėščios moters organizmui. Naudingesnės ir savo rankomis užaugintos daržovės – jos ne tik skanesnės, bet ir sveikesnės netrukus gimsiančiam kūdikiui. Kai kurios jų ypač reikalingos besilaukiančiai mamytei kaip pagrindinis folatų šaltinis. Darni žmogaus organizmo veikla neįsivaizduojama be folio rūgšties, o nėštumo metu ji ypač svarbi. Jeigu būsimai mamai trūksta folio rūgšties, jai gresia ankstyvas placentos atsiskyrimas, persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Šios medžiagos trūkumas gali būti ir kūdikio apsigimimų priežastis. Todėl labai svarbu nustačius folio rūgšties trūkumą kaip įmanoma greičiau papildyti jos atsargas.Ką sodinti darže, kokios daržovės turi daugiausia folatų?Pradėkime nuo salotų: 100 g salotų lapų yra 40 mcg folio rūgšties, petražolės turi 117 mcg, o laiškiniai svogūnai – 11 mcg. Vis dėlto daržo lyderiu pelnytai vadinami šparagai – 100 g šparagų yra net 262 mcg folio rūgšties.Nemėgstančioms krapštytis darže patariama vasarą pirkti daržoves ir žalumynus turguje iš močiutės ar kaimynų, prieš tai įsitikinus, ar jos tikrai ekologiškos. Kita išeitis – vartoti papildus su folio rūgštimi.
Kodėl negalima gerti alkoholio, jeigu vartojate antibiotikus
11 January, 2016
Daugelis antimikrobinių medžiagų – ne tik antibiotikai – turi lemiamos įtakos alkoholio metabolizmui organizme. Alkoholio metabolizmas vyksta dviem etapais:I. Veikiamas alkoholdehidrogenazės fermento, alkoholis skyla, sudarydamas acetaldehidą. Tai labai nuodinga medžiaga, sukelianti daug nemalonių pojūčių piktnaudžiaujančiajam alkoholiu. Juk būtent acetaldehidas ir sukelia pagirių simptomus.II. Kitas fermentas – aldehiddehidrogenazė – suskaido acetaldehidą iki acetato. Tai mažiau kenksminga medžiaga. Yra žmonių, kurių organizmai negamina šio fermento arba gamina mažiau, todėl jie dažniau kenčia pagirias.Kartu su alkoholiu vartojami antibiotikai trikdo aldehiddehidrogenazės gamybą, todėl organizme padaugėja nuodingo acetaldehido, ir žmogus tuoj pat blogai pasijunta – jį kamuoja ypač sunkios pagirios. Žinoma, įvairūs antibiotikai skirtingai reaguoja su alkoholiu, pavyzdžiui, metronidazolas ir tinidazolas sukelia labai stiprią reakciją. Taip pat reikia vengti cefalosporinų, sulfonamidų ir nitrofuranų. Galimos individualios reakcijos į kitus vaistus. Taigi, verčiau nerizikuoti: arba gerti, arba gydytis!Dėmesio!
  1. Po vaistų vartojimo būtina vengti alkoholio dar 2–4 dienas.
  2. Ne tik vidiniai geriamieji antibiotikai, bet ir akių lašai, purškalai į nosį ir gerklę, injekcijos, vaginalinės žvakutės ir kremai – visa tai gali paveikti alkoholio metabolizmo procesą.
Taigi, būkite atsargūs!
Hormonai ir svoris. Kaip sulieknėti?
11 January, 2016
Jaunoms moterims labai dažnai rūpi papildomų kilogramų problema, todėl svarbu suprasti sąveiką tarp hormonų ir svorio, kurie yra glaudžiai ir tiesiogiai susiję.Pats įtakingiausias moteriškas hormonas yra estrogenas. Kiekvienas, net mažas šio hormono disbalansas sukelia sveikatos problemų. Estrogenai skatina pilvo ir šlaunų srityse riebalų kaupimą. Todėl bet koks estrogenų lygio sumažėjimas veda prie padidėjusio riebalų kaupimo, kaip šaltinis galimo periferinei hormonų sintezei. Perteklinis estrogeno kiekis, savo ruožtu, veda prie ginekologinių ligų.Kitas hormonas, kuris turi įtaką svoriui vaisingo amžiaus moterims - oksitocinas. Jis yra ypač įtakingas pogimdyviniam periode. Būtent oksitocino lygis lemia moterų elgesį po gimdymo, apsaugo nuo depresijos, skatina kūdikio rūpinimosi instinktą. Ir  tai oksitocinas, kuris lyg tiesioginio poveikio svoriui neturi, tampa perteklinio valgymo priežastimi, nes mama galvoja, kad tai būtina visaverčiam kūdikio maitinimui.Labai svoriui svarbus hormonas – tiroksinas, gaminamas skydliaukėje ir organizme reguliuoja medžiagų apykaitos procesus. Kai normalus hormono lygis, medžiagų apykaitos procesai irgi normoje. Bet jei tiroksino kiekis sumažintas, pastebima tendencija, kad priaugama svorio.Dalyvis šiame procese ir yra streso hormonas – noradrenalinas. Jis padeda palaikyti organizmą sudėtingose situacijose, priimant teisingus sprendimus. Bet jei "užvalgote" problemas, tai jūsų antinksčių liaukos gamina nepakankamai.Augimo hormonas somatropinas suaugusiems moterims palaiko raumenų masę ir skatina riebalų deginimą, išlaiko gražią ir elastingą krūtinę. Tačiau šio hormono mažėja su amžiumi, bei streso ir miego trūkumo metu.Tai tik keletą sudėtingų sąveikų, kurios yra svarbios norint suprasti procesus, kurie vyksta svorio netekimo arba jo padidėjimo metu. Taip pat yra itin svarbūs sotumo ir alkio hormonai -leptinos ir gretinas. 
Cukrus ir ligos
11 January, 2016
Neseniai Jungtinėse Valstijose pravestų medicinos studijų publikuotų « JAMA Internal Medicine », parodė, kad žmonės, kurie vartoja daug saldumynų, turi didelę riziką susirgti širdies ligomis.Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos leidiniuose, vidutinis amerikietis su maistu ir gėrimais kiekvieną dieną suvartoja apie 22 šaukštelius cukraus, o tai yra daugiau nei 350 kalorijų. Toks paslėptas cukrus yra saldainių, pyragų, sausainių, šokolado ir saldžiųjų gėrimų sudėtyje. Viena stiklinė saldžiųjų gėrimų - tai 35 g cukraus ir beveik 140 kalorijų.Šiame tyrime mokslininkai išanalizavo nacionalinių tyrimų duomenis ir nustatė, kiek yra papildomo cukraus amerikiečių racione. Buvo nustatyta, kad 71,4 % suaugusiųjų cukraus perteklius racione sudaro iki 10 %. Na, 10 % amerikiečių suvartoja daugiau nei 25 % savo mityboje saldžiųjų maisto produktų forma. Mokslininkų išvados parodė , kad kai racioną sudaro 17-21 % " cukraus " kalorijų, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja iki 38 %. Žmonės, kurių cukraus vartojimas sudaro daugiau kaip 21% visų dienos kalorijų, turi dvigubai didesnę kardiovaskulinės mirties riziką.Patarimai, kaip sumažinti cukraus vartojimą:
  • Gerkite nesaldžiuosius gėrimus;
  • Šaukštelių cukraus į kavą ir arbatą dėkite mažesnį skaičių;
  • Nevartokite vaisių sulčių iš pakelių, vaisių konservų sirupe ir t.t.;
  • Vietoj cukraus į košes dėkite šviežius vaisius;
  • Vietoj cukraus kepiniuose naudokite prieskonius ( imbierą, cinamoną);
  • Kaip saldiklį naudokite steviją.
Gera žinia norintiems numesti svorio: vanduo gali padėti!
8 January, 2016
Amerikiečiu žurnale «Obesity» paskelbtas straipsnis apie svorio mažėjimą tiems, kurie prieš valgį nepamiršta išgerti 0,5 litro vandens. Nustatyta, kad toks vandens „krūvis“ prieš valgį teigiamai veikė svorio mažėjimą, negu kitiems grupės tiriamiesiems. Šiuo metu, naudingos vandens savybės vis daugiau pritraukia mokslininkų dėmesį- vanduo tai mūsų organizmo vidinė aplinka, mūsų vidinis transportas, mūsų sveikatos gynėjas ir reguliuotojas. Jis yra mums gyvybiškai svarbus. Leidinyje „Medical News Today“ paskelbti tyrimų rezultatai apie smegenų funkcijos aktyvavimą išgėrus stiklinę vandens.
Miesto oras slopina imunitetą
7 January, 2016
Mūsų imuninė sistema nuolat patiria didelius krūvius. Vienas iš imunitetą neigiamai veikiančių faktorių, kurį sunku kaip nors pakeisti ar reguliuoti, tai užterštas oras. Jis veikia mus ir patalpoje, ir lauke. Smulkios dalelės gali patekti į kvėpavimo takus ir alveoles, sukelti uždegimus, padidinti infekcijos riziką. Kai į organizmą patenka svetimkūniai, įsijungia prigimtiniai atmetimo reakcijos mechanizmai: pradedame čiaudėti ir kosėti. Deja, mes beveik neturime galimybių nuo užteršto oro pasislėpti miške. Gatvės oro teršalų skirtinga kilmė, dispersija ir poveikis organizmui. Taip pat tiriamas ir SBS sindromas (sick building syndrome) – žalingo sveikatai pastato sindromas. Namų ore kaupiasi cheminių junginių lakiosios frakcijos, dulkės, sporos, anglies dioksidas, dūmai, degimo produktai ir įvairūs teršalai, ypač jei netinkamai ar nepakankamai vėdinamos patalpos. Tai buitinės chemijos, plastiko gaminių, baldų skleidžiami pavojingi cheminiai junginiai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) duomenimis, oro tarša – tai pagrindinis faktorius, daugelyje išsivysčiusių šalių provokuojantis ankstyvą žmonių mirtingumą. Pagrindiniu mechanizmu tampa oksidacinis stresas, pažeidžiantis ląsteles. Atstatyti šiuos pažeidimus gali antioksidantai.Antioksidantų savybių turi daugelis vitaminų ir mineralų. Dėl šių medžiagų trūkumo nusilpsta imuninė sistema, organizmas labiau pažeidžiamas teršalų. Todėl naudinga ir būtina gauti pakankamą kiekį mikroelementų. Vieno iš tyrimų, atliktų stambių įmonių biuruose, rezultatai parodė, kad bent 3 mėnesius vartojamas vitaminų – mineralų kompleksas teigiamai veikia žmogaus organizmą, sumažėja SBS simptomai: nuovargis, galvos skausmas, silpnumas, akių skausmas, gerklės perštėjimas, nosies užgulimas. Patys svarbiausi, būtiniausi ir geriausiai ištirti yra šie junginiai:
  1. Vitaminas A ir beta karotinas: dalyvauja atstatant ir palaikant imuniteto funkcijas. Vitaminas A atsako už T ir B ląstelių imuninės sistemos palaikomą žarnyno epitelį.
  2. Vitaminas D – padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą.
  3. Vitaminas E – pagrindinis riebaluose tirpus antioksidantas. Apsaugo ląstelių membranas nuo oksidacijos, stimuliuoja T ląstelių funkcijas.
  4. Vitaminas C – pagrindinis riebaluose tirpus antioksidantas. Prisidėti prie oksidacijos-redukcijos potencialo išsaugojimo ląstelėse, padeda atstatyti redukuoto pavidalo vitaminą E. Taip pat padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervųsistemos veiklą, padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.
  5. Vitaminas B2 – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį, palaikyti normalią geležies apykaitą.
  6. Vitaminas B6 – dalyvauja imuninės sistemos veiklos palaikyme, padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį bei padeda palaikyti normalų raudonųjų kūnelių susidarymą.
  7. Folio rūgštis – formuoja imuninį atsaką, padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį..
  8. Selenas – yra žinomas kaip antioksidantas turintis svarbų vaidmenį daugelyje procesų, tokių kaip, skydliaukės veikloje, ląstelių apsaugojime nuo oksidacinės pažaidos, imuninės sistemos veikloje.
  9. Mikroelementai cinkas geležis, varis – svarbiausi kofermentai, būtini imuniniams procesams.
2010 metais Pietų Brazilijoje tarp anglies gamyklos darbuotojų buvo atliktas didelis tyrimas. Darbuotojai veikiami dideliu kiekiu oro teršalų ir turėjo didesnę riziką susirgti rimta plaučių liga. Tyrimo metu, jie suvartodavo 500 mg vitamino C ir 800 mg vitamino E, per parą.Šio antioksidantų komplekso vartojimas 3 mėnesius lėmė oksidacinio streso biologinių žymenų  sumažėjimą iki priimtino lygio.Atliekant kitą tyrimą (Baccarelli et al.,), pasirinktoje pagyvenusių vyrų grupėje buvo tiriama širdies aritmija, kurią sukelia oro tarša. Buvo nustatyta, kad šios apraiškos gali būti sumažintos, naudojant vitaminą B6, B12, folio rūgštį ir metioniną.
Mūsų nuomonė apie kalcį nuolat keitėsi
7 January, 2016
Nagrinėdami duomenis, kokią reikšmę kalcis turi žmogaus sveikatai, pastebėjome, kad suvokimas apie jį nuolat kito.1 karta. Viskas prasidėjo nuo paprastųjų kalcio druskų – kalcio chlorido, gliukonato, glicerfosfato ar kalcio karbonato.2 karta. Mokslininkai suprato, kad beprasmiška vartoti kalcį, jei organizme trūksta vitamino D. Atsirado kalcio ir vitamino D kompleksai. Nes vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir įsisavinimą bei normalią kalcio koncentraciją kraujyje.3 karta. Sukaupta duomenų apie osteotropines medžiagas – be jų tinkamai nevyksta osteosintezė. Štai keletas pagrindinių mikroelementų, kurie dalyvauja kaulų formavimosi procese.
  • Zn – kofermentas, būtinas normaliai kaulų būklei palaikyti. Reikalingas normaliai maistinių makromedžiagų apykaitai. Padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
  • Mn – labai svarbus mikroelementas  padedantis palaikyti jungiamojo audinio formavimąsi. Reikalingas ląstelių – osteoblastų, kaulinio audinio statybinės medžiagos – aktyvumui, palaikant normalią kaulų būklę.
  • Cu – būtinas jungiamojo audinio palaikyme. Padeda palaikyti normalią energijos apykaitą bei nervų sistemos veiklą.
  • Mg – dalyvauja elektrolitų pusiausvyros palaikyme. Reikalingas normaliai raumenų funkcijai, baltymų sintezei bei kaulų būklės palaikymui.
  • Cr – chromo kiekis organizme turi įtakos normaliai gliukozės koncentracijai kraujyje palaikyti, taip pat padeda palaikyti maistinių makromedžiagų apykaitą.
4 karta. Remiantis sukauptais duomenimis, kartu su kalciu komplekse turėtų būti ne tik osteotropinių mineralų, bet ir komponentų, reikalingų stiprinti kaulų baltymų matricai. Šie komponentai – tai baltyminės medžiagos (prokolagenas, kolagenas), hialurono rūgštis, chondroitino sulfatas, vitaminas C. Vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą, kuris reikalingas normaliai kaulų, kremzlių, kraujagyslių, odos, dantų bei dantenų būklei.Chelatinės kalcio formos mineralinė sudėtis (kalcio hidroksiapatitas) papildyta hidrolizuotais baltymais, vitaminu D3, osteotropiniais mineralais (Zn,Si,B,Cr,Mg,Mn), o taip pat chondroitino sulfatu komponentu. Kalcio kompleksas turi turėti aukštą biologinį prieinamumą, chelatinimo dėka jis turi patenka tiesiai į kaulinį audinį ir įsiterpia į jo baltymo matricą. Cinkas padeda palaikyti normalią maistinių makromedžiagų apykaitą, o manganas normalią kaulų būklę. Kai kalcis patenka į organizmą ir tarpląsteliniame skystyje padidėja kalcio koncentracija, aktyvuojami kalciui jautrūs receptoriai (CASR). Po to aktyvuojama C (PLP) fosfolipazė ir branduolio faktoriaus kapa B (NF-κ B), o tai sąlygoja osteoklastų žuvimą. Šis mechanizmas sulaiko kaulą nuo rezorbcijos. Čia pat vyksta proliferacijos procesas: osteobalastų dėka atstatomas kaulinis audinys. Šį sudėtingą mechanizmą visuose veiklos etapuose palaiko visi kalcio komplekse esantys komponentai. Taip pat žinoma, kad kalcis dalyvauja ir stiprinant imuninę sistemą, reguliuojant kraujo krešėjimą ir energijos apykaitą, dalyvauja nervų impulso normaliame perdavime.  Padeda palaikyti normalią raumenų veiklą, virškinimo fermentų veikimą.
Menopauzės sulaukusioms moterims trūksta ląstelienos
6 January, 2016
Autoimuninių tiroiditų bei kitų autoimuninių susirgimų problemos (raudonoji vilkligė, sklerodermija, aktyvusis lėtinis hepatitas) neretai pasireiškia klimakterinio amžiaus sulaukusioms moterims. Visi šie susirgimai susiję su užsitęsusiu uždegiminiu procesu. Dėl tos pačios priežasties pradeda formuotis navikai, išsivysto širdies ir kraujagyslių patologijos, atsiranda nutukimas. Ieškodami išeities iš susidariusios situacijos, mokslininkai atkreipė dėmesį į maistines skaidulas. Daugybė pastaraisiais metais vykusių tyrimų siekė išaiškinti jų gydomąsias savybes. Тохоку (Japan) universitete buvo tiriamas piridoksino (B6) ir maistinių skaidulų poveikis, juos vartojant kompleksiškai. Tiriamosios – moterys, turinčios kraujagyslių aterosklerozės požymių. Tiriamoji grupė, vartojusi maistines skaidulas ir piridoksiną, pasiekdavo, jog komplikacijos atsirasdavo apie 60% rečiau, nei kontrolinėje grupėje.Kitas australų mokslininkų atliktas tyrimas siekiantis išsiaiškinti, kokį poveikį uždegiminiams procesams daro angliavandeniai. Aptiktas ryšys tarp kartu su maistu vartojamų sudėtingųjų angliavandenių, jų kiekio įvairovės ir pagyvenusių žmonių mirtingumo, kaip uždegiminių procesų rezultato. Dalyviai – 1500 moterų, 1245 vyrai, virš 49 metų. Tyrimas truko 13 metų. Tyrimo metu surastas ryšys tarp maitinimosi ypatumų ir uždegiminių procesų. Moterų susirgimai ir mirtingumas koreliavo su pilno grūdo duonos, termiškai neapdorotų daržovių,  nemaltų kruopų trūkumu racione ir padidėjusiu paprastųjų cukrų vartojimu. Vyrams svarbus pasirodė vaisių trūkumas racione.Panaši moterų susirgimų augimo koreliacija su nepakankamu pilno grūdo duonos vartojimu buvo ištirta darbe „The Iowa Women's Health Study“. Ilgiau nei 17 metų vykdomas darbas su 42 tūkstančiais moterų virš 55 metų, kuriuo buvo siekiama ištirti uždegiminių procesų lygį ir išsiaiškinti, kaip su jais susijęs mirtingumas. Palyginus tuos dalyvius, kurie nevalgė košių iš pilno grūdo javų su tiriamaisiais, kurie jas valgo nuo 4 iki 7 kartų per savaitę, pirmųjų mirtingumas sumažėjo 31%. Pagrindiniais aktyviaisiais komponentais šiuose produktuose laikomi antioksidantai.Medicinos mokyklos (UMass Вустер) tyrėjai ieškojo priklausomybės tarp maistinių skaidulų vartojimo ir uždegimo žymenų. Buvo dirbama beveik su dviem tūkstančiais postmenopauzės amžiaus moterų. Atrasta koreliacija tarp maistinių skaidulų vartojimo ir aptiktų uždegiminių žymenų – interleikin 6(IL6), o taip pat auglio nekrozės faktoriaus (TNF-alpha-R2).Apibendrinant, maistinės skaidulos – būtinas mitybos komponentas moterims menopauzės laikotarpiu. Jas vartoti paprasta, skanu, o efektyvumas ištirtas ir įrodytas.
Produktai su ispaninio šalavijo sėklomis Chia
6 January, 2016
Europos maisto saugos tarnybos (EMST) komisija jau 2009 metais patvirtino projektą, reglamentuojantį duonos ir jos produktų su ispaninio šalavijo sėklomis gamybą Europos Sąjungos šalyse. Buvo sukurta EMST Dietinių produktų, mitybos ir alergijos 18 narių grupė, kuri pripažino Chia sėklas kaip ateities maistą. Mokslininkų nuomone, iš tokių augalų, kaip ispaninis šalavijas ar linai, būtina sukurti veiklius produktus, skirtus diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai bei tokioms ligoms gydyti. Šiam tikslui tinkamiausios būtų ispaninio šalavijo sėklos, nes jose esančios omega-3 riebalų rūgštys yra pakankamai atsparios karščiui ir nesioksiduoja, be to, jomis galima sėkmingai reguliuoti lipidų kiekį kraujyje. Todėl nenuostabu, kad dabar Europoje atliekama daugybė mokslinių darbų, tiriančių Chia sėklas kaip nepakeičiamą ateities komponentą maisto pramonėje.Italijos Tuscia universiteto darbuotojai drauge su Slovėnijos mokslininkais sukūrė naują duonos receptą. Tai duona be glitimo, gaminama iš grikių ir ispaninio šalavijo sėklų, gausi flavonoidų ir omega-3 riebalų rūgščių. Ji daugeliu atžvilgiu pranašesnė už kvietinių miltų duoną: joje net 20 proc. daugiau baltymų, 74 proc. daugiau skaidulų ir 67 proc. daugiau omega-3 riebalų rūgščių. Beje, tokioje duonoje yra 14 proc. mažiau kalorijų ir 24 proc. mažiau paprastųjų angliavandenių, o joje esantys flavonoidai sustiprina antioksidacines savybes.Chia sėklos gali būti naudojamos ir sportininkų mitybai. Maisto racione jos gali iš dalies pakeisti cukrų kaip energijos šaltinį. Ištirta, kad jei prieš sporto varžybas vartojama gausiau angliavandenių, raumenyse susikaupia daugiau glikogeno, ir tai pagerina sporto rezultatus. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Alabamos universitete, buvo patikrinta, ar galima sportininkų vartojamus angliavandenius iš dalies pakeisti Chia sėklose esančiomis omega-3 riebalų rūgštimis ir taip pagerinti efektyvumą. Be to, taip sportininkai suvartotų mažiau cukraus. Kokia šio mitybos pasiūlymo reikšmė? Vartojant mažiau angliavandenių ir daugiau žmogaus sveikatai svarbių omega-3 riebalų rūgščių, pasiekiami tokie pat rezultatai, taigi fizinis efektyvumas nenukenčia.Ispaninio šalavijo sėklų baltyme gausu glutamo rūgšties, arginino ir asparto rūgšties. Chia esantys angliavandeniai išskirtiniai – jie pasižymi stingdomosiomis savybėmis. Chia drebučiai savo gebėjimu išlaikyti vandenį ir sudaryti emulsiją niekuo nenusileidžia guaranai arba želatinai.Visi šie tyrimai nebuvo patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir negali būti traktuojami kaip rekomendacijos. Laukiame tolimesnių chia sėklų savybių tyrimų.
Ar fermentuotas maistas iš tikrųjų gali padėti sergant egzema?
5 January, 2016
Naujas Korėjos mokslininkų tyrimas, atliktas su 9763 suaugusiais žmonėmis parodė, kad reguliarus fermentuotų tradicinių korėjietiškų produktų vartojimas 44% sumažina egzemos susirgimo atvejus. Paaiškėjo, jog egzemos ar atopinio dermatito paplitimą padidina didelis suvartojamos mėsos ir apdoroto maisto kiekis bei mažas fermentuotų maisto produktų kiekis. „Šie rezultatai rodo, jog mitybos raciono vesternizacija, tuo pačiu ir mažas fermentuotų maisto produktų vartojimas susijęs su atopinio dermatito padidėjimu ir paplitimu“, – parašė Sunmin Park (Hoseo University) ir Ji-Hyun Bae ( Keimyung University). Ši informacija svarbi, ji skleidžiama norint informuoti gyventojus ir siekiant sumažinti atopinio dermatito paplitimą.Kur slypi priežastis?Atsakydami į šį klausimą, Park ir Bae pateikė tradicinių korėjietiškų produktų pavyzdžius (tvendžan, kimči, makkoli) ir paaiškino, kad sveikatos būklė gali būti tiesiogiai susijusi su maiste esančiais gyvaisiais mikroorganizmais, tokiais kaip bakterijos, mielės, arba jų metaboliniai produktai, biogeniniai metabolitai, pasigaminantys fermentacijos metu.„Biologiškai aktyvūs peptidai susidaro mikrobų fermentacijos metu (proteolizė) iš maistinių baltymų ir turi imunostimuliuojantį efektą, tokį kaip padidėjusį lgA – gaminantį produkuojančias ląsteles ir skatinantį makrofagų aktyvumą. O tai paskatina teigiamą imunologinį poveikį žmogaus apsauginėje sistemoje, apsaugo nuo infekcinių susirgimų“, – rašo jie.„Fermentacijos proceso metu sintezuojasi svarbios maistingosios medžiagos, tokios kaip vitaminas K ( padedantis palaikyri kraujo krešėjimą ) ir vitaminas B12 (padedantis palaikyti raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą bei atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese)“. Tuo pačiu metu padidėjęs mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas skatina didesnį egzemos plitimą, skirtingai nei vartojant tradicinį subalansuotą maistą, ankštines bei kitas daržoves, vaisius ir jūros produktus.„Tokiu būdu, mitybos raciono vesternizacija tampa atopinio dermatito rizikos faktoriumi, kaip pavyzdį pateikiant suaugusius korėjos gyventojus“. Source: Published online ahead of print, doi: 10.1016/j.nutres.2015.11.011“Fermented food intake is associated with a reduced likelihood of atopic dermatitis in an adult population (KNHANES 2012–2013)”Authors: S. Park, J-H. Bae
Kaip glikemija įtakoja miokardo pažeidimų laipsnį infarkto atvej
5 January, 2016
Jau daug kartų buvo aprašyti įvairūs organizmą pažeidžiantys padidėjusio insulino ir cukraus kiekio padariniai, turintys įtakos įvairiausiems susirgimams ir patologiniams procesams. Vykdant įvairius tyrimus buvo atrasta, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje prognozuoja ūminį miokardo infarktą, ypač esant ST-elevation myocardial infarction (STEMI) – infarktams su padidėjusiu segmentu ST. Šio reiškinio priežastys vis dar neaiškios, bet aiškus ryšys yra išreikštas tarp hiperglikemijos ir išemijos dydžio stiprumo infarkto atveju.Vienas iš publikuotų tyrimų, vykdytas su 56 pacientais, patyrusiais ūminį miokardo infarktą, kuriems nebuvo nustatytas cukrinis diabetas. Tyrimo tikslas – ištirti pažeidžiantį hiperglikemijos poveikį miokardui ir jo sugebėjimas atsistatyti po kraujotakos funkcijos atstatymo.Buvo ištirtas pacientų gliukozės kiekis kraujyje ir HbA1c (glikuoto hemoglobino) norma, buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – širdies tyrimas, nustatantis infarkto pažeistos zonos dydį.Pacientai buvo paskirstyti į dvi grupes pagal normalų arba padidintą cukraus kiekį kraujyje, ir dvi grupes pagal HbA1c (žemesnis už ribinį 5,9% arba aukštesnis). Rezultatų analizė parodė, kad aukštas glikemijos indeksas (≥7,8 mmol/l) asocijuojasi su dideliu miokardo išemijos plotu.Grupė su padidėjusiu HbA1c turėjo ir patį didžiausią gliukozės kiekį kraujyje (nuo 8,8 mmol/l) ir didelį kraujo išsiliejimo į miokardą dažnį, dėl ko sumažėdavo jo atsistatymo potencialas.Mokslininkai pateikė išvadas: tyrimas parodė padidėjusio gliukozės kiekio koreliaciją su padidėjusia išemijos zona infarkto atveju, o padidėjęs hemoglobino glikacijos lygis (HbA1c) liudija tai, jog sumažėja tikimybė atstatyti miokardą.
Dirgliosios žarnos sindromas
4 January, 2016
Britanijos Sheffield`o universiteto mokslininkai aptiko vitamino D lygio kiekio tarpusavio priklausomybę su organizme pasireiškiančiais sunkumo simptomais – DŽS (Dirgliosios žarnos sindromu).Bernard Corfe su kolegomis tris mėnesius trukusio tyrimo metu atskleidė, jog 82% pacientų su DŽS nustatytas vitamino D deficitas. Dalyviai buvo paskirstyti į 3 grupes, pirmai grupei buvo duodama probiotikų ir vitamino D, antrai – vitamino D be probiotikų, trečiai placebas. Tyrimas parodė, kad vitamino D vartojimas galėjo sąlygoti DŽS simptomų sumažėjimą ir palengvinti pacientų būklę, tačiau pacientų, vartojusių probiotikus, būklės pagerėjimas nebuvo pastebėtas.Reikalingi tolimesni tyrimai patvirtinantys vitamino D poveikį esant pačioms įvairiausioms patologinėms žmogaus organizmo būsenoms.
Nauja sveikos mitybos tendencija: atsparus krakmolas padeda liek
14 December, 2015
Na štai, mokslas vėl pateikia siurprizų: tai, ko mes visi taip bijojome ir stengėmės išvengti arba bent jau sumažinti, būtent, krakmolo, dabar pasirodo kaip svarbiausias kovos su antsvoriu produktas! Anksčiau buvo manyta, kad krakmolas visiškai įsisavinamas žarnyne, tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad yra krakmolo, kuris nevirškinamas plonajame žarnyne ir nepakitęs pasiekia storąjį žarnyną, kur ir realizuoja savo puikiąsias sveikatinamąsias savybes. Tai ir yra atsparus krakmolas. Apie jį ir bus kalbama. Krakmolas – tai sudėtingas angliavandenis, sudarytas iš paprastų gliukozės molekulių. Įvairių augalų krakmolas yra skirtingas, bet dažniausiai jis būna dviejų rūšių: amilopektinas (šakotos struktūros gliukozės molekulių tinklas nuo 5000 iki 50000 gliukozės liekanų) ir amilozė (linijinis ir silpnai išsišakojęs grandinėlių tinklas, kurį sudaro apie 1000 gliukozės liekanų). Todėl amilozė yra linijinis polisacharidas, turintis vidutiniškai apie 1000 gliukozės liekanų, o amilopektinas – šakotos struktūros (sudarytas iš 5000 – 50 000 gliukozės liekanų). Krakmolas su amiloze įsisavinamas sunkiau, negu su amilopektinu, vadinasi, jis mums yra naudingesnis.
Atsparaus krakmolo rūšys:
1. RS1 Atsparus krakmolas, esantis pluoštiniame apvalkale – randamas nedžiovintuose grūduose, sėklose, ankštiniuose augaluose.2. RS2 Granuliuotas gamtinis amilozės – kukurūzų, nevirtų bulvių, neprinokusių bananų – krakmolas.3. RS3 Turi ypatingą – atkurtą amilozės formą termiškai apdorotuose produktuose, tai duona, virtos bulvės, ryžiai, makaronai. Produktams auštant krakmolas įgauna savo kristalinę formą, kurios neišskaido fermentai.4. RS4 Cheminiu būdu modifikuotas krakmolas – dietai nevartojamas.Paskaičiuotos optimalios atsparaus krakmolo vartojimo dozės, per parą maždaug 30 g, kai kurie šaltiniai rekomenduoja iki 50 g.

Atsparaus krakmolo kiekis produktuose

Produktai

Bendras krakmolo kiekis /100 g sauso produkto

Atsparaus krakmolo formų % nuo bendro krakmolo kiekio

Balta duona

77

1,2

Viso grūdo duona

60

1,7

Kukurūzų dribsniai

78

3,8

Avižinė košė

65

3,3

Virtos bulvės

74

6,8

Šaltos virtos bulvės

75

13,3

Šviežiai virti makaronai spageti

79

6,3

Virti žirniai

20

25

 Perlinės krupos (nušlifuoti miežiai)

60

12

Grikiai

60

25

Įvairi krakmolo būsena
Paaiškėjo, kad produktuose krakmolas gali būti dviejų būsenų: gelinės (kleisteris) ir kristalinės. Kaitinant iš krakmolo kristalų susidaro kleisteris, o šaldant stebimas atvirkščias procesas: kleisterio virtimas kristalais. Taip galima paaiškinti, kodėl atšaldytose virtose bulvėse, makaronuose, ryžiuose atsparaus krakmolo kiekis padidėja dvigubai. Matyt, patarimas dietos tikslais vartoti džiūvėsėlius, padžiūvusią duoną ir tik ataušusius kepinius taip pat pagrįstas šiais sumetimais. Kadangi šildomas krakmolas suyra, tai pageidautina, kad šie produktai būtų paruošti per trumpiausią galimą laiką. Kruopas pageidautina pirmiausiai mirkyti vandenyje, po to pavirti ir pabaigoje palikti, kad išvirtų garuose.Na, o kai kurie produktai net ir nekaitinami, tiesiog nokdami praranda dalį atsparaus krakmolo, paversdami jį paprastu. Taip atsitinka su bananais.
Kokia gi atsparaus krakmolo fiziologinė paskirtis?
  • Stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.
  • Sumažina ląstelių atsparumą insulinui.
  • Sumažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
  • Padidina maiste esančių mineralų, ypač kalcio ir magnio, įsisavinimą.
  • Riebiosios ir organinės rūgštys (butiratas, pieno, acto, propiono, aliejaus), susidarančios fermentacijos metu, pagerina žarnyno epitelio būklę, apsaugo jį nuo uždegimų ir nuo navikų atsiradimo storajame žarnyne.
  • Turi prebiotikų savybių, sudaro sąlygas susidaryti draugiškai mikroflorai.
  • Padeda sureguliuoti žarnyno motoriką, išvengti vidurių užkietėjimo.
  • Veikia lėtai ir ilgai, taigi net ir kito valgio metu neleidžia gliukozei greitai patekti į kraują.
  • Palaiko organizmo imuninį atsaką.
Primename, kad atsparumas insulinui – tai pagrindinis pažeidimų atsiradimo mechanizmas sergant 2 tipo diabetu. Insulino netoleruojantys receptoriai neleidžia jam patekti į ląstelių vidų, todėl insulino kiekis kraujyje išlieka aukštas pakankamai ilgai, o tai pažeidžiančiai veikia organus ir sistemas ir sąlygoja maksimalų maisto medžiagų kaupimąsi riebaliniame audinyje, t. y., sąlygoja nutukimą.
Kur yra atsparaus krakmolo?
Atsparus krakmolas visuomet yra maisto produktų sudėtyje kartu su dideliu paprasto krakmolo kiekiu. Ir jeigu mes vartotume pakankamą kiekį žalio, termiškai neapdoroto maisto, tai galbūt organizmui ir pakaktų atsparaus krakmolo. Bet šiuolaikinis mitybos pobūdis, kuriame dominuoja paprastieji angliavandeniai, užima tokią aukštą vietą, kad pasiekti pusiausvyros tapo labai sunku. Atsparų krakmolą galima gauti iš nevirtų bulvių, jose beveik visas krakmolas – atsparus. Sutarkuokite bulvę smulkia tarka, užpilkite šaltu vandeniu ir nukoškite. Kai skystis nusistovės, pamatysite nuosėdas – tai ir yra atsparus krakmolas. Pabandykite įdėti šio krakmolo į kiekvieną šaltą patiekalą po 1 – 2 arbatinius šaukštelius, palaipsniui padidinkite iki 3 – 4 valgomųjų šaukštų per dieną.
Kodėl trūkstant deguonies organizmo ląstelės gali regeneruoti?
10 December, 2015
Visos mūsų organizmo ląstelės, išskyrus odos paviršiaus epitelį, yra toje pačioje terpėje – jas skalauja kraujas, limfa ir tarpląstelinis skystis. Visa ši skystoji terpė turi griežtai nustatytą pH, labai reikšmingą žmogaus sveikatai rodiklį. PH rodiklis (lot. potentia hydrogeni - vandenilio potencialas) – nurodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir ją apibrėžia vandenilio atomų koncentracija. Medžiagos, atiduodančios vandenilio atomus, yra rūgštys, o prijungiančios – šarmai. Neutralus pH rodiklis =7,0. Rūgščioje terpėje pH žemesnis už 7 – nuo 6,9 iki 0, šarminėje terpėje pH aukštesnis už 7 – nuo 7,1 iki 14,0. Kiekviena organizmo ląstelė (o mes jų turime trilijonus) gauna maisto medžiagas ir deguonį iš jas skalaujančių skysčių.Šis skystis perneša ląstelėms reikalingas maistines medžiagas ir deguonį, o jų sudėtis labiausiai priklauso nuo mitybos pobūdžio. Ir nors organizmas buferinių sistemų dėka palaiko pastovų šių skysčių rūgščių ir šarmų pusiausvyros (pH) lygį, dėl netinkamo maisto, stresų, gyvenimo būdo ir įvairių susirgimų šis rodiklis gali svyruoti. Tarpląstelinio skysčio normalus būvis yra lengvai šarminis ir pH svyruoja nuo 7,1 iki 7,43. Organizmo buferinės sistemos iš visų jėgų stengiasi palaikyti šias reikšmes, bet jei dėl įvairių priežasčių jos nesugeba to padaryti, tai pH rodiklis gali nukrypti nuo normos. Jeigu tarpląstelinis skystis tampa rūgštinis (t. y., pH tampa mažesnis už 7), ląstelėms pradeda trūkti deguonies ir maistinių medžiagų. Susidarius tokioms sąlygoms ląstelės priverstos prisitaikyti: jose įvyksta mutacija ir išsivysto gebėjimas išgyventi deguonies neprisotintoje aplinkoje, tuo pačiu jos pradeda naudoti toksinus ir ląstelių gyvybinės veiklos atliekas. Tai labai sudėtinga situacija, kuriai susidarius ląstelės gauna neribotą kiekį maisto medžiagų ir pradeda intensyviai dalintis. Toks dalijimasis visuomet pavojingas, nes atsiranda atipinės ląstelės, kurios gali sukelti navikų augimą, įvairiausias ligas, susijusias su medžiagų apykaitos sutrikimais.
Kodėl svarbu stebėti organizmo rūgštingumo lygį?
8 December, 2015
Kadangi pagrindinė žmogaus kūno sandaros medžiaga yra vanduo (50-60%), tai pH lygis arba jo nukrypimai nuo normos turi didelę įtaką visai organizmo biochemijai, sveikatos būklei arba ligų atsiradimui. Viso organizmo reguliavimo mechanizmai atsakingi už pH balanso palaikymą, kenksmingų metabolitų, rūgščių pertekliaus pašalinimą iš kūno, kad nebūtų pažeistos gyvos ląstelės. Jeigu pH tampa per daug rūgštinis, ląstelės palaipsniui apsinuodija toksiškomis atliekomis ir žūva.Jeigu organizmo vidaus terpė tampa rūgštinė, tai pablogėja bendra fizinė organizmo būklė, atsiranda polinkis sirgti peršalimo ligomis, jaučiamas silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, stuburo, raumenų ir sąnarių skausmai. Padidėjęs rūgštingumas gali nualinti kaulus, nes siekdamas sukurti šarminę aplinką, organizmas panaudoja mineralus (ypač kalcį) iš kaulų, tokiu būdu rūgščių ir šarmų pusiausvyra gali turėti įtakos tokioms ligoms kaip osteoartritas ir osteoporozė.Padidinti šarmingumą mes galime vartodami daugiau vaisių ir daržovių ir sumažindami saldumynų ir mėsos kiekį. Nežiūrint į tai, kad daugelis vaisių turi rūgštų skonį (pavyzdžiui, citrusiniai), visų jų virškinimo proceso metu lieka šarminis likutis (pelenai). Kasdienis šarminio jonizuoto vandens vartojimas gali turėti įtakos sveikatai. Tokio vandens pH lygis yra aukštesnis už 8. Jis efektyviai reguliuoja kūno metabolizmo greitį ir padidina organizmo gebėjimų rezervą. Labai naudinga gerti jonizuotą vandenį po fizinių krūvių arba treniruočių, kadangi šarminis vanduo papildo elektrolitų balansą 3 kartus intensyviau, nei bet kuris kitas vanduo. Šarminis vanduo taip pat pagerina arbatos ir kavos skonį.
Senėjimas
8 December, 2015
Londono karališkojo koledžo mokslininkai sukūrė metodiką konkretaus žmogaus organizmo senėjimo spartai nustatyti. Ją taikant bus įmanoma prognozuoti gyvenimo trukmę arba nustatyti padidėjusią riziką susirgti demencija (silpnaprotyste). Ši metodika neteikia jokių rekomendacijų, kaip sustabdyti senėjimo procesą, tačiau prognozuoja jo trukmę ir spartą.Metodika grindžiama senėjimo ląstelių žymenimis, remiantis 150 žmogaus genų veiklos analize. Darbo metu mokslininkams teko išanalizuoti ir palyginti net 54 tūkstančius aktyvumo genų žymenų. Tyrime dalyvavo jauni, sveiki žmonės, tačiau mažai aktyvūs, nejudrūs, ir 65 metų amžiaus žmonės, gyvenantys šiai amžiaus grupei įprastą gyvenimą. Iš šių abiejų grupių buvo atrinkta 150 genų kaip žymenys.„Vadinamojo "sveiko senėjimo" požymiai gali būti naudojami ilgaamžiškumui arba intelekto mažėjimo rizikai prognozuoti", - sako darbo autorius profesorius Jamie Timmons. Jis rekomenduoja taikyti šią metodiką tik po 40 metų.Moksliniame darbe teigiama, kad sveikata nuo amžiaus tiesiogiai nepriklauso. Gyvenimo būdas, menkas fizinis aktyvumas nors ir kenkia sveikatai, tačiau ląstelių senėjimo procesui įtakos neturi.Daktaro Jamie Timmons nuomone, reikėtų tęsti darbą ir išskirti žymenis, galinčius prognozuoti įvairias rizikas 10-20 metų į priekį.
Ląsteliena prieš onkologiją
7 December, 2015
Turima nemažai duomenų apie tai, kad žmonės, vartojantys daug ląstelienos, sumažina navikų susiformavimo riziką. Ir jeigu apie vitaminų bei mineralų naudą organizmui kalbama jau seniai ir šis teiginys nereikalauja įrodymų, tai apie ląstelienos naudą sveikatai žino nedaugelis. Bet tai nestebina, nes dar prieš 20 – 25 metus vyravo nuomonė, kad ląsteliena – tai tik bereikalingas balastas. Tokia nuostata ir paskatino sparčią rafinuotų produktų gamybą. O pasekmes mes pradedame suvokti tik dabar. Šiuo metu ląsteliena pripažinta kaip svarbiausias mūsų mitybos komponentas. Nėra jokių griežtai ribojamų jos vartojimo normų, yra tik rekomendacijos: 30 – 50 g per dieną. Medicinos literatūroje ląsteliena dabar pristatoma kaip efektyvi priešnavikinė priemonė.Tačiau ar tokie teiginiai turi pagrindo? Klinikiniai tyrimai parodė, kad ląsteliena yra gera prevencinė priemonė prieš onkologinius susirgimus, ypač skrandžio, kasos, plonojo ir storojo žarnyno. Šį efektą mokslininkai susieja su stipriomis absorbcinėmis savybėmis, o taip pat su ląstelienos sudėtyje esančiu ypatingu junginiu – arabinoksilanu. Šis junginys geba stimuliuoti priešnavikinio imuniteto grandis. Ląsteliena taip pat prevenciškai veikia moterims prieš pieno liaukų vėžį. Didelis mokslinis tyrimas, kuriame dalyvavo 240 tūkstančių moterų, buvo užbaigtas 2007 metais Didžiojoje Britanijoje. Tiriant daug ląstelienos suvartojančių žmonių ir jos beveik nevartojančių žmonių grupes pastebėta, jog pirmojoje grupėje navikų susidarymo rizika buvo du kartus mažesnė. Ląstelienos efektyvų veikimą sąlygoja jos absorbcinės savybės ir sudėtyje esantys lignanai. Lignanai turi panašių savybių į estrogenus – jie sąveikauja su moteriškų lytinių hormonų receptoriais, sumažindami neigiamą estrogenų poveikį.Kiti tyrimai, atlikti Japonijoje ir JAV, parodė, kokia svarbi ląsteliena yra plaučių vėžio prevencijai, ypač vyrams, rūkantiems daugelį metų. Nepamirškite šių faktų, ypač sudarydami savo mitybos racioną, juk maistas, gausus ląstelienos – tai efektyvi, paprasta ir prieinama daugelio susirgimų profilaktikos priemonė.
Priemonių išsėtinės sklerozės gydymui paieška
7 December, 2015
Mokslininkai tebetęsia tyrimus, siekdami atskleisti išsėtinės sklerozės priežastis ir išsivystymo mechanizmą. Beveik prieš 150 metų pirmą kartą buvo aprašyti išsėtinės sklerozės atvejai. Išsėtinės sklerozės metu aptinkama dalinė arba visiška nervinių  skaidulų demielinizacija sukelia įvairius negalavimus, netgi kvėpavimo raumenų paralyžių. Tačiau svarbiausia problema iki šiol yra tai, kad nežinoma šios ligos atsiradimo priežastis. Neseniai buvo atrastas išsėtinės sklerozės ryšys su Epštein-Baro virusu. Buvo nustatyti antikūniai, sąveikaujantys su mielino dangalu ir aptikta, kad jie sąveikauja ir su Epštein–Baro viruso baltymu. Daroma prielaida, kad žmogaus, savo imunogeniniame aparate turinčio tam tikrą polinkį sirgti, virusas susijungia su mielino dangalo receptoriais. Todėl abu faktoriai – viruso buvimas ir žmogaus imunogeniniame aparate esantis polinkis sirgti – yra tiriami siekiant sužinoti daugiau apie išsėtinės sklerozės priežastis.
Ar tikrai raudona mėsa žalinga sveikatai?
7 December, 2015
Naujausiais tyrimais, kuriuos atliko Amerikos mokslininkai, nustatyta, jog bakterijos, besidarbuodamos virškinimo ir mėsos fermentacijos procesuose, keičia tam tikras raudonos mėsos medžiagas metabolitais, o pastarieji trikdo cholesterolio apykaitą ir didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šis mokslinis darbas išspausdintas žurnale „Cell Metabolism magazine“.Klivlando klinikos Lerner tyrimų instituto mokslininkai įrodė, kad šis poveikis yra susijęs su mikrofloros sudėtimi - skirtingai vegetarams būdingos mikrobiocenozės, mėsos valgytojų žarnyne dominuoja tokios bakterijos, kurios geba perdirbti mėsoje esančią aminorūgštį L-karnitiną į trimetilaminą. Šis, savo ruožtu, suskaidomas iki trimetilamino N-oksido (TMAO), kuris slopina cholesterolio apykaitą ir skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.Dar mokslininkai atrado kitas žarnyno bakterijas, skaidančias L-karnitiną į kitas medžiagas, kurios taip pat turi įtakos aterosklerozės vystymuisi, - gamma-butyrobetain. Beje, šios medžiagos gaminama net daugiau negu TMAO, ir ji taip pat gali virsti TMAO.Gauti mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia naujų širdies ir kraujagyslių ligų gydymo galimybių slopinant kai kuriuos bakterinius fermentus arba ieškant būdų, kaip paveikti žarnyno mikrofloros sudėtį.
Riebus maistas nekaltas
7 December, 2015
Paprastai manoma, kad sveikas maistas yra liesas, visiškai be riebalų. Tačiau ne seniai Amerikos mokslininkai atliko tyrimus, kurie buvo vykdomi pagal „Moterų sveikatos iniciatyva“ (Womens's Health Initiative) programą. Tyrimų rezultatai patikino, jog vartojamas liesesnis maistas neturi įtakos kūno masei, taigi nepadės numesti svorio, taip pat nemažina širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizikos. Maža to, riebalai netgi būtini organizmui: jie reikalingi ląstelių membranoms statyti, esti riebaluose tirpių vitaminų nešėjai, nepakeičiami hormonų sintezėje, taip pat atlieka ir daug kitų svarbių funkcijų. Taigi, galima mažinti riebalų kiekį maiste, tačiau iki tam tikros ribos.Skiriamos trys riebalų rūšys: sotieji, nesotieji ir hidrinti riebalai. Daugelį metų sotieji riebalai buvo laikomi ypač kenksmingi. Juose vyrauja nepakeičiamos sočiosios riebalų rūgštys, kurių būtinai turi būti mūsų maiste. Daugiausia nesočiųjų riebalų yra augalinės kilmės riebaluose, pavyzdžiui, alyvuogių aliejuje, riešutuose, avokaduose, alyvuogėse.Taigi, žmogaus organizmui riebalai labai svarbūs. Vis dėlto yra ir išimčių – tai hidrinti riebalai (chemiškai pakitę augaliniai riebalai, susidarę jų kietinimo metu), gaunami perdirbant maisto produktus, pavyzdžiui, margarinas, kulinariniai riebalai. Vartojant hidrintus riebalus didėja tikimybė susirgti išemine širdies liga, vėžiu, diabetu, depresija.Vadinasi, kiti riebalai reabilituoti! O kaip angliavandeniai? Jie didžiausi kaltininkai, jei vargina antsvoris, sergama antro tipo diabetu ir kitomis civilizacijos ligomis. Paprastieji angliavandeniai, susidarius jų pertekliui organizme, lengvai virsta riebaliniu audiniu. Tuo tarpu skaidulinių medžiagų gausūs sudėtiniai angliavandeniai padeda atsikratyti riebalų ir taip išvengti nutukimo. Paprastieji angliavandeniai skatina išsiskirti daugiau insulino, taip pat riebalų sintezę ir jų sankaupas organizme. Taigi, vartojant riebų maistą galima priaugti pernelyg daug svorio, tačiau tik tuomet, jei kartu piktnaudžiaujama ir cukrumi.Sudėtiniai angliavandeniai yra naudingi ir būtini organizmui – jie padeda įveikti antsvorį, sumažinti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja insulino sekreciją ir cukraus kiekį kraujyje, mažina kraujagyslių ligų riziką.Remiantis pastarųjų tyrimų rezultatais, būtina atsižvelgti ne į maiste esančius riebalus ir angliavandenius, bet į tam tikras jų grupes. Reikia mažiau vartoti gyvulinių riebalų ir paprastųjų angliavandenių, o hidrintų riebalų vertėtų apskritai atsisakyti.Nepatariama mažinti nesočiųjų riebalų ir sudėtinių angliavandenių kiekio. Be to, reiktų nepamiršti, kad angliavandeniai ir riebalai, patekę į organizmą, veikia vienas kitą, todėl svarbus ne tik suvartojamas jų kiekis, bet ir kiekių santykis. Sumažinus maiste riebalų ir angliavandenių santykį pastarųjų naudai, galima tikėtis teigiamo poveikio. Tik valgant reikėtų nepamiršti laikytis dienos kalorijų normos.
Maisto produktų rūgštingumas. Kas tai yra?
2 December, 2015
Paprastai mes vertiname maisto produktus pagal tai, kiek jų sudėtyje yra baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų, o taip pat pagal maisto kaloringumą. Tačiau maistas turi dar vieną labai svarbią savybę, kuri turi įtakos mūsų sveikatai. Tai maisto produktų rūgštingumas – NEAP (net endogenous acid production). Viskas, kas patenka į mūsų organizmą iš išorės, metabolizmo proceso metu suformuoja rūgštis ir šarmus. Šis faktorius gali padėti nustatyti, kokią įtaką organizmo vidaus terpei turės dominuojantys produktai.Organizmo biocheminių procesų eiga susiformavo per kelis tūkstančius metų, žmogui nuolat prisitaikant prie mitybos sąlygų. Daugelį amžių žmonės maitinosi produktais, šarminančiais organizmą (daug augalinio maisto ir šiek tiek laukinių gyvūnų mėsos), tačiau per pastaruosius 100 metų mitybos įpročiai kardinaliai pasikeitė – atsirado rafinuoti produktai, plačiai naudojamos cheminės trąšos ir pesticidai, maiste atsirado daugiau grūdinių ir mėsos (prijaukintų naminių gyvulių riebios mėsos) produktų. Pakitus mitybai organizmą pradėjo veikti rūgštinantys produktai. O tokios mitybos pasekmė – organizmo vidaus terpėje išsivystanti acidozė. Organizmas sukaupia visas pajėgas, kad likviduotų ir neutralizuotų rūgščių perteklių. Siekiant atstatyti pusiausvyrą pradedamos intensyviai naudoti kauluose esančios kalcio druskos, išsivysto osteoporozė, atsiranda kaulų ir raumenų skausmai. Dėl padidėjusio rūgštingumo sukeltų reakcijų dažnai susergama inkstų akmenligė. Kai šlapimo pH lygis normalus, jis yra silpnai rūgštinis (6,4 – 6,5), o jei šlapimo rūgštingumas smarkiai padidėja (рН 5,5), įvyksta šlapimo rūgšties druskų (uratų) kristalizacija – tai uratų diatezė. Kai pH lygis 5,8 – 6,8, susidaro oksalatų nuosėdos. Šie kristalai yra labai aštrūs ir lengvai pažeidžia inkstų geldelių ir šlapimtakių epitelį. Oksalatai – dažniausi šlapimtakių akmenligės ir pielonefrito sukėlėjai.Kraujo pH lygis paprastai yra silpnai šarminis (7,35 – 7,45) ir daugelis fermentų gerai veikia tik tuomet, jei pH rodiklis svyruoja nenukrypdamas nuo šio diapazono. Išsivysčius acidozei uždaroje erdvėje (pavyzdžiui, vykstant vietiniams uždegiminiams procesams) galimas proceso apribojimas ir pasveikimas. Tačiau kai prasideda ūminė acidozė, liga gali baigtis mirtimi. Mūsų organizmas – tai suderintas visų organų ir sistemų veikimas. Jų veikla pagrįsta tiesioginio ir grįžtamojo ryšio principu, tai yra, jie abipusiai įtakoja vienas kitą. Todėl rūgščių ir šarmų pusiausvyros palaikymo sistema labai svarbi organizmui, tačiau jos, kaip ir kitų sistemų darbui, reikalingi papildomi mikroelementai, pvz. cinkas.
Mokslininkai ieško priemonių, galinčių padėti sergantiesiems Alz
1 December, 2015
Dar 1907 metais šią ligą aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, tačiau iki šiol neaiškios tikrosios jos priežastys, neatrasti gydymo metodai ir profilaktika. Pastebėta, jog progresuojant ligai daugėja kognityvinių gebėjimų sutrikimų, kurie maždaug per dešimt metų baigiasi mirtimi. Kadangi gydymo perspektyvos dar neatrastos, visi tyrimai buvo orientuoti ligos progresavimui slopinti. Tiriamos įvairios medžiagos, įtakojančios smegenų būklę ir jų pažinimo funkciją. Taip pat įvairūs faktoriai, kurie gali turėti įtakos Alzheimerio ligos atsiradimui. Tiriant buvo atsižvelgiama į ligonio amžių, šeimos istoriją, gyvenimo būdą, mažą fizinį aktyvumą, rūkymą, žemą išsilavinimo ir intelekto lygį, hipertenziją, depresiją ir didelį homocisteino kiekį kraujyje. Daug mokslinių tyrimų buvo susiję su klausimais, kaip  maistinės medžiagos (nutrientai) veikia kognityvines funkcijas ir kaip su jų pagalba sulėtinti su amžiumi susijusius sutrikimus.Tarp tirtų medžiagų buvo folatai, B grupės vitaminai, taip pat vitaminai A, C, D, K, E ir omega-3 rūgštys. Buvo tiriamos šių medžiagų antioksidacinis poveikis ir galimas poveikis smegenų funkcijoms. 2015 metų liepą buvo paskelbti JAV Minesotos universiteto daktaro Moriso Diskeno darbo rezultatai. Jis nagrinėjo, kaip didelės vitamino E dozės veikia Alzheimerio liga sergančius žmones. Jau buvo patvitrinta, kad vitaminas E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Daktaro M. Diskeno moksliniai tyrimai truko dvejus metus. Viena tiriamųjų grupė gaudavo po 1000 TV vitamino E du kartus per dieną, o antrajai grupei buvo skirtas standartinis gydymas neuroleptikais. Ištyrus pirmosios grupės pacientus, nustatyta ligos vystymosi sulėtėjimas.Kas tuo metu vyksta organizme, kokiuose svarbiuose procesuose dalyvauja vitaminas E ir kokiu būdu jis įtakoja mūsų organizmą dar reikės sužinoti, mokslininkai ir toliau ieškos atsakymų į šiuos klausimus.
Probiotikai. Kas tai?
30 November, 2015
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, esantys natūraliai žarnyno mikrofloros terpėje.Prebiotikai – tai medžiagos, sudarančios palankias gyvenimo sąlygas storosios žarnos bakterijoms gyvuoti.Prebiotikai yra:
  • atsparūs žmogaus virškinimo fermentams;
  • neįsisavinami viršutinėje virškinamojo trakto dalyje.
Prebiotikai – tai flora, kuria minta probiotikai. Jie sudaro palankias sąlygas storosios žarnos bakterijoms tarpti. Mokslininkai vis dar tiria įvairių prebiotikų, pavyzdžiui, inulino, oligosacharidų, laktuliozės, izomaltodekstrino ir kitų, savybes bei jų poveikį žarnynui. Daugelyje mūsų kasdien vartojamų maisto produktų yra prebiotikų: įvairiose kruopose, daržovėse, citrusiniuose vaisiuose, pupelėse, bananuose ir kituose.Sinbiotikai – tai probiotikų ir prebiotikų mišinys, teigiamai veikiantis žmogaus organizmą, palengvinantis gyvų mikroorganizmų išgyvenamumą ir kolonizaciją virškinamajame trakte.Dauguma žinomų probiotikų, pavyzdžiui, laktobakterijos ir bifidobakterijos, yra anaerobai – gamina pieno rūgštį net be deguonies. Tarp kitų svarbių žarnyno gyventojų mieliagrybiai (Saccharomyces boulardii), enterokokai (Enterococcus faecalis), žarninės lazdelės (Escherichia coli). Pagrindiniai mikroorganizmai, turintys probiotikų savybių:
Štamai
Lactobacillus
Štamai
Bifidobacterium
Įvairūs
mikroorganizmai
L. acidophilus
L. casei
L. crispatum
L. delbrueckii porūšis
bulgaricus
L. fermentum
L. gasseri
L. johnsonii
L. paracasei
L. plantarum
L. lactis
L. reuteri
L. rhamnosus
L. salivarius
B. bifidum
B. breve
B. infantis
B. lactis
B. longum
B. adolescentis
Escherichia coli Nussle
Saccharomyces boulardii
Saccharomyces cerevisiae
Streptococcus thermophilus
Bacillus subtilis*
Bacillus cereus*
Enterococcus faecium**
 Probiotikų gausu mūsų kasdien vartojamame maiste (pieno produktuose, nepasterizuotame jogurte, raugintuose kopūstuose, marinuotuose agurkuose, sidre, giroje).Bene išsamiausiai ištirtas probiotikų poveikis vaikams, kuriems diagnozuojamas ūmus viduriavimas. „European Society of Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition“ organizacijos iniciatyva buvo tiriamas L. rhamnosus GG poveikis vaikams, sergantiems vidutiniškai sunkiu ir sunkiu ūminiu viduriavimu. Tyrime, kuris buvo atliekamas 10 šalių, dalyvavo 287 vaikai nuo 1 iki 36 mėnesių. Jis įtikinamai įrodė, jog L. rhamnosus GG žymiai sutrumpina ligos eigą, lyginant su kontroline grupe.Tačiau tyrimai vis dar reikalaujama išsamesnių tyrimų patvirtinimų. Visi šie tyrimai nebuvo patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir negali būti traktuojami kaip rekomendacijos. 
Regėjimas, amžius ir antioksidantai
27 November, 2015
Dėl labiausiai paplitusių su amžiumi susijusių akių ligų, tokių kaip makuliarinė degeneracija, katarakta, glaukoma, sausų akių sindromas, atsiradimo paprastai kaltinamas oksidacinis stresas. Todėl antioksidantų naudojimas pakankamai efektyvus ir vartojant profilaktiškai, ir gydant šiuos dėl amžiaus atsiradusius sutrikimus.Dėl to, kad išsivysčiusiose šalyse žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo, sulaukusių 80 metų žmonių skaičius padvigubėjo. Medicinos pažanga padeda žmonėms sulaukti garbaus amžiaus, tačiau su amžiumi išsivysto ir tam tikros akių ligos. Visus regėjimo sutrikimus galima stebėti keturiose skirtingose akies struktūrose.
  1. Ragena. Jos paviršius drėkinamas ašarų skysčiu, kurį gamina ašarų liaukos. Su amžiumi ašarų gamyba sumažėja, jų sudėtis keičiasi, sumažėja akies barjerinė funkcija. Per kurį laiką dėl to atsiranda sausų akių sindromas.
  2. Akies lęšiukas. Su amžiumi gali atsirasti distrofiniai pakitimai, dėl kurių išsivysto toliaregystė (amžiaus presbiopija) ir katarakta.
  3. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija išsivysto palaipsniui: iš pradžių padidėja jautrumas šviesai, po to atsiranda neryškus matymas, išsikreipia daiktų kontūrai, su laiku atsiranda dėmė regos lauko centre, vėlesnėje ligos stadijoje gali išsivystyti aklumas.
  4. Akies tinklainė ir akies nervas taip pat gali degeneruoti ir joje sunyksta šviesai jautrios ląstelės ir žmogus apanka. Be to, šioje amžiaus grupėje dažnai išsivysto glaukoma, pažeidžianti regos nervo pluoštą.
Ypatingas su amžiumi susijęs akių ligų pavojus slypi tame, jog ilgą laiką nejaučiami ligos simptomai. Pavyzdžiui, glaukomos požymiai atsiranda tik tuomet, kai jau būna pažeista 20% regėjimo nervo neuronų. Todėl didelę reikšmę turi ankstyva diagnostika ir profilaktinės priemonės. Degeneracinių su amžiumi susijusių ligų hipotezės daro prielaidą, kad jų atsiradimui didelę reikšmę turi ląstelių mitochondrijų oksidaciniai pažeidimai aktyviosios deguonies formomis (ADF). Mitochondrijų veikimas yra paradoksalus dėl to, kad jos pačios gamina ADF kaip organizmui būtiną medžiagą ir čia pat pažeidžia save jomis. Tačiau organizme esančios antioksidacinės struktūros sąlygoja jų atstatymą. O su amžiumi atsiranda pusiausvyros pažeidimas tarp ADF susidarymo ir antioksidacinės apsaugos. Išsivysto chroniškas oksidacinis stresas, dėl ko pažeidžiamos ląstelių membranos ir jos žūva. Sergant glaukoma akies struktūroje atsiranda kraujotakos pažeidimai ir sumažėja maistinių medžiagų tiekimas. Skirtingos akies struktūros reaguoja į šiuos pakitimus skirtingai, o neuronai žūva per kelias sekundes. Sergant glaukoma dėl akies vidaus spaudimo atsiranda pakaitinė išemija ir refuzija – tai pagilina negrįžtamus distrofijos procesus regėjimo struktūrose. Šiuo atveju perspektyvi veiklos kryptis yra antioksidantų vartojimas.
Ar senėjimas –liga?
24 November, 2015
Pasak John Mathers (PhD Newcastle, UK), paskutinius du šimtmečius Europos šalyse beveik dukart pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė. Daugelis mokslininkų linkę senėjimą laikyti liga, ir jeigu taip yra iš tikrųjų, tuomet tai plačiausiai paplitusi liga. Tokiu atveju siekiamybė turėtų būti sveikas senėjimas, tuo pačiu sumažinant finansinę ir socialinę naštą, susijusią su chroniškais negalavimais.Pagrindinės priežastys, skatinančios ląstelių senėjimą, yra uždegimai ir oksidacinis stresas. Pakoreguota mityba ne tik užkerta kelią ląstelių pažeidimams, bet ir padidina organizmo rezervus bei gebėjimą atsinaujinti. Kitas svarbus senėjimą skatinantis faktorius yra antsvoris, dėl kurio sutrinka medžiagų apykaita ir padidėja priešlaikinės mirties rizika. Taip pat įrodyta, kad senėjimo procesą pagreitina stresai ir nesubalansuota mityba.Graikų mokslininkų atlikto tyrimo EPIC rezultatai parodė, kad pagyvenusių žmonių ilgiausia gyvenimo trukmė paprastai būdinga vietovėms, kur gyventojai laikosi šiek tiek modifikuotos Viduržemio jūros dietos. Svarbiausios apsauginės šios dietos savybės yra saikingas vyno vartojimas, nedidelis mėsos kiekis ir daug vaisių bei daržovių. Dieta DASH, kurios didžiąją dalį sudaro vegetariškas maistas su nedideliu kiekiu liesos mėsos, pieno produktų, riešutų ir viso grūdo kruopų, taikoma padidėjusio arterinio kraujospūdžio profilaktikai.Savo darbuose apie sveiką senėjimą John Mathers panaudojo skaitmeninę platformą LEAP, kurioje aprašyta sveiko senėjimo samprata (gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas). Ši platforma atlieka kompleksinį senėjimo įvertinimą ir leidžia sumodeliuoti sveiko senėjimo proceso modelį (HAP).Nepamirškime, kad senėjimas trunka visą gyvenimą, jis prasideda dar įsčiose, kai beužsimezganti gyvybė gauna genų variantus, nuspręsiančius, kaip vyks šis procesas.
Baltymai – tai gyvybė!
24 November, 2015
Jūs esate sveiko gyvenimo būdo šalininkas? O gal jūs vartojate proteinų kokteilius kaip savo mitybos raciono papildą? Galbūt jūs vartojote kokteilius, rekomenduojamus svorio metimo programoje? O gal siekiate palaikyti raumenų masę ar ją auginti? Pasirodo, yra įvairiausių proteinų kokteilių, turinčių skirtingų savybių ir įvairių baltymų savo sudėtyje, todėl labai svarbu pasirinkti labiausiai jums tinkantį.
Sojų proteinas
Sojos baltymas – tai koncentratas arba izoliatas iš sojos baltymų.
  • Privalumai: sudėtyje yra reikalingų aminorūgščių; padeda palaikyti imuninę sistemą, sveikus kaulus. Palaiko hormonų apykaitą.
  • Trūkumai: sudėtyje gali būti GMO; gali veikti estrogeno lygį.
Rudųjų ryžių baltymai
  • Privalumai: šie baltymai lengvai įsisavinami, nors jų sudėtyje nėra visų reikalingų aminorūgščių. Tačiau jie – hipoalerginiai. Įprastai turi naudingų skaidulų ir B grupės vitaminų.
  • Trūkumai: į sudėtį neįeina visos amino rūgštys. Pakankamai brangus.
Išrūgų baltymas
Išrūgų baltymas – vienas iš populiariausių, ypač mėgstamas sportuojančių ir fitnesu užsiimančių žmonių, jis greit ir gerai įsisavinamas, greitai patenka į raumens audinį, neleidžia augti riebaliniam audiniui.
  • Privalumai: normalizuoja medžiagų apykaitą, sąlygoja raumenų augimą, mažina riebalinį audinį. Greitai įsisavinamas, idealiai tinka po treniruočių. Retai sukelia alergines reakcijas. Šiek tiek brangesnis už kitus baltymus.
  • Trūkumai: netinka žmonėms, netoleruojantiems laktozės.
Kazeino proteinas
Kazeinas – pieno baltymas, gaunamas varškės gamybos proceso metu.
  • Privalumai: kaip ir išrūgų baltyme, jame yra visos aminorūgštys. Įsisavinamas lėtai, galima vartoti bet kuriuo paros metu.
  • Trūkumai: dažnai sukelia alergines reakcijas, netinka iškart po treniruotės, jeigu reikalingas raumenų stiprinimas ir palaikymas. Brangesnis už išrūgų baltymus.
Kiaušinio baltymo proteinas
Gaunamas iš džiovinto kiaušinio baltymo.
  • Privalumai: sudėtyje yra visos aminorūgštys, turi vitaminų ir mineralų.
  • Trūkumai: dažnai sukelia alergines reakcijas. Brangus baltymų šaltinis.
Vaikų autizmas. Ar padės vitaminas D ir karnozinas?
23 November, 2015
Mokslininkai svarsto, dėl kokių priežasčių atsiranda ir vystosi autizmas. Viena iš naujausių teorijų, paskelbta Džono Kanelo, teigia, jog vienas svarbesnių faktorių, lemiančių autizmo atsiradimą ir vystymąsi, gali būti vitamino D trūkumas. Norint įsitikinti, kad Kanelo teorija yra teisinga, atliekama vis daugiau tyrimų. Jų metu siekiama surasti tiesioginį ryšį tarp vitamino D deficito ir autizmo. Taip pat tyrinėjama, ar autizmas susijęs su karnozino sinteze.Buvo aptiktas koreguojantis karnozino poveikis sergant autizmu. Čikagoje vykdomame tyrime dalyvavo 1000 autizmu sergančių vaikų, kuriems gydytojas M. Chez skyrė 400 mg per dieną karnizino. Per 8 savaites apie 80-90% vaikų buvo pastebimas žymus sveikatos būklės pagerėjimas.Kito tyrimo metu, kuriuo buvo siekiama išaiškinti L-karnozino poveikį vaikams autistams, paaiškėjo, kad tiriamosios grupės vaikai praplėtė savo žodyną palyginus su vaikais iš grupės, kuriems buvo duodamas placebas. 8 savaites pavartojus L-karnoziną, vaikų rodikliai pagal Autizmo skalę buvo žymiai aukštesni.Visi šie tyrimai nebuvo patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir negali būti traktuojami kaip rekomendacijos.
Žalieji daigeliai jūsų sveikatai
23 November, 2015
Šiuo metu fito baruose galima užsisakyti ryškiai žalios spalvos kokteilį „vitgras“. Tai šviežiai spaustos įvairių augalų ir grūdinių kultūrų želmenų sultys. Norint užsiauginti želmenų, galima daiginti daugybę įvairių grūdų ir sėklų: kviečius, miežius, liucerną, saulėgrąžas, ankštinius augalus.Kyla klausimas: kodėl jie dabar tapo tokie populiarūs ir sukelia tokį susidomėjimą? Pirmiausiai, želmenyse didelė enzimų koncentracija ir jų kokybė išlieka nepakitusi perdirbant šiluminiu ar kitokiu būdu. Gyvieji enzimai padeda žmogaus organizmui greitai ir pilnai įsisavinti vitaminus ir mineralus, aktyvina biocheminius procesus ir medžiagų apykaitą. Žalieji daigeliai turtingi chlorofilo, kurio struktūra yra tapati hemoglobinui – manoma, kad jis palaiko kraujo gamybos procesus. Ir, žinoma, tokiame sulčių kokteilyje gausu natūralių vitaminų, mineralų, aminorūgščių. Jeigu jums nepatinka šio kokteilio žolės prieskonis, mes siūlome išbandyti visus jame esančius komponentus kitu pavidalu. Panaudojus specialią technologiją, džiovinant liofiliniu būdu žemoje temperatūroje, galima gauti sulčių koncentratą milteliais.
Ar pavyks išgelbėti žmoniją nuo dantų ėduonies?
23 November, 2015
Britų kompanija “Reminova Ltd“, įsteigta Londono Karališkajame koledže, sukūrė visiškai naują dantų ėduonies gydymo technologiją. Pradėjus ją taikyti praktiškai, nebereikėtų gręžti dantų, taip pat jų plombuoti. Vietoj to siūloma aprūpinti odontologijos kabinetus dantų remineralizacijos prietaisais.Kiekvienais metais ėduonis pažeidžia 2,3 milijardo žmonių dantis. Tai viena labiausiai paplitusių dantų ligų pasaulyje. Ėduonis skverbiasi į danties emalį, kai kietuosiuose danties audiniuose pradeda mažėti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo, kol galiausiai jį suardo. Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip sugrąžinti mineralus į emalį. Leidžiama mažo galingumo elektros srovė geba "įbrukti" mineralines medžiagas į kietuosius danties audinius ir taip pradėti jų atkūrimą. Naudojama elektros srovė labai silpna, todėl gydomas žmogus ničnieko nejaučia. Išradimo autoriai žada, kad taikant šią technologiją galima ne tik gydyti, bet ir balinti dantis, nes natūrali dantų emalio spalva priklauso ir nuo jo mineralizacijos laipsnio.
Keliautojų diarėja
23 November, 2015
Šis nemalonus sutrikimas, vadinamas keliautojų diarėja, priskiriamas atskirai ligų grupei. Jis pasitaiko gana dažnai, nes suserga nuo 5 iki 50 procentų keliautojų (priklausomai nuo regiono, į kurį keliauja). Žinoma, susirgti diarėja rizikuoja tie, kurie vyksta į tropikus, Lotynų Ameriką, Azijos ir Afrikos šalis.Apskritai kalbant, šis susirgimas kasmet vargina milijonus turistų ir padaro didelę žalą ekonomikai. Įprastai ligos simptomai trunka trumpiau nei vieną savaitę ir gali išnykti savaime, bet kelionė vis tiek jau būna sugadinta. Kai kuriais atvejais susirgimas gali pereiti į chroniškus virškinimo sistemos negalavimus. Dažniausiai tokia diarėja atsiranda dėl bakterijų (Escherichia coli, Shigella, Campylobacter, Salmonella, Aeromonas, Plesiomonas) arba virusų (norovirusai – RNR Caliciviridae šeimos virusas).Antibiotikų terapija turi būti taikoma tik sunkios ar užsitęsusios ligos atveju arba iškilus sunkių medicininių arba socialinių komplikacijų pavojui. O štai prebiotikų ir probiotikų terapija šiuo atveju yra pakankamai efektyvi, kaip buvo įrodyta keleto metaanalizių metu. Pasirodo, L. acidophilus ir B. Bifidum kombinacija  patikimai apsaugo nuo keliautojų diarėjos. Probiotikas Lactobacillus rhamnosus yra atsparus skrandžio sulčių ir tulžies poveikiui ir saugus vartoti, nes dėl stipraus lipnumo ir gebėjimo greitai daugintis gali greitai kolonizuoti žarnyno gleivinę. Lactobacillus rhamnosus GG (LGG®) –tai geriausiai ištirta probiotikų padermė ir įrodytas jų sukeliamas teigiamas efektas. Kita mikroorganizmų padermė, tinkanti keliautojų diarėjai gydyti - L. Acidophilus DDS-1. Tai taip pat pakankamai atsparios rūgščiai ir tulžiai bakterijos, kurių efektyvumas gydant keliautojų diarėją buvo gerai ištyrinėtas. Viename tyrime dalyvavo daugiau nei 70 žmonių. Kiekvienas tiriamasis gavo po 2 kapsules L. Acidophilus DDS – 1: prieš pusryčius, prieš išvykstant ir kasdien visos kelionės metu. Šie žmonės aplankė Gvatemalą, Meksiką ir Nepalą. Tyrimo rezultatai padėjo gauti svarių įrodymų, kad toks prevencinis gydymas yra efektyvus. Paprastai į probiotikų kompleksų sudėtį įeina ir kitos gerosios bakterijos: L.brevis, L.salivarius, L.longum, L.plantarum, bifidobakterijos.
Amino rūgštis L-teaninas
23 November, 2015
Juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra L-teaninas amino rūgštis, todėl arbata taip pat padeda palaikyti imunitetą. Be to, joje esantis alkilaminas palaiko T-ląstelių veiklą, kurios atsakingos už alergenų ir bakterijų sunaikinimą. Arbatoje esantys polifenoliai taip pat žinomi dėl savo apsauginių antimikrobinių savybių. Naudingąsias arbatos savybes mes siūlome sustiprinti užplikant ją vandeniu, apdorotu Hydrider.
Ką mes valgome?
19 November, 2015
Ar jūs kada nors susimąstėte, kokį maistą mums siūlo? Kai parduotuvėje nusiperkame pieno, kurio galiojimo laikas pusė metų, arba kai turguje įsigyjame žvilgančių obuolių, kurių negraužia kirmėlės, turėtų kilti klausimas, kas gi čia ne taip?Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo štai toks faktas: dešimtmetis europietis berniukas per vieną dieną su maistu gali gauti net iki 128 įvairių cheminių junginių metabolitų. Net 42 iš jų patenka į klasifikaciją „greičiausiai kancerogenai“, 5 „tikrai kancerogenai“ ir dar 37 kaip galintys sukelti endokrininės sistemos funkcijų sutrikimus.Kaip jie galėjo patekti į organizmą? Ogi daugumą jų galima surasti maiste. O kaip jie patenka į maisto produktus? Pasirodo, aplink mus yra daugybė pavojingų medžiagų. Štai, pavyzdžiui, plastikiniai langai, plastiko pakuotės, žaislai, PVC (polivinilchloridas), iš kurio jie gaminami, yra vienas iš pavojingų junginių šaltinių. Ir jeigu plastikiniai langai tik neseniai atsirado mūsų buityje, tai polivinilchlorido pakuotės arba vaikų žaislai supa mus nuo mažens.Plastifikatoriai, ftalatai sudaro iki 5% PVC masės. Ftalatai naudojami beveik visur: medicinos gaminiuose (kateteriuose, kraujo transportavimui skirtose talpose), žaisluose, visose įmanomose pakuotėse, plastikinėse kortelėse, kilimų ir sienų dangoje, vamzdžių, guminių žarnų, automobilių paviršių, langų rėmų, lietvamzdžių, vonios užuolaidų, tepalų, valymo priemonių ir kosmetikos (nagų lako, plaukų lako, šampūnų, antiperspirantų), apsaugos nuo saulės priemonių sudėtyje.Be ftalatų, PVC yra sunkiųjų metalų druskų, dioksinų. Dioksinai – tai globalieji ekotoksikantai, turintys stiprų mutageninį, imunodepresantinį, kancerogeninį, teratogeninį ir embriotoksinį poveikį. Jie sunkiai skaidomi ir kaupiasi žmogaus organizme, kaip ir visoje planetos biosferoje, ore, vandenyje, maiste. Mirtinos dozės dydis siekia iki 10-6 gramų vienam kilogramui gyvo svorio, kas yra iš esmės mažiau nei analogiškas kai kurių karyboje naudojamų nuodingųjų medžiagų kiekis! Dioksinas TCDD yra pagrindinė sudedamoji Orange Agent sprogmens naudojamo Vietname, dalis. Vietname iki šiol veikia reabilitacijos centrai, skirti padėti nukentėjusiems nuo šios nuodingos medžiagos. Ar jūs manote, kad šiuo metu situacija pagerėjo?Dioksinai – mirtini nuodai. Pasak mokslininkų, nepavojingos dioksinų dozės nėra.O kaip išvardintieji produktai patenka į mūsų organizmą? Viena priežasčių – gamtoje vykstantys tokie natūralūs procesai kaip miškų gaisrai, ugnikalnių išsiveržimai, antra – įvairiausios buityje atsitinkančios situacijos. Dioksinai susidaro susijungus chlorui ir organinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, balinant drabužius įvyksta chloro turinčio baliklio ir organinių medžiagų dalelių reakcija. Po to tirpalas patenka į dirvą, iš jos į augalus, gyvūnų pašarą ir taip toliau. Žmonės patys sau kasa duobę.Ar yra kokia nors išeitis?Visa mūsų aplinka skatina vartotojiškumą. Automobilių gamintojai kas pusę metų pristato naują modelį, elektronikos gamintojai pradžiugina naujovėmis mus dar dažniau. Nors tarp seno ir naujo telefono modelio beveik jokio skirtumo, bet naujausius tuoj pat išperka įsigytų prieš kelis mėnesius ir dar nespėjusių pasenti modelių savininkai. Ši problema jau tapo globali ir reikalauja iš mūsų pakeisti gyvenimo filosofiją. Tačiau požiūrį pakeisti ne taip paprasta, o sėdėti rankas sudėjus ir žiūrėti, kaip lėtai nuodija mus ir mūsų vaikus, mes negalime. O ką gi mes galime? Žinoma, turime stengtis surasti produktus, kurių gamyba yra kontroliuojama, ieškoti ekologiškuose regionuose užaugintų augalų, naudoti vandens valymo filtrus, padėti savo organizmui greičiau nukenksminti ir pašalinti į jį iš išorės patekusius toksinus.Plačiai naudojami ir hepatoprotektoriai, padidinantys kepenų ląstelių – hepatocitų – gyvybingumą. Dalis egzotoksinų gali būti pašalinta iš organizmo per žarnyną, sustiprinus jo motoriką ir panaudojus kai kurių sorbentų (pavyzdžiui, dumblių, sėklų, gysločio, linų sėmenų) savybes. Maistas turėtų būti pilnavertis ir įvairus, taip bus sumažinta rizika, kad į organizmą pateks per didelis kiekis teršalų. Kepenims bus lengviau įveikti nedideles įvairių egzotoksinų dozes, negu vieną didelę vieno toksino dozę. Taip pat rekomenduojama gerti daugiau išvalyto vandens, nes tuomet sumažinama toksinų koncentracija organizme. Rūpindamiesi gamta, tuo pačiu jūs rūpinatės ir savo sveikata. O šis straipsnis – tai dar vienas bandymas pasvarstyti apie tai, kiek ir ką mes vartojame.
Kuo mes kvėpuojame?
19 November, 2015
Mus supanti aplinka tapo mums labai nepalanki. Mes jau seniai prie to pripratome ir nekreipiame dėmesio. Žinome, kad gyvenamoji aplinka yra užteršta, bet juk nemirštame. Tokį požiūrį galima palyginti su važiavimu prabangiu automobiliu (juk jūsų organizmas jums brangus?) akmenuotu duobėtu keliu į nieką nekreipiant dėmesio, juk mašina važiuoja, ir gerai.Lauke mus supa transporto išmetamosios dujos, į atmosferą patekę pramoniniai išmetamieji teršalai, o patalpose veikia dar svarbesnis ir didesnį griaunantį poveikį organizmui turintis faktorius: tai daugybė į orą išgaravusių cheminių junginių. Tai ir nematomos dispersinės dulkės, smulkios dalelės, erkės, aerozoliai, dažų ir lakų garai, buitinė chemija (taip pat ir drabužiai po cheminio valymo), dirbtinės dangos ir įvairiausi plastikai, kuriais pripildytos šiuolaikinės patalpos.Netgi sunkieji metalai skleidžia kvapą – jie išgarina molekules taip pat, kaip ir skysčiai. O plastikai, kaip ir kitos cheminės medžiagos, garuoja labai intensyviai. Ir kam galėjo ateiti į galvą, kad agresyviųjų plastikų kvapas yra nekenksmingas? Visi šie garai sukelia galvos skausmą, nuovargį, susierzinimą, perdėtą nerimą, alergiją, depresiją, dėl jų sumažėja darbingumas, sulėtėja mąstymas, ir, žinoma, tai skatina ankstyvą senėjimą. Lauke dulkės ir mikroorganizmai suyra, o patalpoje, atvirkščiai, kaupiasi ir dauginasi. Patalpų ore visuomet daugiau toksinų, nei išorėje, dešimtis ar šimtus kartų, netgi dideliame mieste. O juk patalpose miesto gyventojai praleidžia 90% laiko, jei ne daugiau. Jei mes svarstome apie įkvepiamo oro poveikį, tai mums turėtų būti svarbus faktas, jog žmogus per parą suvartoja apie tris kilogramus maisto ir daugiau nei 20 kilogramų oro. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad visas mūsų įkvepiamas oras betarpiškai sąveikauja su krauju ir plaučiais. Taip pat reikėtų galvoti ir apie tai, kur praleidžiame laiką, o svarbiausia – kaip neutralizuoti į mūsų organizmą patenkančius teršalus. Dažniau išvykite į užmiestį, į mišką, eikite pasivaikščioti ir kvėpuokite grynu oru.Tam, kad toksinės medžiagos būtų neutralizuojamos ir pašalintos iš organizmo, reikia vykdyti įvairias valymo bei sveikatingumo programas, vartoti detoksikacines priemones, vitaminais ir mineralais stiprinti organizmą. Ir, žinoma, būtina gerti švarų vandenį – jis sumažina į organizmą patekusių žalingų medžiagų koncentraciją.
Water Hydrider (norintiems žinoti)
17 November, 2015
Vandenilio atomai gali turėti trejopą oksidacijos laipsnį: -1 (hidriduose) , +1 (pavyzdžiui, vandenyje) ir 0 – vandenilio molekulėje H2. Atominio vandenilio oksidacijos laipsnis (laisvų vandenilio atomų, t. y., nesusijusių su jokiomis dalelėmis) taip pat lygus 0.Dėl to vandenilio atomai, kurių oksidacijos laipsnis -1 (hidrido jonai) turi atstatomųjų savybių, tai reiškia, jog gali tiktai atiduoti elektronus, o vandenilio atomai, kurių oksidacijos laipsnis +1 (pavyzdžiui, vandens molekulėse), gali būti tiktai oksidatoriais, tai yra, gali tik prijungti elektronus. Mus domina vandenilis kaip atstatomoji medžiaga.Iš ko gi jis paima elektronus? Nemetalai (kaip vieninės medžiagos) nereaguoja su vandenilio jonais. Vandenilio jonai gali paimti elektronus tik iš metalų, ir tai tik iš tų, kurie Mendelejevo lentelėje išdėstyti kairėje nuo vandenilio. Taigi, kai vandenilio atomų oksidacijos laipsnis teigiamas (+1), jie paima elektronus iš metalų atomų. Jeigu paima vieną elektroną, susidaro molekulinis vandenilis, o jeigu paima du elektronus, susidaro hidrido jonai, t.y., vandenilio atomai su neigiamu oksidacijos laipsniu (-1). lazdelės dėka realizuojama būtent šios cheminės reakcijos idėja. Vykstant kalcio arba magnio reakcijai su vandeniu, vandenilis iš jų paima 2 elektronus. Dvi vandens molekulės prijungia du elektronus (tuos, kuriuos atidavė kalcio atomas), tokiu būdu susidaro vandenilio molekulė ir du hidrido jonai. Magnis ir kalcis sąveikauja su vandeniu, sudarydamas molekulinį vandenilį (kuris išsiskiria iš tirpalo), o tirpale pasilieka kalcio jonai ir hidrido jonai.
Ką mena vanduo?
16 November, 2015
Dėl to, ar vanduo turi informacinių bei energetinių savybių, paprastai ginčijamasi ezoterinių forumų diskusijose. Tikriausiai šis faktas ir suformuoja skeptišką paprastų žmonių požiūrį, kad tokios vandens savybės – tik kažkokie pramanai. Bet smalsesnis skaitytojas visuomet žvelgs giliau. O pažvelgęs pamatys, jog kai kurios žinios bei požiūriai, vyravę senovėje, aktualūs iki šiol, tiesiog kurį laiką žmonės žiūrėjo į juos kaip į archajiškus, nereikalingus ir jų beveik nepaisė. Tačiau Evoliucijos spiralei sukant dar vieną vingį buvo prisiminta, jog žmonės nuo seno teikė vandeniui milžinišką reikšmę: visų tautų pasakose, legendose vanduo visuomet buvo vaizduojamas kaip reikšmingiausias pasakojimų elementas.Mūsų protėviai tikėjo, kad vanduo turi savybę ne tik ištirpdyti, sugerti bei įsisavinti įvairias medžiagas, bet ir sukaupti kažką nematerialaus. Su vandeniu pasiųsdavo įvairiausius pozityvius bei negatyvius palinkėjimus, jį „užkalbėdavo“ žiniuoniai. Vandeniu panaikindavo užkeikimus ir nužiūrėjimus. Daugybė žinių apie „stebuklingas“ vandens savybes sukaupta rytų išminties tradicijomis paremtose sistemose ir sveikos gyvensenos mokymo filosofijose. Pavyzdžiui, joga naudoja vandenį kaip svarbiausią sveikatingumo praktikų elementą.Na, o mūsų laikais mokslininkai nors ir labai lėtai, po mažą dalelę tyrinėja šiuos fenomenus, tačiau gauna pakankamai svariais argumentais pagrįstus įrodymus. Pavyzdžiui, vandens kristalų tinklų tyrimai parodė, kad vanduo turi gebėjimų sudaryti daugybę įvairiausių erdvinių konfigūracijų, kintančių priklausomai nuo garsų, vibracijų, įvykių. Veikiant skirtingoms sąlygoms, vandens molekulės jungiasi į darinius, vadinamus klasteriais, ir tų klasterių plotas, dydis gali būti įvairus. O tai yra ne kas kita, kaip vandens ir jį (taip pat ir mus) supančio pasaulio savitarpio supratimo kalba. Deja, mes dar neišmokome šios kalbos. Tačiau būtinai mokysimės! Juk vandens poveikis mūsų gyvenimui yra didžiulis, tik mes kol kas dar nežinome kažko labai svarbaus. Arba dar nenorime tuo tikėti?
Kokį vandenį gerti naudinga? Jonizuotas vanduo sveikatai
16 November, 2015
Kuo naudingas ir kuo skiriasi jonizuotas vanduo nuo paprasto? Be cheminės sudėties ir fizinės būklės, vanduo turi dar dvi labai reikšmingas savybes: rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (pH) ir oksidacijos – redukcijos potencialą (redokso potencialas).Kodėl reikia žinoti pH lygį?Jeigu labai trumpai, tai:
  • pH didesnis už 7 – šarmai
  • pH mažesnis už 7 – rūgštys
  • pH=7 – neutralus rodiklis
Organizme kraujas, limfa ir tarpląstelinis skystis yra 7,35 – 7,45 pH. Tai tiksliai nurodyta riba ir jos nukrypimas nuo normos gali sąlygoti sunkius pažeidimus organizme. Dėl šiuolaikinių mitybos įpročių organizme kaupiasi ir vyrauja rūgštiniai metabolizmo produktai. Kurgi jie turėtų dingti? Visi organizmo skysčiai sąveikauja tarpusavyje, taigi, visi šie metabolitai patenka į kraują, ir, kad nepažeistų žmogaus vidaus pH, organizmas mobilizuoja savo buferines sistemas šarmindamas skysčius. Tai normalizuoja pH rodiklius iki reikiamo lygio, jei buvo nukrypimų.Kodėl reikia žinoti redokso potencialą arba ORP (oksidacijos – redukcijos potencialą)? Tai energetinis rodiklis ir jis parodo, kaip organizme elgiasi vienas ar kitas produktas – ar jis yra oksidantas, ar antioksidantas. ORP matuojamas milivoltais ir apskaičiuojamas nesudėtingu prietaisu – testeriu (milivoltmetru). Teigiama (+) reikšmė rodo, kad toks skystis paima laisvus elektronus (energiją), tuo pačiu organizme suformuodamas nestabilius laisvuosius radikalus. Skystis su neigiama ORP reikšme atiduoda elektronus ir tampa antioksidantu.Išvalytas vanduo su neigiamu oksidacijos - redukcijos potencialu ir šarminiu pH tinkamiausias vartojant jį kasdieniniams poreikiams ir siekiant išsaugoti sveikatą.
Organizmo atjauninimo būdas
12 November, 2015
Visi žinome, kad neapsiribojama vien tik kosmetinėmis problemomis? Užkirsti kelią senėjimo procesams mes galime įvairiais metodais. Įtaką daro: maistas, miegas, ligos, fizinė ir psichologinė apkrova, šeimos problemos ir kt. Viskas priklauso nuo žmogaus organizmo.Atrodo banalu kalbėti apie mitybą, poilsį, sportą. Kas iš mūsų tiki stebuklais ? Bet tai tiesa! Tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas sustabdyti senėjimo procesą. Aišku, yra ir kitų būdų, tačiau pakalbėsime apie mitybą.Visi procesai, kurie vyksta mūsų organizme, yra biocheminio pobūdžio ir reikalauja būtinų medžiagų. Dalį jų organizmas gamina pats dėka biocheminio proceso, o dalį gauna iš aplinkos – su maistu, vandeniu, oru, su saule ir kitais aplinkos veiksniais. Ką mes galime pasiūlyti? Jau viską žinote apie vandenį ir orą. Taigi mūsų maiste trūksta naudingų medžiagų, bet yra daug nereikalingų ir žalingų medžiagų.Apie juos mes rašome . Naudingų medžiagų trūksta jau ankstyvoje vaikystėje. Į mūsų vartojamą maistą, nepaisant mokslininkų įspėjimų, įdedama daug dirbtinių medžiagų, kurie pritraukia daugiau pirkėjų, tai labai patogu jų gamintojams, tačiau visa tai patenka į mūsų skrandį, tada į kraują ir pan. Ar mūsų organizmas į tai reaguoja?Žinoma, kad ne, kadangi organizmas turi tam tikro pobūdžio rezervinių pajėgumų, todėl bando išgyventi šioje biosistemoje. Tačiau, bet kurie rezervai anksčiau ar vėliau gali būti greitai išeikvoti. Ir daugelyje iš mūsų gana greitai.Stenkitės pereiti prie tinkamos mitybos, įtraukite į mitybos racioną daugiau produktų iš ūkininkų, nepirkite pusgaminių ir greitai paruošto maisto, gerkite kokybišką vandenį - laikykitės tokio gyvenimo būdo 2 savaites. Jūs pastebėsite, kad pagerės Jūsų nuotaika ir savijauta. Tačiau, tai tik pradžia link sveikatos pagerėjimo ir pusė žingsnio link organizmo atjauninimo. Tinkamus mitybos įpročius nėra lengva nustatyti, tai gali užtrukti mėnesius. Bet ir ideali mityba nepajėgi pilnai aprūpinti organizmo organus būtinomis medžiagomis - išeikvoti dirvožemiai, dėl pramonės technologijos suskaldyta maisto grandinė. Geras maitinimasis ir sveikatai skirti produktai, gali užpildyti trūkstamas veikliąsias medžiagas, greitai normalizuoti medžiagų apykaitos procesus, atkurti savireguliacijos mechanizmus.
O juk yra saldumynų, kurie ne tik nekenkia sveikatai, bet ir yra
11 November, 2015
Daugelis žmonių labai mėgsta saldumynus, bet jiems tenka apriboti savo norus! O juk yra saldumynų, kurie ne tik nekenkia sveikatai, bet ir yra naudingi!
  1. Juodas kartusis šokoladas. Jame yra nedaug kalorijų, bet gausu naudingų medžiagų (vitaminai, mineralai, baltymai, antioksidantai ir flavonoidai).
  2. Zefyrai ir pastilės. Jose nedaug kalorijų, tačiau yra baltymų ir mikroelementų. Sudėtyje nėra riebalų.
  3. Džemas. Sudėtyje daug pektinų, kurie yra puikūs sorbentai ir detoksikatoriai. Pektinai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina toksinų šalinimą ir stimuliuoja virškinimo trakto veiklą.
  4. Medus. Kaloringas (kaip cukrus), bet sudėtyje turi biologiškai aktyvių junginių, daug vitaminų, mineralų ir aminorūgščių, padeda palaikyti imuninę sistemą. 100 g medaus yra magnio, mangano ir geležies paros norma.
  5. Chalva. Sudėtyje yra augalinių skaidulų pluoštų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų.
  6. Cukranendrių cukrus. Rudasis cukranendrių cukrus minimaliai apdirbamas, sudėtyje turi mikroelementų (kalcio, magnio, geležies, fosforo, kalio).
  7. Vaisiai ir uogos – geriausias sprendimas norint sveikai maitintis. Turi vitaminų, mikroelementų, antioksidantų, bioflavanoidų, pektinų, ląstelienos. Nors kai kurie jų gali būti kaloringi, visuomet sveika saldumynus pakeisti šviežiais vaisiais ir uogomis.
Kodėl vanduo labai svarbus mūsų sveikatai?
11 November, 2015
Visos mūsų organizmo ląstelės yra kraujo, limfos ir tarpląstelinių skysčių terpėje ir iš šių skysčių pasisavina maistingąsias medžiagas. Visi kūno skysčiai palaiko stabilų pH lygį, kuris labai svarbus organizmui. Skysčių pH (potentia hydrogeni) – tai rūgštinis – šarminis organizmo balansas, kurį lemia vandenilio atomų kiekis. Neutralus pH rodiklis, kai pH =7,0. Rūgštinė terpė, kai pH mažesnis nei 7 (nuo 6,9 iki 0), šarminė – kai pH didesnis už 7 (nuo 7,1 iki 14,0).Būtent tarpląstelinis skystis aprūpina ląsteles deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis, o jo sudėtis priklauso nuo mūsų mitybos pobūdžio. Kad būtų palaikoma rūgščių ir šarmų pusiausvyra, iškilus sunkumams (pavyzdžiui, ilgai netaisyklingai maitinantis) organizmas panaudoja buferines sistemas. Tačiau gali atsirasti nemažai faktorių, trukdančių reguliavimo sistemai atlikti savo funkcijas ir galinčių sutrikdyti įprastą balansą, tai nesveikas maistas, stresas, netinkamas gyvenimo būdas ir įvairūs susirgimai. Kai palaikoma optimali tarpląstelinio skysčio pH norma, jis visuomet būna lengvai šarminis (pH 7,1 – 7,43). Jeigu tarpląstelinis skystis tampa rūgštinis (t. y., pH mažesnis nei 7), ląstelės pradeda jausti deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą.Net jei atsiranda nuokrypis į vieną ar į kitą pusę, ląstelės geba kurį laiką prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau kai jos būna priverstos ilgesnį laiką maitintis ne deguonimi, o toksinais ir  ląstelių gyvybinės veiklos atliekomis, tuomet pradeda mutuoti. Žmogaus organizmui tokia situacija tampa pavojinga, nes pasikeitus sąlygoms ląstelės gauna neribotą prieigą prie maistinių medžiagų, dėl ko prasideda intensyvus dalijimasis. Toks dalijimasis labai pavojingas, nes atsiranda atopinių ląstelių – jos gali sukelti navikų augimo procesą, taip pat ir daugelį kitų medžiagų apykaitos procesų sutrikimų ir ligų. Štai kodėl taip svarbu subalansuoti mitybą – racione turi būti pakankamai daržovių, vaisių, žalio maisto.Ir dar – vanduo! Jis dar svarbesnis už maistą, nes dalyvauja koreguojant organizmo vidinės terpės rūgštingumą, neutralizuojant besikaupiančias organizmo rūgštėjimo liekanas. O juk mes galime padaryti paprastą vandenį iš čiaupo daug naudingesnį, jei jį išvalysime ir suteiksime sveikatai naudingų savybių. Silpnai šarminis vanduo gali suteikti realios naudos sveikatai. Dėl papildomai sugeneruotų vandenilio jonų vanduo tampa aktyviu antioksidantu ir pagerina bendrą organizmo vidaus būklę. Su Water Hydrider arba Water Alkalin Stick mes galime suteikti vandeniui naudingų savybių. Vanduo įgyja optimalų pH balansą (kuris padidėja iki 8,4-8,5) ir padidėjusį ORP (oksidacijos – redukcijos potencialas). Šis vanduo idealiai tinka sveikatai. Žmonės jį vadina „gyvuoju vandeniu“, na, o kadangi mūsų laikais vandenį būtina išvalyti, mes siūlome naudoti tradicinę japonišką anglį Kishu Binchotan stick. Tokia anglies lazdelė per keletą valandų išvalo vandenį nuo bet kokių priemaišų – chloro, sunkiųjų metalų druskų, ftalatų ir prisotina jį naudingų mikroelementų. Saugokite savo sveikatą – gerkite tik naudingą vandenį!
Vanduo – viso gyvojo pasaulio pagrindas
4 November, 2015
Vanduo – viso gyvojo pasaulio pagrindas. 80% mūsų kūno taip pat sudaro vanduo ir visi organizmo biocheminiai procesai vyksta vandens terpėje. Vanduo iki šiol yra pats paslaptingiausias elementas gamtoje. Jis gali būti labai skirtingos būsenos – keisti savo fizines, chemines savybes, keisti erdvines konfigūracijas, sudaryti įvairaus dydžio ir formos klasterius. Šiuo metu mokslininkai tyrinėja ir tikisi atrasti daug įdomių dalykų, susijusių su vandens savybėmis kaupti informaciją ir energiją. O šiandien jau įminta „gyvojo vandens“ mįslė: tai neigiamą krūvį turintys vandenilio jonai. Šis vandenilis savo orbitoje turi ne vieną, o du elektronus. Tokiu būdu jis įgyja natūralaus antioksidanto savybių, net ir universalių, ir gali palaikyti daugelio kitų antioksidantų aktyvumą. Šie hidrido jonai veikia švelniai, bet efektyviai ir jų veikiamas vandens pH lygis tampa labiau šarminis. Vanduo gali turėti skirtingą pH lygį, nuo kurio priklauso rūgštinis organizmo balansas. Kadangi šiuolaikinių žmonių mitybos pobūdis lemia vis didesnį organizmo vidaus rūgštėjimą (kas sukelia daugybę patologinių procesų organizme), vanduo su nedideliu pH poslinkiu į šarminę pusę tampa efektyviu sveikatinamuoju elementu. Vanduo taip pat gali būti ir jonizuotas, tuomet jis atliks dar ir sveikatai naudingą antioksidacinę funkciją. Kai vanduo įkrautas neigiamą krūvį turinčiais vandenilio jonais, jo pH balansas pasislenka į šarminę pusę tuo pačiu žymiai padidindamas oksidacijos–redukcijos potencialą (ORP).Tad kokį vandenį mes turėtume gerti, kad būtume sveiki? Ir iš viso, ar mūsų sveikatos būklė priklauso nuo vandens?Rinktis reikia atsakingaiMokslas patvirtina: taip, priklauso, ir labai daug. Organizmas labai jautriai reaguoja į vandens trūkumą, juk visi jame esantys skysčiai – kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis – sukuria ir palaiko pastovią vidinės terpės būklę, kontroliuoja įvairių medžiagų, ištirpusių joje, koncentraciją. Ši koncentracija ir jos nuolatinis griežtai apribotas balansas yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmo ląstelėms.Geriamasis vanduo savo savybėmis yra ir artimas mūsų organizmo skysčiams, ir skiriasi nuo jų. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnį darbą turi atlikti organizmas, kad vanduo patektų į ląsteles, į tarpląstelinį skystį ar kraujotaką. Juk medicinoje, prireikus panaudoti nekenksmingą tirpiklį, naudojamas izotoninis tirpalas – tai apie 0,8% koncentracijos vandens ir druskos mišinys. O organizmo vidaus skysčių oksidacijos–redukcijos potencialas paprastai apima nuo -50 iki -200 milivoltų. Kaip tik čia ir slypi didžioji šiuolaikinio žmogaus problema – jis geria ne natūralių šaltinių vandenį, kurio rodikliai yra panašūs, o dažniausiai vartoja vandenį iš čiaupo, kuris turi teigiamą ORP rodiklį. Tai reiškia, kad vanduo negali palaikyti normalių redokso procesų organizme, jis neturi neigimų jonų rezervo, kurie padėtų atstatyti oksidacijos pažeistas molekules. O juk būtent vanduo gali pasiekti visų organų ir audinių ląsteles, būtent vandens paskirtis – „pataisyti“ jas ir pašalinti iš organizmo perdirbtas ir nereikalingas medžiagas.Atsakingai rinkitės geriamą vandenį. Gerkite vandenį ir būkite sveiki!
Pūslelinė (herpes) ir probiotikai
30 October, 2015
Italijos pieno produktų gamybos kompanija Granarolo Spa pateikė paraišką EFSA, kad patvirtintų probiotikų naudą sumažinant herpeso atsinaujinimą. Pateiktas ieškinys pagal straipsnį 13.5, kuriame skelbiama: „Lactobacillus rhamnosus GG (АТСС 53103) ir vaisių oligosacharidų kombinacija padeda sumažinti herpeso recidyvus ant lūpų.Herpes labialis yra vienas iš herpeso porūšių, sukeliantis mažas pūsleles arba žaizdeles ant lūpų arba aplink burną. Kai kuriems žmonėms recidyvai visuomet atsiranda toje pačioje vietoje. Nors daugeliu atvejų herpeso požymiai negydomi išnyksta per septynias – dešimt dienų, ši liga vis tik gali sukelti socialines problemas, kadangi paprastojo herpeso 2 tipo virusas (HSV-2) yra perduodamas lytiniu keliu ir sukelia nemažą dalį lytinių organų infekcijų.2009 metais JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog globalinis HSV1 išplitimas dėsningai susijęs su amžiumi, tai reiškia, kad jį turi apie 40% 15 metų amžiaus žmonių ir nuo 60% iki 90% pagyvenusių žmonių.Istorijoje žinomas ne vienas atvejis, kai buvo pateiktos paraiškos siekiant patvirtinti probiotikų naudą.Vien tik siekiant patvirtinti probiotikų, priklausančių Lactobacillus rhamnosus padermei, naudą žmogaus sveikatai, buvo pateikta 41 paraiška, ir visos jos buvo nesėkmingos. Daugelis bandymų buvo susiję su žarnyno sveikata. Visi, norintys būti sveiki arba siekiantys padėti žmonėms tapti sveikesniems, nekantriai laukia galutinių išvadų, nors daugybė žmonių jau seniai vartoja šiuos produktus ir mato, koks didelis skaidulų (prebiotikų) ir probiotikų poveikis sveikatai.Pateiktas ieškinys– pirmasis liudijimas apie tai, kad probiotikai naudojami herpeso profilaktikai.EFSA registre ši paraiška dabar svarstoma, tikslus jos galutinio svarstymo terminas dar nežinomas.
Visavertė mityba pagerins Jūsų smegenų funkciją
29 October, 2015
Pasaulyje atlikta daugybė mokslinių studijų apie taisyklingą mitybą ir jos svarbą su amžiumi susijusių ligų prevencijai. Tarp jų yra ligų, siejamų su senatviniais kognityviniais sutrikimais. Tyrime, kuris buvo atliekamas penkerius metus, dalyvavo vyresni negu 55 metų žmonės. Iš viso dalyvavo daugiau kaip 27,5 tūkstančio tiriamųjų. Apibendrinę rezultatus, tyrimų sumanytojai aptiko tiesioginį ryšį tarp pažinimo (kognityvinės) funkcijos sutrikimo ir tiriamiesiems būdingos mitybos: žmonėms, besilaikantiems sveikos mitybos principų, pažinimo sutrikimų pasitaikydavo rečiau (24 proc.) negu tiems, kurie buvo linkę valgyti daugiau kaloringo, saldaus ir riebaus maisto. Viena pirmųjų išvadų: dėl nesubalansuotos mitybos pasireiškia vitaminų ir mineralų trūkumas, kuris veikia smegenis. Ir tai suprantama, nes jie prisideda sergint organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso ir saugo nuo uždegiminių reakcijų. Tyrimo autoriai žurnale „Neurologija“ teigia, kad visavertė mityba gali sustabdyti pažinimo sutrikimų plitimą, būdingą pagyvenusiems žmonėms. Kitais tyrimais įrodyta, kaip papildomas fizinis krūvis teigiamai veikia smegenų senėjimo procesą.
Mitai apie cholesterolį ir riebų maistą – EILINIS prisipažinimas
27 October, 2015
Žinomas amerikiečių kardiochirurgas Dwight Lundell viešame pranešime atgailaudamas prisipažino: dėl širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo kaltas visiškai ne riebus maistas ir ne cholesterolis, o kraujagyslių sienelių uždegimas. Cholesterolis tik bando „užlopyti“ uždegimo pažeistas vietas. Jei nėra uždegimo, cholesterolis nesikaupia ant kraujagyslių sienelių, o tiesiog cirkuliuoja kraujyje. Landelas pasakė: „Aš atvirai prisipažįstu, aš kaltas. Aš atlikau daugiau nei 5 tūkstančius operacijų, parašiau šimtus mokslinių straipsnių, kuriuose teigiau, jog širdies ligos – per didelio cholesterolio kiekio kraujyje rezultatas. Aš nurodydavau pacientams, kad jie sumažintų riebaus maisto vartojimą ir skirdavau statinų, mažinančių cholesterolio kiekį. Bet kas, išdrįsęs nesilaikyti šių rekomendacijų, buvo niekinamas ir kaltinamas nekompetencija. Bet dabar aš prisipažįstu: taip nėra!“Jau keletą metų nenutyla ginčai dėl cholesterolio kiekio kraujyje atsiradimo priežasties. Atlikus keletą tyrimų buvo paneigti teiginiai, daug metų viešpataujantys medicinoje, nes reali daugelio širdies ir kraujagyslių ligos priežastis yra kraujagyslių sienelių uždegimas. Toks prisipažinimas iš esmės pakeičia  visuotinę kovos su cholesteroliu koncepciją. Juk dabar tapo aišku, kad neapgalvotos ir klaidingos rekomendacijos mažinti riebalų kiekį maiste atvedė prie tikros nutukimo ir susirgimų cukriniu diabetu epidemijos. Imta vartoti maistą, kurio sudėtyje nėra riebalų, tačiau visiškai neribojamas paprastųjų angliavandenių kiekis. O juk iš tokių angliavandenių organizmas labai lengvai ir greitai gamina riebalinį audinį. Tai pirmas neigiamas ilgalaikio paklydimo aspektas. Na, o antrasis, labai pavojingas – visuotinis brangiai kainuojančių statinų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, vartojimas. Ilgalaikis statinų vartojimas sąlygoja daugelio komplikacijų, įvairiapusių pažeidimų atsiradimą organizme, kurių galėtų ir nebūti.
Greitai gali atsirasti vaistas priklausomybės nuo alkoholio gydy
27 October, 2015
Švedų mokslininkai sukūrė vaistą priklausomybės nuo alkoholio gydymui. Šis preparatas kol kas neturi pavadinimo, tik sąlyginį numerį OSU6162. Du nepriklausomi tyrimai (vienas atliktas Karolinska Institutet, o antrasis Sahlgrenska Academy) patvirtina, kad preparatas OSU6162 gali iš esmės sumažinti potraukį alkoholiui.Mes žinome, kad biocheminė medžiaga dofaminas sukelia pasitenkinimo jausmą, susijusį su valgiu, seksu, įvairiomis sėkmėmis, malonumais. Tačiau dofaminas taip pat išsiskiria ir vartojant alkoholį arba narkotines medžiagas.Dažnai vartojant alkoholį vyksta intensyvesnė dofamino gamyba, dėl kurio iš pradžių atsiranda euforijos pojūtis, o vėliau, kai prasideda išsekimas ir dofamino gamyba sumažėja, smegenys palaipsniui vis mažiau reaguoja į alkoholį. Taip atsiranda vis labiau didėjantis alkoholio poreikis ir žmogus tampa priklausomas.Pia Steensland su kolegomis atliko bandymą su gyvūnais, kuriems ištisus metus buvo duodama alkoholio. Per tam tikrą laiką išryškėjo tyrimo rezultatas: tiriamųjų gyvūnų dofamino lygis buvo žymiai mažesnis, nei kontrolinėje grupėje. Padedant preparatui OSU6162 gyvūnams pavykdavo normalizuoti dofamino lygį.Antrajame eksperimente dalyvavo 56 žmonės, turintys priklausomybės nuo alkoholio požymių. Viena tiriamųjų dalis dvi savaites gavo OSU6162, o kita dalis – placebą. Po to mokslininkai siūlė alkoholio abiejų grupių dalyviams. Pasirodė, jog pirmosios grupės žmonėms užteko vienos alkoholio porcijos, o kita grupė išgerdavo daugiau. Tyrimai vyksta toliau ir jie suteikia vilties!
Šokinėkite į sveikatą!
27 October, 2015
Mokslinis žurnalas Bone Mineral Research išspausdino metus trukusio eksperimento, skirto kaulams stiprinti, tyrimų rezultatus. Lafboro (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai atliko tyrimą su 65 metų ir vyresnio amžiaus 34 vyrų grupe. Tiriamiesiems reikėjo atlikti nedidelio fizinio krūvio reikalaujančius pratimus.Eksperimento metu reikėjo kiekvieną dieną po 2 minutes šokinėti ant vienos kojos. Tyrimas truko vienerius metus. Tiriamieji visus metus šokinėjo ant tos pačios kojos, kad galėtų palyginti rezultatus su kitos, nepatiriančios krūvio, kojos rezultatais. Tyrimas parodė puikų ir daug žadantį rezultatą – krūvį atlaikiusios kojos kaulų masė padidėjo 7 procentais.„Dubens kaulų lūžiai yra viena pagrindinių pagyvenusių žmonių sveikatos apsaugos problemų. Mes žinome, kad fizinis krūvis sutvirtina kaulinį audinįir norėjome patikrinti, kokiais pratimais galima pasiekti geriausio rezultato“, - sako gydytoja Sara Elison. „Mūsų mokslinis darbas parodė, kad neilgai trunkantys šuoliukai gali sustiprinti kaulinį audinį ir sumažinti dubens kaulų lūžių riziką sergant osteoporoze.
Nutukimą sąlygojantys veiksniai
27 October, 2015
Žinoma, jog būtent kūno masės indeksas (KMI) yra tas kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma nutukimo diagnozė.Britanijos Šefildo universiteto mokslininkai išanalizavo daugiau nei 400 žmonių, turinčių aukštą – virš 30 vienetų, KMI. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad visus nutukusius žmones galima priskirti vienai iš 6 grupių.1 grupė - tai dažniausiai suaugę vyrai, piktnaudžiaujantys alkoholiu. Jų antsvorio problema galėtų būti išspręsta tik atsisakius alkoholio.2 grupė - kuriai priklauso daugiausiai žmonių, tai apkūnios sveikos merginos, apie 25 metų amžiaus. Jos neturi didelių sveikatos problemų, tačiau joms reikia subalansuoti mitybą ir padidinti fizinį krūvį.3 grupė - tai vidutinio amžiaus žmonės, dažniausiai moterys, turinčios šeiminių ir psichologinių problemų, kamuojamos nerimo sindromo, depresijos ir chroniško nuovargio.4 grupė - tai vyresnio amžiaus žmonės, gaunantys vidutines arba aukštas pajamas,dažnai kenčiantys nuo aukšto arterinio kraujospūdžio ir vartojantys alkoholį.5 grupė - sergantieji chroniškomis ligomis (pavyzdžiui, osteoartritu, bronchų astma, cukriniu diabetu), bet nelinkę į depresiją.6 grupė - tai pagyvenę nepasiturintys žmonės. Dažniausiai jų KMI rodiklis yra pats aukščiausias iš visų grupių ir jie mažiausiai galvoja apie sveiką gyvenimo būdą.Tyrimui vadovaujantis daktaras Mark Green ragina paisyti šių individualių skirtumų gydant nutukimą.
Ar leptinas gali padėti sulieknėti?
23 October, 2015
Žmogaus kūno masę, svorį, taip pat riebalinio audinio sluoksnį organizme lemia hormonas leptinas, siunčiantis signalus į galvos smegenis ir taip kontroliuojantis sotumo jausmą bei reguliuojantis medžiagų apykaitą. Tačiau ilgą laiką buvo nesuprantama, kaip iš galvos smegenų perduodamas signalas pasiekia riebalines ląsteles. Mokslininkai, vadovaujami Ana Domingos iš Portugalijos „Gulbenkian de Ciencia“ instituto (IGC) nustatė, kad riebalinės ląstelės yra inervuojamos, o kad jos suirtų, pasirodo, pakanka tiesiogiai stimuliuoti riebalinio audinio neuronus."Tyrinėdami nervines skaidulas, išskirtas iš pelių riebalinio audinio, mes nustatėme, kad tai yra simpatiniai neuronai. Taikydami vizualizacijos metodą, tai yra stebėdami peles gyvai, pastebėjome, kad riebalinės ląstelės gali būti padengtos šių neuronų ataugėlių ", - teigia Ana Domingos.Tada mokslininkai nustatė, kad simpatiniai neuronai, veikiami mėlynos šviesos, ardo riebalinį audinį. Suaktyvintos šios nervinės ląstelės išlaisvina noradrenaliną (norepinefriną) ir siunčia pakopinius signalus, lydimus riebalinių ląstelių hidrolizės. Paaiškėjo, jog be šių neuronų leptinas negali būti veiksnus. Tolesni moksliniai tyrimai leis atrasti gydymą, kuris galėtų paveikti atsparumą leptinui.
Kaip maitintis žmonėms, turintiems antsvorio?
20 October, 2015
Viena iš paprasčiausių ir visiems bendrų antsvorio atsiradimo priežasčių (sudėtingos susijusios su individualiomis problemomis) – gaunamų ir išeikvojamų kalorijų santykio skirtumas, t. y., nepakankamas gaunamos energijos išeikvojimas. Juk šiuolaikinio žmogaus išeikvojamos energijos kiekis vis mažėja. Dar prieš 10 metų mes patardavome vidutiniškai suvartoti 2500 kalorijų, o štai dabar – ir 2000 jau daugoka, optimalus kiekis – 1800 kalorijų. Be to, atsirado dar viena nemaloni „smulkmena“: dabar maistas tapo daug kaloringesnis (ir kalorijos yra daug geriau įsisavinamos) palyginus su maistu, vartotu prieš 20-30 metų. O skirtumas tikrai nemažas – iki 20%. Kaip taip gali būti? Pasirodo, tai susiję su šiuolaikinėmis auginimo, apdirbimo ir saugojimo technologijomis, įvairiausiais maisto priedais, kurie taip pat sąlygoja geresnį kalorijų įsisavinimą. Kaip apie tai buvo sužinota? Ogi labai paprastai – tiriant medžiagų apykaitos procesus skaičiuojamas suvartojamo maisto ir ekskrementų kaloringumas. Apskaičiavus abiejų rodiklių skirtumą matoma, kiek kalorijų pasisavino organizmas. Ir štai paskutiniu metu atliekami tyrimai atskleidė, kad organizmas iš to paties vienodo maisto kiekio „išmoko“ pasilikti daugiau kalorijų, o su ekskrementais pašalinti mažiau. Gamtosaugos atžvilgiu tai būtų teigiama tendencija, jei mes laiku pajustume, kad suvartojame maisto perteklių ir suprastume, jog atėjo laikas mažinti maisto kiekį.Taigi, ką galima patarti?
  • Sumažinti maisto, turinčio paslėptų riebalų, vartojimą, ypač jei tų produktų sudėtyje yra ir druskų. Tai dešros, dešrelės, greitas maistas.
  • Sumažinti produktų, kuriuos sudaro paprastieji angliavandeniai, vartojimą (duona, saldumynai). Niekada nevartoti jų prieš valgį, kad nesukeltų greito cukraus kiekio kraujyje padidėjimo.
  • Pasistengti iš raciono išbraukti stimuliatorius  ir skonio stipriklius.
  • Papildyti pusryčius 2 šaukštais ląstelienos arba sėlenų su šaukštu medaus.
  • Eksperimentuoti su vakariene: pavyzdžiui, suvalgyti porciją daržovių salotų su alyvuogių aliejumi ir riekele grūdėtos duonos. Ir tik po 30 minučių, jei alkio jausmas dar nedingo, suvalgyti tai, kas numatyta vakarienei (gerai, jei tai gabalėlis žuvies, vištienos). Tokiu būdu cukraus kiekis kraujyje padidės ne staigiai, o palaipsniui.
  • Riboti suvartojamos mėsos kiekį – su ja jūs nepastebimai gaunate anabolikų,  padidinančių kūno masę...
  • Alkoholis – nemažai kalorijų turintis produktas, be to, žadina apetitą, pailgina užsisėdėjimą prie vaišių stalo ir skatina didesnį maisto kiekio suvartojimą.
  • Būtina kontroliuoti per dieną išgeriamo vandens kiekį: vanduo ryte prieš pusryčius, prieš kiekvieną valgį, prieš miegą...
  • Iškrovos diena 1 kartą per savaitę – obuoliai, sausainiai, kefyras, salotos.
Pirmieji rezultatai pasirodo maždaug po dviejų trijų savaičių. Per pirmus du mėnesius jūs įtvirtinsite šiuos įpročius ir bus lengva ir malonu jų laikytis. Na, o organizmo savijautos pagerėjimas ir sveikatinimas vyks palaipsniui ir svarbiausia, nekintamai!
Viena iš galimybių siekiant išvengti migrenos
16 October, 2015
Riboflavinas – tai vienas iš seniausiai ir geriausiai ištirtų mikroelementų. Jo yra pieno, kiaušinių, subproduktų, miežių, lapinių daržovių, mielių sudėtyje.Migrena – tai dažna, skausminga ir netgi neveiksnumą sukelianti būsena. Ji charakterizuojama kaip skirtingo stiprumo recidyvinis galvos skausmas. Migrenos simptomai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi. Skausmo atakos gali tęstis nuo 4 iki 72 valandų, lydimos įvairių klinikinių simptomų, tokių kaip neryškus matymas, galvos svaigimas, haliucinacijos.Iki 54% nuo migrenos kenčiančių pacientų teigia, kad šis reiškinys neigiamai veikia jų gyvenimą ir darbą. Tik neseniai nustatyta, jog migrena gali atsirasti dėl mitochondrijose vykstančių pažeidimų (mitochondrijų disfunkcija) sukeliančius oksidacinio metabolizmo pažeidimus, dėl ko sumažėja adenozino trifosfato (ATP) gamyba. Dėl to atsiranda kalcio jonų disbalansas, o dėl kalcio jonų disbalanso susiaurėja kraujagyslės ir padidėja jautrumas skausmui. Sveikos mitochondrijos padeda aprūpinti kalcio jonų homeostazę sveikose ląstelėse. Riboflavinas yra dviejų konfermentų – flavinmononukleotido (FMN) ir Flavino adenino dinukleotido (FAD) – pirmtakas. Abu konfermentai yra reikšmingi transportuojant medžiagas į mitochondrijas. Normali ATP gamyba palaiko membranų stabilumą ir aprūpina procesų, susijusių su ląstelių energetinėmis funkcijomis, judėjimą.Riboflavinas padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, medžiagų energijos apykaitą, gali padidinti mitochondrijos energijos išteklius kenčiantiems nuo migrenos žmonėms. 2004 metais atlikti klinikiniai tyrimai (Boehnke ir kt.) tyrė, kaip didelė riboflavino dozė gali sumažina stiprius migrenos požymius. Šio tyrimo metu pacientai šešis mėnesius kas dieną gaudavo po 400 mg riboflavino. Vidutiniškai galvos skausmas sumažėdavo nuo keturių dienų per mėnesį iki dviejų dienų per mėnesį ir iki 35% sumažėjo vaistų nuo galvos skausmo vartojimas.Profesorius Kolombo (Bruno Colombo, PhD, University of Vita-Salute, Milan, Italy) mano, kad migrena susijusi su struktūriniais galvos smegenų pakitimais. Jis tvirtina, kad pažeidimai, aptikti galvos smegenų baltojoje medžiagoje, atsirado dėl kraujagyslių trombų. Amerikos neurologijos akademijoje buvo paskelbta, kad riboflavinas gali būti naudojamas kaip priemonė nuo suaugusiųjų migrenos, kombinacijoje su kitomis medžiagomis (taip vadinama farmakologine sinergija).
Vanduo, vanduo...
17 September, 2015
In vino veritas, in aqua sanitas (Vyne teisybė, vandenyje – sveikata)

(Plinijus Vyresnysis)

Tai gerai žinoma tiesa, tik štai, pasirodo, kad ir teisybės (žinių, informacijos) reikia ieškoti ne kur kitur, o būtent vandenyje.Mūsų amžiuje, kai imta domėtis sveiko gyvenimo būdu, atsirado susidomėjimas ir tuo, ką gi mes geriame? Ir ką begertume (arbata, kava, sultys) – geriame vandenį! Juk įvairiausių gėrimų skonis ir kokybė pirmiausiai priklauso nuo jiems panaudoto vandens kokybės. Vanduo – visko pagrindas! Vanduo yra visos planetoje egzistuojančios gyvybės pagrindas. Atrodo, ištirta daugybė dalykų: mes žinome, kokios yra fizinės bei cheminės vandens savybės, tačiau mus domina ir mažiau žinomi dalykai – energetinės ir net subtiliosios struktūros – vandens savybė, įvardijama kaip „atmintis“. Vieni tuo tiki, kiti gali ir pasijuokti. Mes negalime tvirtinti, jog esme neklystantys „paskutinės instancijos“ teisėjai, bet mums smalsu: o gal vis dėlto šitame teiginyje yra dalis teisybės? Ar tiesa, kad vanduo išsaugo, „užrašo“ visą informaciją, susijusią su viskuo, kas  prie jo prisiliečia, kas jame palieka savo pėdsaką? Ar tai iš viso yra įmanoma? Ar gali būti koks nors suprantamas ir įtikinamas šios teorijos paaiškinimas?Jeigu sutinkame su teiginiu, kad atmintis yra gebėjimas saugoti, kaupti ir atgaminti išsaugotą informaciją, tai turi būti ir koks nors pagrindas, matrica, kurioje ši informacija užrašoma ir iš kurios ją vėliau galima nuskaityti. Tai primityvus, bet suprantamas ir paprastas paaiškinimas. O jei norite sudėtingo mokslinio apibrėžimo, kreipkitės į fizikus, nagrinėjančius kvantinius pasaulio sandaros aspektus. Vandens atmintis – tai tam tikro dažnio kvantų energijos apykaita, elementariųjų dalelių ir laukų savitarpio sąveikavimas. Ar sudėtinga suprasti? Taip! Ir negalima paliesti rankomis? Taip!Taigi, jei padarytume prielaidą, kad atsakymas teigiamas, tuomet kyla du klausimai:
  • Kas tai yra vandens struktūra?
Vandens molekulės sujungtos tam tikromis grupėmis. Jos sutvarkytos taip, kad, veikiamos skirtingų sąlygų, gali kisti ir sudaryti skirtingas grupes. Tai primena vaikišką kaleidoskopą. Šie vandens klasteriai galai būti sudaryti iš keleto molekulių, o gali jungti ir keletą šimtų. Mokslininkai taip pat atrado, kad vanduo turi ir kristalinę struktūrą – o tai yra pats sudėtingiausias ir įdomiausias materijos erdvinės struktūros junginys. Šios sudėtingos sandaros struktūros vadinamos klatratais. Mokslininkai ne tik sugebėjo numatyti jų egzistavimą – padedami šiuolaikinės rentgenoskopijos aparatų, jie sugebėjo juos pamatyti. Pasirodė, kad klatratų viduje susiformuoja skirtingų dydžių ertmės, į kurias įsiterpia kitos molekulės, ir nuo to priklauso vandens forma ir struktūra. Atitinkamai kinta ir skleidžiamų dažnių spektras (energijos kvantai). Šį spektrą taip pat tiesiogiai veikia ir išoriniai veiksniai, jie netgi gali jį visiškai pakeisti. Tai reiškia, jog visą gaunamą informaciją vanduo įsimena, užrašo, o vėliau, sąveikaudamas su gyvaisiais organizmais, geba perduoti jiems šią informaciją – pertvarkyti ir keisti šių organizmų skleidžiamų dažnių spektrą. Štai taip, supaprastintai apie „vandens atmintį“.
  • Kaip vanduo veikia mūsų sveikatą?
Tikriausiai visiems teko girdėti: esame tai, ką valgome. Čia būtinai reikėtų pridurti: ir tai, ką geriame! Net 80% žmogaus kūno sudaro vanduo. Taigi, visa mūsų biochemija, visi procesai vyksta vientisoje terpėje. Sveikos ląstelės šioje terpėje perduoda informaciją vienodais dažniais, o pažeistos – visiškai kitais dažniais. Taip ląstelės bendrauja tarpusavyje, keičiasi informacija. Ir daro tai būtent per „vandens matricą“. Beje, šių informacinių energijos kvantų visuma ir yra tai, ką įprasta laikyti biolauku. Vadinasi, „teisingas vanduo“ gali pakeisti jį? Paveikti taip, kad būtų sveikesnis? Koks jis – tas „teisingas vanduo“? Ir kokį vandenį mes geriame iš krano? Arba kuo blogas vanduo buteliuose? Apie tai kalbėsime kituose straipsniuose. 
Žmogus ir vanduo
16 September, 2015
Mums atrodo, kad vanduo – paprastas cheminis vandenilio ir deguonies junginys. Netgi vaikas pasakytų: vanduo – tai H2O! Tačiau net ir būdamas nekintamos cheminės sudėties, vanduo gali turėti visiškai skirtingas savybes ir įvairiai veikti mūsų organizmą. Tikriausiai todėl kai kurių gamtinių šaltinių vanduo turi gydomųjų savybių – juk vanduo juose atsiranda ir formuojasi išskirtinėmis sąlygomis ir perteikia mums įgytas unikalias savybes. Nepaisant to, kad vanduo neturi maistinės vertės, jis – nepakeičiama bet kurio organizmo gyvavimo sąlyga. Ne veltui mokslininkai kitose planetose pirmiausiai stengiasi aptikti vandens buvimo požymius – be jo neverta ieškoti jokių kitų gyvybės pėdsakų.Organizmas ypatingai jautriai reaguoja į vandens trūkumą, juk visi skysčiai organizme turi palaikyti tam tikrą jose ištirpusių medžiagų koncentraciją. Tam, kad nuolat palaikytų vidaus terpės skysčių kiekį, organizmas negaili jėgų ir turi parengęs keletą skirtingų mechanizmų jam vykdyti.1. Šalinimo sistemos geba prisitaikyti ir keisti savo veiklos intensyvumą. Pavyzdžiui, termoreguliacijos tikslais jos gali padidinti prakaito išsiskyrimą arba pagreitinti inkstų veiklą, kad išskirtų daugiau šlapimo esant padidėjusiam skysčių kiekiui.2. Osmosas ir buferinės sistemos, reguliuojančios skysčiuose ištirpusių medžiagų koncentraciją ir palaikančios pastovią vidinės ekosistemos būklę. Šios sistemos visuomet pasirengusios darbui ir, vos tik pajutusios vandens trūkumą ar nesureguliuotą  šalinimo sistemos darbą, tuoj pat pradeda veikti.3. Troškulys – tai vienas iš bazinių, instinktyvių pojūčių, įgimtas kiekvienam žmogui. Jis padeda palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą pačiu paprasčiausiu ir prieinamu būdu.Taigi, mums net neturi kilti klausimas „gerti ar negerti?“ Klausimas, kurį turime užduoti – kiek vandens reikia išgerti? Jei paskaičiuotume hipotetiškai, tai vidutiniškai sveriančiam žmogui reikia išgerti apie 2,5 l vandens per dieną. Skysčiai, gaunami valgant sriubą, geriant arbatą ir kavą neskaičiuojami, tik tyras vanduo! Jis ypatingu būdu patenka į vidaus skysčių sistemą, lengviau nei kiti skysčiai pasiskirsto joje, aplenkdamas virškinimo sistemos barjerus. Taigi, jei jūs gaunate nepakankamai vandens iš išorės, organizmas būna priverstas taupyti turimas atsargas, dėl ko pažeidžiama medžiagų apykaita, nukenčia virškinimas, atsiranda vidurių užkietėjimas, organizme pradeda kauptis toksinai. Tokios būsenos rezultatai – palaipsniui, nepastebimai išsekantys organizmo ištekliai, nusilpsta imunitetas ir išsivysto daugybė nesuprantamų, nežinia iš kur atsiradusių negalavimų. Vėliau priežasčių ilgai ieško gydytojai, o priežastis – štai, mums prieš akis, stiklinėje vandens.
Vegetarai turi mažesnę tikimybę susirgti gaubtinės žarnos vėžiu
25 May, 2015
Mūsų mitybos įpročiai didžia dalimi lemia tikimybę susirgti vėžiu, ypač žarnyno vėžiu. Buvo tiriami žmonės, vartojantys skirtingą maistą. Gauti patikimi duomenys: raudona mėsa didina vėžio riziką, o maistas, kuriame gausu ląstelienos, mažina šią riziką. Tyrimų rezultatai paskelbti "JAMA Internal Medicine" žurnale.Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, jog vegetarai turi 19 proc. mažesnę tikimybę susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, o tiesiosios žarnos vėžiu – net 29 proc. Anot tyrimų duomenų, veganams rizika susirgti piktybiniais žarnyno navikais – 16 proc. mažesnė, lakto ovo vegetarams, kurie nevartoja pieno ir jo produktų, – 18 proc.,  vegetarams, kurie valgo žuvį (peskovegetarai) – net 43 proc. mažesnė tikimybė. Daug yra pusiau vegetarų, tik retsykiais valgančių mėsą, - jiems tikimybė susirgti vėžiu sumažėja 8 procentais.Straipsnio autoriai priėjo prie išvados, kad gauti tyrimų duomenys gali būti svarbūs kaip rekomendacijos taikant pirminę žarnyno vėžio profilaktiką.
Madingas maistas
30 April, 2015
Jūs žengiate koja kojon su mada?Ar laikotės ir mitybos madų?Tuomet jūs puikiai žinote naujausias sveiko maisto tendencijas.Šiandien madingiausios ispaninio šalavijo sėklos chia!Yra kelios šio augalo rūšys, tačiau geriausios ir naudingiausios - baltosios chia sėklos!Jos susmulkintos ir tinka išsyk vartoti, nes jų nereikia mirkyti. Šios nuostabaus riešutų prieskonio sėklos dera su daugeliu maisto produktų, todėl valgis su jomis skanesnis ir sveikesnis. Pakanka vos dviejų šaukštų baltųjų chia sėklų per dieną, ir jūs gaunate organizmui reikalingų visaverčių augalinių baltymų, maistinių skaidulų, kalcio, mikroelementų, puikios kokybės omega-3 riebalų rūgščių ir antioksidantų. Baltoji chia –aliejinis augalas, turintis omega-3 riebalų rūgščių.
Vitaminas D ir vaikų imunitetas
29 April, 2015
Naujausi tyrimai pakeitė mūsų supratimą apie vitamino D reikšmę vaikų sveikatai. Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Kūdikiams 25 µg/parą, 1-10 metų vaikams 50 µg per parą.Daugelį dešimtmečių buvo manoma, kad šis vitaminas stiprina vaikų kaulus ir yra svarbus rachito profilaktikai. Gydytojai net pastebėję, jog vaiko organizmui trūksta vitamino D, tačiau neaptikę jokios kaulų ligos, dažnai nekreipdavo į tai dėmesio. Tačiau dabar nustatyta, kad vitamino D trūkumas trikdo vaikų imuniteto darbą. Tokie vaikai dažnai ir ilgai serga infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, kurios ilgainiui tampa lėtinės. Didžiąją dalį vitamino D mūsų organizmas pasigamina pats, natūraliai iš odos, veikiamas saulės ultravioletinių spindulių. Vis dėlto, tokios sintezės galimybės yra skirtingos: suaugusieji gauna pakankamą kiekį vitamino D, o mažų vaikų šie gebėjimai yra minimalūs. Todėl labai svarbu, kad vaikai gautų vitamino D papildomai su maistu. Žinoma, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais geriausias šio vitamino šaltinis – natūralus motinos pienas. Deja, po išsamių tyrimų paaiškėjo, kad neretai ir motinos piene trūksta vitamino D. Esant net nedideliam jo trūkumui šiuo gyvenimo laikotarpiu, didėja rizika susirgti alergija ir astma. Vitaminas D gali būti skiriamas vaikams, dažnai sergantiems ūmiomis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis.
Dar kartą apie svorį...
27 April, 2015
Mūsų dienomis nutukimas tampa vis rimtesne problema.  Antsvorio turintys žmonės greičiau sensta ir trumpiau gyvena. Palyginti su normalaus svorio žmonėmis, sergančiųjų antro laipsnio nutukimu gyvenimo trukmė sutrumpėja 5 metais, o trečio laipsnio  –  net 10–15 metų. Be fiziologinių priežasčių, lemiančių svorio didėjimą (pavyzdžiui, dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros),  nemažiau svarbios ir socialinės (įprotis užkandžiauti, palaikyti kompaniją prie stalo, valgyti iš nuobudulio). Svorio priaugama ir dėl psichologinių problemų: neįgyvendinti asmeniniai lūkesčiai, sudėtingi santykiai šeimoje, su artimaisiais, skaudūs išgyvenimai, stresas, vienatvė. Taigi pirmiausia reikėtų šalinti persivalgymą skatinančias priežastis – paieškoti kitų malonumą teikiančių šaltinių, naujų užsiėmimų bei pramogų, nesusijusių su maistu ir valgymu.
Maistas lemia mūsų nuotaiką
30 March, 2015
PMS (priešmenstruacinio sindromo) varginamos moterys kai kuriomis ciklo dienomis tampa irzlios, joms būdinga nuotaikų kaita, nerimas arba jos jaučiasi prislėgtos, neretai išauga apetitas, ypač norisi angliavandenių. Dažniausia pasekmė – padidėjęs svoris. Žinoma, paprasčiausia būtų patarti mažiau vartoti riebių, saldžių ir miltinių patiekalų. Lengva pasakyti, bet sunku padaryti. Ar verta paisyti šių rekomendacijų? Juk angliavandeniai žmogaus organizmui būtini ir labai svarbūs. Beje, dabar žinoma, kad ir riebalai yra neatsiejamas sveikos mitybos elementas.Angliavandeniai skirstomi į sudėtinius (lėtuosius) ir paprastuosius (greituosius). Sudėtiniai angliavandeniai sunkiau apdorojami ir lėtai skverbiasi į kraują, aprūpindami organizmą energija. Paprastieji, patekę į virškinamąjį traktą, čia neužsibūna ir greitai įsisavinami.Sudėtiniai angliavandeniai: rupių miltų duona, neapdoroti grūdai, kietųjų kviečių makaronai, beveik visos daržovės, išskyrus kukurūzus ir bulves, nesaldūs vaisiai (kiviai, obuoliai, greipfrutai). Šie angliavandeniai naudingi sveikatai, nes juose gausu vitaminų, mineralų, ląstelienos, aminorūgščių, iš kurių vienas svarbiausių – triptofanas. Jis stimuliuoja smegenyse vykstančią serotonino sintezę. O kaip žinia, serotoninas – geros nuotaikos hormonas ir yra svarbus reguliuojant psichinius procesus.Riebalai, žinoma, ne visi naudingi. Svarbiausi ir naudingiausi riebalai, turintys omega–3 riebalų rūgščių (omega–3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių), kurios kaupiasi galvos smegenų membranose ir dalyvauja serotonino apykaitos procese. Daugiausia omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių yra riebiose jūrų žuvyse (skumbrėse, sardinėse, silkėse, otuose), kurios gyvena laisvėje, o ne dirbtinai auginamos žmonių.Folatai ypač svarbūs depresijos ir kitų psichikos sutrikimų prevencijai. Pagrindinis folatų šaltinis – maistas (įvairios kruopos, šviežios daržovės ir vaisiai). Deja, žmogaus organizmas sunkiai geba įsisavinti su maistu gaunamus folatus. Be to, termiškai apdorojant maistą, didelė dalis šių vertingų medžiagų žūva.Tuomet nuotaikų svyravimai sukels mažiau nepatogumų ir bus menkai juntami.
Moteriško grožio paslaptys
17 March, 2015
Kiekviena moteris svajoja kuo ilgiau išlikti sveika ir graži. Bet kaip išsaugoti mums gamtos duotą dovaną, kai aplink tiek negatyvių gyvenimo reiškinių ir pagundų? Kasdien prastėjanti ekologinė situacija, nuolatinis stresas, netinkama mityba, pasiutęs miesto gyvenimo tempas… Kaip ištverti?Esminis klausimas, lemiantis moters sveikatą ir grožį, visuomet buvo moters reprodukcinės sistemos veikla, jos pusiausvyra. Menkiausi šio subtiliai veikiančio mechanizmo sutrikimai – ir mus kamuoja priešmenstruacinis sindromas (PMS). Padaugėjus organizme androgenų (vyriškų hormonų), ant odos atsiranda spuogų, o ant veido ima augti plaukai.Su amžiumi, kai kiaušidžių veikla palaipsniui ima slopti, moteris neišvengiamai patiria nemalonių pojūčių, iškyla naujų problemų – oda ir gleivinės plonėja sausėja ir nyksta, atsiranda raukšlių, silpnėja ir slenka plaukai.Todėl kiekviena moteris privalo nuolat rūpintis savo sveikata ir VISADA!Hormonų pusiausvyrai organizme palaikyti labai svarbi mityba:
  •  būtina saikingai vartoti mėsos produktus (daugiausia hormonų ir antibiotikų aptinkama jautienoje ir vištienoje);
  •  nepiktnaudžiauti paprastaisiais angliavandeniais (miltiniais produktais ir saldumynais), nes sutrinka kasos darbas, padidėja antsvorio, žarnyno disbiozės rizika, atsiranda estrogenų metabolizmo trukdžių;
  •  reikia valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, ypač žalių; kopūstuose ir kitose kryžmažiedėse daržovėse gausu moters sveikatai naudingų indolų (aliejų).
Siekiant kompensuoti mikroelementų trūkumą organizme, reikėtų papildomai vartoti įvairių vitaminų ir mineralų.Svarbiausia sąlyga sveikatai išsaugoti – reguliarus ir pakankamas fizinis krūvis. Tik taip galima išlaikyti taisyklingą laikyseną, kuri lemia normalią viso organizmo, kartu ir pagrindinių endokrininių organų kraujotaką. Gerai išvystyta raumenų sistema „sudegina“ daugiau angliavandenių, taip apsaugodama nuo antsvorio.Tai tik keli ne itin sudėtingi patarimai ir žinios, padėsiančios Jums kitaip, galbūt optimistiškiau, žvelgti į savo sveikatą ir gražią ateitį, nebijant nenumaldomai artėjančių amžiaus permainų.
Katarakta ir vitaminai
4 March, 2015
Katarakta būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su amžiumi ši liga diagnozuojama vis dažniau ir tampa viena pagrindinių aklumo priežasčių. Veiksniai, didinantys kataraktos riziką, gali būti oksidacinis stresas, paveldimumas, vyriška lytis, cukrinis diabetas, rūkymas, taip pat netinkama mityba, kai gausiai vartojama angliavandenių bei riebalų ir trūksta vitaminų. Žinoma, jog lęšiuke ir akies skystyje vitamino C yra 20 kartų daugiau negu kraujo plazmoje, o tai rodo, kokia galimai svarbi šio vitamino apsauginė funkcija žmogaus regai. Vitaminas C padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Ištyrus buvo aptiktas ryšys tarp tam tikrų antioksidantų (vitaminų C, E, beta karotino, cinko, vitamino B12) vartojimo ir kataraktos dažnumo arba jos progresavimo. Pastebėta, jog geriausio poveikio sulaukiama, kai vitaminų preparatai vartojami ilgesnį laiką (5–10 metų) nedidelėmis ir vidutinėmis dozėmis. Vitaminas C padeda atstatyti redukuoto pavidalo vitaminą E. Pacientams, vartojusiems vitaminus C arba E ilgiau negu 10 metų, rizika susirgti katarakta sumažėjo net 60 proc. Kinijoje buvo atliktas dar vienas išsamus klinikinis tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog papildai su niacinu ir riboflavinu taip pat veiksmingai mažina besivystančios kataraktos pavojų. Kitais tyrimais buvo nagrinėjamas karotinoidų poveikis regai, tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas, kurie saugo lęšiuką nuo žalingo ultravioletinių spindulių ir deguonies laisvųjų radikalų poveikio. Tyrimų rezultatais įrodyta, kad vitaminas E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, apsaugo lęšiuko baltymus, lipidus ir DNR nuo oksidacinio pažeidimo. Žmonėms, kurie tyrimo metu vartojo maisto papildus, rizika susirgti sunkiomis kataraktos formomis sumažėjo net 36 proc. Panašūs rezultatai buvo gauti vartojant ir omega 3 riebalų rūgštimis pagerintą maistą, kadangi DHR padeda išsaugoti normalų regėjimą. Taigi vartojant vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksą, galima atitolinti vyresniame amžiuje gresiančias negandas.
Antsvoris
6 February, 2015
Priaugote daugiau svorio?Išsiaiškinkite priežastį:a)     sutrikusi organizmo veikla dėl tam tikrų laikinų permainų (dėl nėštumo, atostogų, įtempto darbo, sunkių mokslų);b)    liga;c)     netinkamas gyvenimo būdas.Labai svarbu įvardyti priežastį ir sąžiningai sau prisipažinti. Dažniausiai tai būna paskiausias (c) variantas. Jei taip, tereikia pakeisti du įpročius: persivalgymą ir menką judėjimą. Štai kelios praversiančios rekomendacijos:
  1. Kuo daugiau judėkite. Darykite fizinius pratimus bent du kartus per savaitę (beje, gera fizinė būklė, išlavinti raumenys „ suėda“ iki 90 proc. riebalų!).
  2. Nesilaikykite itin griežtų dietų ir venkite per didelių fizinių krūvių (neišvengiamai sulėtės organizmo medžiagų apykaita, ir vos atsipalaidavus numesti kilogramai sugrįš).
  3. Valgykite nedidelėmis porcijomis 4-5 kartus per dieną (sumažės skrandžio apimtis, greičiau pajusite sotumo jausmą, taigi mažiau suvartosite maisto).
  4. Jus tukina angliavandeniai. Ribokite maisto produktus, kuriuos vartodami priaugate svorio (bet visiškai jų neatsisakykite).
  5. Aktyvinkite savo medžiagų apykaitą visais įmanomais būdais (vartokite jodo preparatus ir polivitaminus, reguliariai lankykitės saunoje, masažuokite kūną).
Paisykite šių paprastų patarimų ir lengvai atsikratysite antsvorio, be to, jausitės geriau ir būsite sveikesni.  Pašalinkite visas kliūtis, pasitaikysiančias kelyje idealios figūros link, ir Jūs tikrai pasieksite taip norimą rezultatą.
Viduržemio jūros dieta lėtina senėjimą
23 January, 2015
Amerikiečių mokslininkai nustatė, jog Viduržemio jūros dieta padeda išsaugoti telomerų ilgį, kuris turi teigiamos įtakos bendrai žmogaus gyvenimo trukmei. Telomerų būklei ypač svarbūs genetiniai faktoriai (po kiekvieno ląstelės pasidalijimo telomera, arba galinė chromosomų dalis, trumpėja). Jų ilgiui bei trumpėjimo greičiui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, jog nutukimas, stresas, rūkymas ir cukraus vartojimas spartina ląstelių senėjimą. Kuo trumpesni telomerai, tuo daugiau sykių nuo gimimo pasidalijo kamieninė ląstelė, todėl šių DNR segmentų ilgis yra tiesiogiai susijęs su biologiniu žmogaus amžiumi.Laikantis Viduržemio jūros dietos mažėja rizika susirgti cukriniu diabetu, Alzheimerio, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai nėra griežta dieta: reguliariai valgoma daug „lėtųjų“ angliavandenių – kruopų (ypač ryžių) ir makaronų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vartojamas alyvuogių aliejus, rauginti pieno produktai, įvairūs riešutai, žuvis ir jūrų gėrybės, liesa paukštiena, galima išgerti ir šlakelį vyno.
Hipertenzija ir maistas
21 November, 2014
Hipertenzijos gydymui naudojami vaistai yra skirstomi ir klasifikuojami į grupes, pagal jų veikimo mechanizmus. Pastebėta, kad dalį maisto produktų ir maistinių medžiagų galima surūšiuoti pagal tokius pačius principus. Galima pabandyti juos klasifikuoti kadangi veikimo mechanizmai yra panašūs.
  • Beta blokatoriai
Gudobelė
  • Diuretikai
Vitaminas B6TaurinasSalierasVitaminas CKalisMagnisBaltymaiKofermentas Q10KarintinasGudobelė
  • Kalcio antagonistai (kalcio kanalų blokatoriai)
GudobelėVitaminas CVitaminas B6MagnisN-acetilcisteinasVitaminas ESalierasOmega-3 (EPA, DHA)KalcisČesnakasAlfa  lipoinė rūgštis
  • Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai
ČesnakasTunasSardinėSkumbrėGudobelėJūros dumbliaiPiknogenasKazeinasŽelatinaHidrolizuoti sojų baltymaiRūgpienisSakėOmega-3 (EPA, DHA)Vištos kiaušinio trynysSausa žuvisCinkasKviečių gemalaiN-acetilcisteinas (apsauga yra tokia didelė, kad jis yra naudojamas siekiant užkirsti kelią inkstų ligai)
  • Angiotenzinoreceptorių blokatoriai
KalisLąstelienaVitaminas CVitaminas B6SalierasKofermentas Q10
  • Tiesioginiai vazodilatatoriai
Omega 3 rūgštysOmega 9 (rapsas, saulėgrąžos)KalisMagnisSojaLąstelienaČesnakasFlavonoidaiVitaminas CVitaminas EKofermentas Q10ArgininasTaurinasSalierasAlfa  lipoinė rūgštis Literatūra: "Nutriceuticals,vitamins,antioxidants and minerals in the prevention and treatment of hypertenion" , Mark C. Houston, Physicians guide of ayni-ageing®enerative Medicine.
Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą
22 April, 2014
Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą: dalyvauja įgimto ir įgyto imuniteto reguliavime. Dėl šių savybių pasireiškia jo veiksmingas infekcinių ir uždegiminių reakcijų metu. Vitaminas D dalyvauja įvairių imuninių ląstelių vystymuisi ir tinkamam funkcionavimui – jie turi receptorių vitaminui D. Vitaminas D didina aktyvumą makrofagų ir monacitų, gaminamu kovai su mikroorganizmais, didina antimikrobinių baltymų koncentraciją kraujyje ( pvz. , alfa- ir beta – defensinas ). Taip pat Vitaminas D suaktyvina fermentų T- ir B -limfocitų veiklą – visa tai ir lemia jo mechanizmus įtakojančius normalią imuninės sistemos veiklą. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį ląstelių dalijimosi procese, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje, padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją bei įsisavinimą.Mokslininkai tyria vitamino D galimybes įtakoti kitus organizmo procesus – pavyzdžiui, tyria ryšį tarp mažo vitamino D kiekio kraujyje ir padidėjusių įvairių autoimuninių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė arba I tipo diabetas. Atliekant kitą tyrimą nagrinėjama, kaip mažas vitamino D kiekis kraujyje įtakoja kvėpavimo takų infekcijas, įskaitant gripo virusą. Kitas kontroliuojama randomizuotas pacientų, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, sveikatos tyrimas, aiškinasi, kaip vitamino D3 4000 TV dozę kiekvieną dieną vienerius metus įtakoja pasikartojančius kvėpavimo takų infekcijos atvejus.
Kaip numesti svorio, kad numesti kilogramai negrįžtu?
14 April, 2014
Kodėl visi ŽINO kaip numesti svorio, bet NEGALI to padaryti?Viršsvorio problema tapo labai aktualia jau keletą dešimtmečių, kuomet medicinoje buvo pavartotas terminas „metabolinis sindromas“ -patologija siejama su nutukimu, hiperinsulinemija (padidėjęs insulino kiekis kraujo plazmoje),padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, ir cukriniu diabetu. Mūsų organizme yra daug mechanizmų, reguliuojančių kūno masę (svorį). Besaikės ir nekontroliuojamos madingos dietos, eksperimentai, susiję su maitinimusi, noras pasiekti kūno matavimo standarto 90-60-90 gali pažeisti šių mechanizmų balansą ir suardyti hormonų pusiausvyrą organizme. Gamtoje užprogramuota pagrindinė žmogaus paskirtis –išgyventi ir pratęsti giminę, kitos funkcijos nukreiptos šių galimybių palaikymui. Todėl šie mechanizmai skirti svorio palaikymui, o ne jo praradimui. Svorio netekimo ar jo neatsiradimo mechanizmo paprasčiausiai nėra! Yra hormonai, kurie reguliuoja šiuos procesus , tačiau šiuolaikiniai mitybos įpročiai tik sukelia jų disbalansą. Egzistuoja sotumo hormonas Leptinas ir alkio hormonas Grelinas. Kadangi jie glaudžiai susiję, jų disbalansas sukelia perteklinį kūno riebalų kaupimąsi.
LEPTINAS 
Šis peptidinės kilmės hormonas pirmą kartą buvo nustatytas 1994 metais. Jis siunčia smegenims sotumo signalą : nebevalgyti!Leptinas sintetinamas adipocituose - riebaliniuose audiniuose. Kuo juose daugiau riebalų, tuo daugiau pasigamina Leptino. Paprastai šis hormonas reguliuoja apetitą ir kontroliuoja metabolizmą, tačiau nutukusių žmonių organizme nors ir esant aukštam leptino lygiui ,ir dideliam adipocitų kiekiui - sotumo signalas smegenų nepasiekia ir šie žmonės valgo nesustodami. Dėl šios priežasties išsivysto Rezistencija Insulinui (RI).Jei išsivysto tokia rezistencija, nepadės jokios dietos, jokie fiziniai pratimai- svoris nekris. Šio hormono išsiskyrimo mechanizmui turi įtakos ir kiti veiksniai – išsimiegojimas, mitybos būdas ir režimas. Hormono kiekis sumažėja esant chroniškam miego trūkumui. Labai neigiamą poveikį daro bandymai badauti ar laikytis įvairiausių savamokslių dietų. Tokiu atveju, kai organizmas gauna alkio signalą, įsijungia ekonomijos mechanizmai: sumažėja lytinių hormonų gamyba, sumažėja kortizolio (streso hormono) kiekis kraujyje, nusilpsta imuninė sistema, susilpnėja riebalų skaidymasis (organizmas saugo juos „juodai dienai“), sutrinka medžiagų apykaita, silpsta neuromediatorių poveikis, be abejo – blogėja nuotaika, atsiranda irzlumas. Kur slypi tokios organizmo pokyčio priežastys? Greičiausiai jūsų organizme žemas leptino lygis arba nusilpęs receptorių jautrumas jam. Leptino išsiskyrimo sumažėjimas sutinkamas rečiau, nei rezistencijos (RI)išsivystymas. Moterų organizme 10-15% daugiau riebalinio audinio ir žinoma aukštesnis leptino sintezės lygis. Tačiau metant svorį – būtent moterims leptino lygis krenta greičiau. Gal čia ir slypi dažnų bandymų numesti svorio nesėkmės. Jei dar išsivysto rezistencija (IR),tuomet siekis „suplonėti“ tampa sunkiai pasiekiamas. Todėl pirmiau reikėtų atstatyti receptorių jautrumą leptino išsiskyrimui.
GRELINAS
Grelinas- leptino priešingybė, jis siunčia smegenims alkio signalą. Šis hormonas atrastas 1999 metais. Apkūnių žmonių organizme grelino lygis yra mažesnis, nei liesų ar normalaus kūno sudėjimo žmonių. Sergančiųjų anoreksija žmonių kraujyje aptiktas didelis kiekis grelino. Tai rodo didelę grelino reikšmę tiek anoreksijos, tiek nutukimo išsivystyme. Iš esmės tai apsauginis organizmo hormonas, saugantis gyvybiškai svarbius organizmo kilogramus. Būtent šis hormonas vertė pirmykščius žmones eiti į medžioklę ieškoti maisto. Šiai dienai, kuomet „grobio ieškojimas“ nebe problema, užtenka tik praverti šaldytuvo dureles – išlikęs genuose buvęs grelino lygis vis dar verčia suvalgyti daugiau, negu reikia organizmui. Beje, aukštas grelino kiekis aptinkamas pas žmones, kurie laikosi mažai kaloringų dietų, ar alina save dažnomis dietomis. Tokiu atveju reguliuoti organizme medžiagų apykaitą ir įtakoti kūno masę galima tik balansuojant daugeliui faktorių, įskaitant leptino ir grelino lygio balansavimą.
KAS YRA APETITAS?
Apetitas, ar noras valgyti – kiekvienam žmogui gerai pažįstamas jausmas. Jį sukelia fiziologinės ir psichologinės priežastys. Fiziologiškai apetitas atsiranda sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje. Paprastai tai nutinka po 3-4 valandų po valgio. Esant gliukozės trūkumui hipotalamuso receptoriai siunčia alkio signalą į smegenis, tuomet mes jaučiamės alkani ir ieškome maisto. Po valgio, gliukozei patekus į kraują receptoriai <> ir apetitas dingsta. Jei tuo metu maisto organizmas negauna, jis pradeda naudoti gliukozės atsargas, esančias kepenyse ir raumenyse gliukogeno pavidale. Kažkuriam laikui tų atsargų pakanka alkiui numalšinti. Jei gliukogeno atsargos baigiasi, o organizmas maisto negauna, alkio jausmas vėl atsinaujina ir prasideda gliukoneogenezės procesas. Gliukoneogenezės proceso metu pradeda skaidytis riebalinės rūgštys, suteikdamos organizmui būtinąją gliukozę ir taip sumažindamos apetitą. Taip galima paaiškinti apetito nebuvimą po 2-3 dienų badavimo. Psichologiškai apetitas atsiranda tik užuodus ar pamačius maistą, taip pat valgant dėl atsiradusio streso. Jis neturi ryšio su gliukozės lygiu organizme ar realiu maisto poreikiu, bet priklauso nuo kylančių asociacijų ar vaizdinių. Atsiradus išoriniams faktoriams pvz.: esant dideliam ar įvairiam patiekalų pasirinkimui, mes dažnai persivalgome. Vadinasi biologiniai reguliavimo mechanizmai nugali. Maistas – tai biologinis organizmo poreikis, jį patenkinus, žmogus jaučia pasitenkinimą.Tai evoliucijos procesas, būtinas žmonijos išlikimui. Maistas iššaukia endorfinų išsiskyrimą smegenyse. Atsiradus endorfinų trūkumui, žmogus stengiasi juos atgauti – maisto pagalba. Tokiu būdu sukeliama pastovaus valgymo cheminė priklausomybė. Apetitas kyla netgi naktį. Be to tai turi įtakos dažnam hiperinsulinizmo išsivystymui. Po valgio, dažniausiai dėl per didelio kiekio paprastųjų angliavandenių, organizmas išsiskiria per didelį kiekį insulino, ko pasekoje vyksta staigus gliukozės sumažėjimas kraujyje. Tai turi įtakos fiziologinio apetito atsiradimui. Išsivysto švytuoklės efektas. Jei kurį laiką jūs laikėtės mažai kaloringos dietos, gliukozės gamyba organizme pereiną į sudėtingesnę gamybos stadiją – gliukoneogenezę, t.y. gliukozės gavyba iš riebalų. Grįžus prie ankstesnių mitybos įpročių, gliukoneogenezės procesas baigiasi ir apetitas vėl smarkiai pakyla. To pasekoje yra tikimybė išsivystyti polifagijai (bulimijai) ir atsiranda priklausomybė nuo maisto. Tokiems žmonėms būdinga sąžinės graužatis, gėda, nerimas, neviltis ir nepasitenkinimo savimi jausmas. Tokie žmonės pradeda nekęsti savęs, savo kūno, atsiranda kaltės jausmas.
KAIP VALDYTI APETITĄ?
Pavalgius, cukraus kiekis organizme iš karto pakyla. Kasa, reaguodama į tai iš karto gamina insuliną, kuris verčia kūno ląsteles įsavinti gliukozę tuo pačiu sumažindamas cukraus kiekį kraujyje. Tačiau, suvalgius per daug maisto – atsiranda insulino perteklius, kuris pakelia noradrenalino kiekį, kuris vėl skatina norą pasistiprinti. Todėl sumažėja skaidančių fermentus riebalus aktyvumas – šis procesas, saugo riebalų ląsteles nuo išskaidymo. Tačiau yra svarbus požymis: skirtingos rūšies maistas nevienodai sukelia cukraus kiekį kraujyje ir ,žinoma, išskiria nevienodą kiekį insulino. Reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, galima įtakoti insulino išsiskyrimą, tuo pačiu veikiant riebalines ląsteles ir alkio jausmą. Tam sukurta Glikemijos indekso (GI) lentelė, kurioje produktai suskirstyti į tris grupes pagal GI. Šis indeksas rodo maisto skaidymo greitį organizme paverčiant jį gliukoze. Kaip etalonas buvo pasirinkta gryna gliukozė ir prilyginama 100. Visi kiti produktai lyginami pagal GI skalę. Žemas GI indeksas 10-50, Vidutinis GI indeksas 56-69, Aukštas GI 70 -100.Kuo didesnis GI, tuo greičiau kils cukraus kiekis kraujyje ir didės insulino išskyrimas. Reiškia greičiau kils alkio jausmas, greičiau kaupsis riebalinis sluoksnis ir bus sunkiau jais atsikratyti. Žinodami produktų GI, galima rinktis produktus su žemesniu GI indeksu ir pasinaudoti kitais būdais mažinančiais GI;
  • Vartokite daugiau ląstelienos, kuri sumažina GI.
  • Valgykite daugiau šviežių vaisių ir daržovių ,kurių GI yra žemesnis negu termiškai apdorotų (pvz.: virta morka turi GI 85, o žalia 35 GI).
  • Derinkite baltymus su sunkiaisiais angliavandeniais – tai sumažins GI, nes baltymai lėtina cukraus patekimą į kraują.
  • Valgykite pilnagrūdes kruopas. Sumalus produktą, jo GI padidėja.
  • Nedidelis kiekis riebalų vartojamas kartu su angliavandeniais, pratęsia angliavandenių įsisavinimo laiką, tuo sumažindamas GI.Tai elementarios žinios ir priemonės, norint užtikrinti sveikatą. Jie gana universalūs ir visiems prieinami. Jei jums nesiseka pasiekti norimų rezultatų – pasikonsultuokite su mūsų specialistu.
VITAMINAI iš stiklinės. Ar naudingos vaisių sultys?
11 April, 2014
Mes pripratome galvoti, kad sultys tai vitaminų šaltinis ir labai naudingas gėrimas sveikatai, bet du neseniai paskelbti medicinos tyrimai žurnale « The Lancet », pateikė duomenis,kad dėl didelio cukraus kiekio vaisių sultys  gali būti beveik tokie pat žalingi, kaip saldus gazuoti gėrimai. Netikėti rezultatai, ar ne? Vaisių sultys atidžiai buvo mokslininkų tiriamos dėl ryšio tarp suvartojamo didelio kiekio cukraus ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Vaisių sultys, pagal cukrų kiekį, yra panašus į saldžius gėrimus. Taigi, 250 ml obuolių sulčių paprastai  turi 110 kcal ir 26 g cukraus, o 250 ml kolos paprastai sudaro 105 kcal ir 26,5 gramų cukraus. Viena stiklinė sulčių sudėtyje turi žymiai daugiau cukraus nei to paties svorio vaisių gabaliukai.  Be to, į sultis nepatenka reikalingos maistinės skaidulos, kurios padeda pristabdyti cukraus patekimą į kraują. Vaisių sultys, palyginus su gazuotais saldžiais gėrimais, turi bent nedidelį mineralų ir vitaminų kiekį, bet tas kiekis  nėra pakankamas, kad  nusvertų neigiamą gliukozės poveikį metabolizmui. Tyrimo dalyviai 3 mėnesius kasdien gaudavo pusę litro gryno vynuogių sulčio. Rezultatai parodė rezistentiškumą insulinui ir asmenims, kuriems ir taip yra antsvorio, padidėjo liemens apimtis. Ir tai nepaisant to, kad vynuogių sultys yra gerai žinomi dėl  aukštų antioksidacinių savybių.
Vitaminai ir žmogaus sveikata
24 March, 2014
Vitaminų ir mineralų vartojimas optimaliomis dozėmis teigiamai veikia organizmą ir yra papildoma profilaktinė priemonė nuo ligų, kurias gali išprovokuoti šiuolaikinis gyvenimo būdas. Mokslininkai padarė išvadą, kad nors vitaminų ir mineralų vartojimas negarantuoja visiškos apsaugos nuo vėžio, vartojant reguliariai pakankamas dozes sumažina auglių vystimosi riziką. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, kurie ilgą laiką negauna pakankamą kiekį šių elementų, turi žymiai didesnę riziką susirgti tam tikros rūšies vėžiu. Vitaminai ir mineralai, kartu su antioksidantais ir fermentais dalyvauja visuose fiziologiniuose procesuose, palaikant normales ląstelių struktūras ir jų veiklą, o ypač ląstelių DNR. Nepilnavertė DNR reparacija, dėl maistinių medžiagų trūkumo, veda prie genomo nestabilumo, o tai didina riziką susirgti vėžiu. Vitaminai ir mikroelementai ne tik slopina gamybą tam tikrų medžiagų, kurios provokuoja vėžio atsiradimą, tačiau taip pat turi įtakos visam imuninės sistemos funkcionavimui. Apsaugos laipsnį, kurį leidžia jums gauti optimalus vitaminų ir mineralų kiekis, skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gyvenimo būdą, paveldimumą, ligas ir kitus veiksnius.
Naujienos apie vitaminą D
28 November, 2013
Paskutiniu metu mokslininkai daug dėmesio skiria  vitamino D poveikio sveikatai. Jei anksčiau jis buvo pirmiausia rekomenduojamas kaulų stiprumui palaikyti, palaikant normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir įsisavinimą. Tai dabar jis yra laikomas veiksmingu imunomoduliatoriumi. Vitaminas D veikia imuninę sistemą ir stimuliuoja T- limfocitų aktyvumą. Jis stimuliuoja imunocitus, skatina jų dalijimąsi. Vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese. Kontaktuojant su patogenu, limfocitai atpažįsta vitaminą D ir kontaktuoja kartu su juo.Taip pat šis vitaminan padeda palaikyti normalią kaulų, raumenų ir dantų būklę.Pripažinta, kad žemiausias  vitamino D lygis kraujo serume yra 50 ng/ml. Rodikliai žemiau lygio yra laikomi vitamino nepakankamumo būklė ir rekomenduojama jo korekcija. Optimali vitamino D dozė vidiniam vartojimui yra 1000 TV (25 mikrogramų). Pagal Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), vitamino D referencinė maistinė vertė – paros norma,  5mikrogramai.Sergant hipertenzija vitaminas D rekomenduojamas kartu su kalciu, nes padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Kadangi kalcis atsakingas už  normalų kraujo krešėjimo palaikymą.Ypatingą dėmesį reikia skirti vitamino D trūkumui, kai vaikams pasireiškia rachito požymių.
Kas yra naudinga dantims?
30 October, 2013
Dantų ir kaulų audinys yra sudarytas iš organinės kilmės baltyminio matrikso ir mineralinės dalies. Jų stiprumas yra nustatomas pagal 2 pagrindinius mineralus - kalcio ir fosforo. Todėl svarbu, kad organizmas gautų pakankamą jų kiekį. Be kalcio ir fosforo dantų stiprumui įtakos turi mitybos sutrikimai, per daug saldaus maisto vartojimas, tam  tikrų vitaminų ir mineralų trūkumas, pvz.: vitamino E ir vitamino A. Trūkstant vitamino A, gali sumažėti seilių liaukų sekrecija, o tai turės įtakos dantų emaliui, padarys jį šiurkštų. Mikroelementai: magnis, cinkas, silicis, geležis, manganas, boras, yra svarbūs kalcio mainų procesuose, todėl organizmas turi būti jais aprūpintas.Dantims reikalingi produktai Jei kiekvieną dieną suvalgytumėte 1-2 žalius vaisius ar daržoves - apnašų ant dantų  bus mažiau, o dantenos gaus puikų masažą. Seilės skalauja burną  ir ligų sukėlėjų skaičius sumažėja. Daug naudingų ir reikalingų dantims medžiagų turi burokėliai, morkos, agurkai, obuoliai ir kiti vaisiai bei daržovės. Pirma, valgant juos,  nuo dantų mechaniniu būdu šalinamos minkštos apnašos. Antra, reikalingas kruopštus maisto kramtymas. Jis stimuliuoja seilių išsiskyrimą, kurios taip pat pašalina apnašas ir neutralizuoja rūgščių poveikį. Be to, šitie produktai turi daug maistinių skaidulų, kurios yra būtinos sveikai mitybai. Ne mažiau naudos turi žalumynai: jų vartojimas ne tik stiprina dantis, bet taip pat gerina kraujagyslių būklę, kraujodaros ir imuniteto procesus, stabdo kraujavimą iš dantenų, kuris po dantų valymo yra  dažnas reiškinys. Salierai, petražolės, krapai, svogūnai, česnakai, salotos naikina bakterijas, balina dantis ir stiprina dantenas.Saugokite dantis!Saldūs gazuoti gėrimai ardo danties audinį. Taip yra dėl juose esančių rūgščių, kurių vandenilio jonai įsiterpia į dantų emalio struktūrą ir ardo ją. Mokslininkų dėmesį patraukė energetiniai ir sportininkų mėgstami gėrimai. Nustatyta, kad jie taip pat turi neigiamos įtakos dantų sveikatai. Straipsnis buvo publikuotas žurnale ,,Academy of General Dentistry“ ir buvo skirtas atkreipti dėmesį į dantų audinio pokyčius, vartojant energetinius gėrimus. Buvo pasirinkta 13 populiarių sportinių ir 9 energetiniai gėrimai. Eksperimento metu dantų mėginiai panardinami į pasirinktus gėrimus. Tada jie perkeliami į identiškai natūralią seilių aplinką. Po penkių dienų buvo pastebėti emalio struktūros pokyčiai. Be to, energetiniai gėrimai dantis pažeidė labiau nei sportiniai gėrimai. Ilgai vartojant tokius gėrimus atsiranda sunkių dantų sveikatos pokyčių. 

Natūralūs produktai burnos higienai

GEL (156 g)PREMIER TOOTHPASTE GELVisiškai natūrali dantų pasta - gelis, kurioje yra alavijų aliejaus,  arbatmedžių, bičių pienelio ir mėtų. Užpatentuotoje formulėje yra du efektyvūs ir natūralūs ingredientai, kurie dantų valymo metu  gydo dantenas ir nepažeidžia dantų emalės. Arbatmedžių aliejus stiprina antibakterinį poveikį, stimuliuoja gijimą. Pasta gelio konsistencijos,  turi antibakterinių ir prieš uždegiminių savybių, ilgam palaiko gaivų burnos kvapą ir tinkamą mikroflorą.Norint palaikyti sveikus dantis ir dantenas,  rekomenduojama dantis valyti ryte ir vakare ne trumpiau kaip 3 minutes. Sudėtyje nėra saldiklių ir dažiklių.   (240 ml) Natūralus alavijų gelisNatūralus alavijų gelisNatūralus ALOE VERA GEL – pirmos pagalbos priemonė  įvairioms odos ir gleivinės problemoms spręsti.  Šis gelis padeda sumažinti  odos niežulį, paraudimus ir uždegimą, atkurti uždegimo pažeistas gleivinines ląsteles. Minkština ir drėkina saulės spindulių pažeistą odą. Gelis, papildytas  arbatmedžio aliejumi, metilsulfonilmetanu (MSM) ir Arnika, kurie  sustiprina priešuždegiminius procesus. Šis preparatas palaiko sveikos odos  pH, išsaugodamas odos mikrofloros balansą, ir neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Atvėsinkite savo odą  šiuo švelniai gaivinančiu geliu – puikia gamtos gėrybe.Šis gelis skirtas visai šeimai. Sudėtyje nėra dažiklių, parabenų ir aromatizatorių.  (7,5 ml) Arbatmedžio aliejusArbatmedžio aliejusŠis  visiškai natūralus aliejus neleidžia daugintis virusams ir bakterijoms, skatina pažeistos odos ir gleivinės gijimą, mažina niežulį po įkandimų ir padeda esant užgulusiai nosiai (slogai). Arbatmedžio aliejus natūraliai dezinfekuoja. Gali būti naudojamas burnos skalavimui, esant dantų ir dantenų uždegimui, tik rekomenduojama jį atskiesti. Tinkamas  intymiai higienai ir  naudojamas kaip antiseptikas visai šeimai. 

_____________________________________________________________________________

Marius Bucinskas odontologas ortopedas  Marius BučinskasDantų harmonijaDirektorius / Gyd.odontologasDantis – tai tik maža, bet labai svarbi visos žmogaus kaulų sistemos dalis. Todėl dantų sveikata priklauso nuo paveldimumo, nuo bendros sveikatos būklės, nuo maitinimosi ir nuo higienos. Dantų tvirtumui didelę reikšmę turi pakankamo kiekio kalcio gavimas. Ne visada pakankamas kiekis kalcio yra pasisavinamas iš maisto. Tokiu atveju labai svarbu vartoti kalcio papildomai maisto papildų kompleksuose. 

Žarnyno mikroflora, disbiozė, vidurių užkietėjimas ir jų poveiki
30 October, 2013
Kadangi nuo gimimo organizmas turi gauti maistines medžiagas iš išorės, todėl yra aktyvuojamos iki to momento virškinimo trakto „miegančios“ funkcijos. Organizme prasideda bakterinės floros įveisimas, ji auga ir vystosi šalia kitų mikroorganizmų. Dėl tokio sugyvenimo naudos yra ir vienai ir kitai šaliai. Mūsų organizmas tarnauja kaip egzistavimo terpė mikroorganizmams, o jie mums padeda fermentacijos procese: maisto virškinime, vitaminų sintezėje, imuninėje apsaugoje ir kituose procesuose.Seniausia gyvybės forma žemėje - yra pirmuoniai, grybai ir bakterijos, todėl didesnių gyvybės formų, tokių sudėtingų, kaip žmogaus organizmas, vystymąsis vyko besikeičiančiame bakterijų pasaulyje ir glaudžiame ryšyje su jais. Visi mūsų organizmo audiniai, kurie liečiasi su išorine aplinka - oda, gleivinė - yra viso spektro mikroorganizmų buveinė. Mikroorganizmai reaguoja tiek su žmogaus organizmu bei organizuoja sudėtingų formų bendruomenes. Pavyzdys tokių organizacijų lengvai gali būti bioplėvelinė bendruomenė. Tai gali būti bakterijų, virusų ir grybelių derinys, kurie stiprina vienas kito stabilumą ir bendruomenės išlikimą. Išaiškinta, kad yra speciali informacijos mainų sistema tarp mikroorganizmų tokioje bendruomenėje, kuri yra vadinama "kvorumo jausmas".  Būtent šie kolektyviniai  "smegenys", kurie dirba signalinių molekulių difuzijos pagrindu, gali reguliuoti ir optimizuoti skaičių ir ląstelių tankį bendrijoje.Bendrija keičiasi informacija ir su makroorganizmais, kas pastariesiems padeda reguliuoti situaciją gaminant antimikrobinius peptidus. Apskritai, kiekvienas žmogus turi savitą mikroflorą, galima kalbėti apie pirštų atspaudų analogą. Bet nežiūrint mikrofloros individualumo, ji keičiasi skirtingose ​​gyvenimo laikotarpiuose dėl įtakos įvairių aplinkybių. Žmogaus mikrobiocinozės formavimas prasideda labai ankstyvame amžiuje įtakojant genetiniams faktoriams, krūties maitinimas ar iš buteliuko ypatybių, įtakoja mityba ir gyvenimo būdas, perneštų ligų ar infekcijų bei jų gydymo būdo ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, sumažėjusi žarnyno peristaltika pasireiškia vidurių užkietėjimu, o tai turi didelę įtaką žarnyno mikrofloros sudėčiai. Linkę užsilaikyti maisto likučiai yra kai kurių mikroorganizmų substratas, o laisvinamųjų ar klizmų naudojimas daro neigiamą įtaką žarnyno mikrofloros sudėčiai. Suaugusiems, sergantiems vidurių užkietėjimu, diagnazuojama bifidobakterijų ir laktobakterijų sumažėjimas, vaikams - klostridijų ir bifidobakterijų padidėjimas.Vidurių užkietėjimo gydymas visada prasideda nuo mitybos reguliavimo ir mikrofloros sudėties normalizavimo. Be to, būtina panaikinti neigiamas pasekmes, kurie yra susiję su mažai judriu gyvenimo būdu. Padidintas fizinis aktyvumas padeda, ypač tais atvejais, kai nėra uždelsta. Dieta arba vartojimas specialiu priemonių, siekiančiu koreguoti pacientams, sergantiems vidurių užkietėjimu, mikrobinę sudėtį, padeda normalizuoti žarnyninį tranzitą ir palaikyti žarnyno sveikatą. Gydant vidurių užkietėjimą sėkmingai vartojamos maistinės skaidulos, t.y. nekrakmolingi polisacharidai. Jie yra dviejų tipų: tirpūs ir netirpūs. Tirpios maistinės skaidulos (pektinas, dervos, ir gleivės) sudaro klampios formos  tirpalą ir išlaiko vandenį žarnyne. Tai padidina maistinio gumbo tūrį ir stimuliuoja receptorius, paspartinant jo judėjimą. Tirpios skaidulos yra bakterijų fermentuojamos storosios žarnos proksimalinėje dalyje. Inuliną ir fruktooligosacharidus mikroorganizmai storojoje žarnoje naudoja, kur jas fermentuoja gaminant energiją, pieno rūgštį ir trumpų grandinių riebalų rūgštis. Netirpios skaidulos (celiuliozė, hemiceliuliozė ir ligninai) dar daugiau padidina išmatų tūrį ir skatina judėjimą. Maistinių skaidulų vidurius laisvinamasis efektas pasireiškia tuo, kad nesuvirškintos skaidulos išbrinksta, susilaikomas skystis žarnyno turinyje, prokinetinis efektas bakterinės fermentacijos produktų, augimo stimuliavimas bakterinės masės, padidina dujų ir kitų šalutinių fermentacijos produktų gamyba, kurie didina išmatų masę.Yra ir kitas būdas paveikti funkcinį žarnyno aktyvumą: jis yra susijęs su centrine nervų sistema. Yra aiškus ryšys tarp nervinių-depresijos sutrikimų su  žarnyno peristaltikos sutrikimais . Vidurių užkietėjimo atsiradimas visada reikalauja emocinių sutrikimų kontrolės.Lėtinis vidurių užkietėjimas – labai paplitusi liga pasaulyje, kuri gali rimtai pakenkti gyvenimo kokybei. Žarnyno mikrofloros svarba žmonėms su vidurių užkietėjimu yra pagrindas gydant lėtinį vidurių užkietėjimą.
Alergija. Kovos sezonas atidarytas?
18 April, 2013
XVI a. sergančiam Anglijos vyskupui buvo pakviestas italų gydytojas Džeralomo Kardano (1501 - 1576 m.), kuris nustatė vyskupui astmą. Dvasininkui buvo paskirta griežta dieta ir mankšta. Taip pat  buvo rekomenduota plunksnų patalus pakeisti į paprasto audinio patalynę. Šis puikus gydytojo  sprendimas ir išgelbėjo pacientą!Terminą ,,alergija‘‘ sugalvojo Vienos pediatras Klement fon Pirke. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių Allos (kita) + Ergon (veikimas) – kitoks veikimas. Medžiagos, galinčios sukelti alergines reakcijas, yra vadinamos alergenais.Šių reakcijų pagrindas yra imunologinis konfliktas – neadekvati organizmo reakcija. Todėl alergija  ypač jautri organizmo reakcija į antigeninio pobūdžio medžiagas, patekusias į mūsų organizmą iš aplinkos (1) arba susidariusias organizmo viduje (2).
  • Iš aplinkos gaunami alergenai:
  • žiedadulkės;
  • buitinės dulkės;
  • vilna, plunksnos, gyvūnų plaukai;
  • vaistinės medžiagos;
  • maisto produktai;
  • buitinės chemijos produktai;
  • virusai;
  • mikroorganizmai;
  • grybai;
  • bakterijų, virusų ir grybelių gyvybės produktai.
Jie į organizmą patenka visais įmanomais būdais: per kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą.2. Antras tipas – vidinis. Tai endoalergenai  (autoalergenai) – savi, tačiau  modifikuoti baltymai, kuriuos organizmas suvokia kaip svetimus, todėl  pradeda gaminti antikūnus. Šiuo atveju vystosi autoimuninis  procesas. Alergijos pagrindas yra antigeno - antikūno (AG-AK)  reakcija, kurios metu AG konkrečiai sąveikauja su AK. Taigi antigenais gali būti beveik bet kokia medžiaga, kuri sukelia neadekvačią organizmo reakciją. O antikūnai – tai baltymo globulino molekulės, specifiškai įtakojančios antigeno poveikį.Alerginiai susirgimai šiuo metu yra labai plačiai paplitę, alergijomis vis dažniau serga maži vaikai, kūdikiai. Tokią situaciją lemia padidėjusi aplinkos tarša, blogėjanti maisto kokybė – produktuose randamas per didelis kiekis cheminių trąšų ir pesticidų. Buityje dažnai naudojamos sintetinės medžiagos. Alerginės reakcijos pasireiškimui įtakos turi klimato veiksniai, paveldimumas, ligos, maitinimosi įpročiai, taip pat nervų ir endokrininės sistemos būklė, virškinimojo trakto ir kitų organų sistemų patologijos.Alerginių susirgimų padaugėja pavasarį ir vasarą, kai pražysta augalai.Norint rasti tinkamą gydymą, svarbu nustatyti alergeną ir iš kur jis kyla.Išskiriamos kelios alerginių reakcijų rūšys – greitasis tipas, uždelstas, mišrus. Šitos reakcijos ir nustato ligos mechanizmus, jų tipą ir pasireiškimą. Nors jie skiriasi pagal pasireiškimą, rizikos laipsnį, atsiradimo laiką ir gydymo taktiką, bendrumų taip pat lieka: visais atvejais reikia mažinti antigenų kiekį organizme ir stabdyti antikūnų gamybą. Taigi be specifinio ir nespecifinio gydymo vaistais, yra labai veiksminga išbandyti dietas ir priemones, turinčias  sorbuojančių savybių, normalizuojančių  šalinimo procesus ir detoksikuojančių organizmo funkcijas.
Bakteriologinė bioplėvelė – infekcijos atsiradimo forma
10 April, 2013
Bioplėvelė (biofilm) – plačiai žinoma ir paplitusi mikroorganizmų gyvavimo forma. Bioplėvelės yra atsparios įprastiems antibiotikams. Bakterijų kolonijos esančios polisacharido apvalkale ir skiriančios viena kitą vandens kanalais suformuoja sudėtingus darinius – vadinamąsias bioplėveles. Vandens kanalais bakterijos gauna deguonies, maistinių medžiagų, tais pačiais kanalais į jas patenka ir antibakterinių  medžiagų. Tačiau  bioplėvelės, skirtingai nei pavienės bakterijos  yra atsparesnės antibiotikų poveikiui.Bakterijos išlieka gyvybingos bioplėvelėse, net esant 1000 kartų didesnei antibiotikų koncentracijai, nei paprastai. Bioplėveliu atsparumas pasireiškia tuo, kad antibakteriniai preparatai sunkiai prasiskverbia pro polisacharidinį sluoksnį, kuris tarsi biologiniai klijai  stipriai priklijuoja  bioplėvelę prie bakterijos paviršiaus. Atrasta ir kita svarbi bioplėvelės savybė – galimybė išskirti  kvorumo jutimo molekules. Tai mikroorganizmų galimybė sąveikauti  ir reguliuoti savo veiksmus signalinių molekulių sekrecijos atžvilgiu. Dalinai patogeninės bakterijos gali daugintis kūne jam nepakenkdamos, kol nepasiekia tam tikro skaičiaus, todėl mikroorganizmai formuoja bioplėveles, kad galėtų greičiau daugintis.
  • Bioplėvelė – aktyvus biologinis organizmas. Tai mikroorganizmų visuma funkcionuojanti tarpląsteliniame užpilde.
  • Bioplėvelės gali silpninti imuninę organizmo reakciją.
  • Mikroorganizmai bioplėvelėje skatina metabolinius susijungimus, ir medžiagų apykaitos metu vienas mikroorganizmas tampa maitinimosi šaltiniu kitam.
  • Formuoja primityvų genetinės informacijos apsikeitimą.
  • Formuoja atsparumą fagocitozei ir antibiotikams.
  • Labai aukštas patogeniškumas.
Vystymosi metu bioplėvelė pereina keletą stadijų:1 – pirminis sukibimas – sukibimo ir adsorbcijos. Ši stadija yra grįžtamoji.2 – negrįžtamasis sukibimas – fiksacija.  Šioje stadijoje mikroorganizmai išskiria  polimerus, užtikrinančius tvirtą sukibimą.3 – Brendimo stadija. Mikroorganizmai prisitvirtina prie epitelio, palengvina naujų ląstelių prisijungimą ir  tarpląsteliniame užpilde apjungia visą koloniją. Kaupiasi maisto  medžiagos ir  mikroorganizmai pradeda daugintis.4 – Visiško subrendimo stadija. Subrendusi susiformavusi bioplėvelė įgauna savo dydį ir formą. Tarpląstelinis užpildas apsaugo ją nuo išorinių neigiamų veiksnių.5 – Išplitimas. Dispersija (bakterijų išplitimas): periodiškai atsiskiria atskiros ląstelės, sukurdamos naujas kolonijas. Kai kurie infekcijos ypatumai sukelti bioplėvelės:Chroniškas sinusitas: mielių ir bakterinių kolonijų buvo rasta pas  80% pacientų po chirurginės viršutinio žandikaulio sinusų operacijos, kurias suformavo bioplėvelė.Plaučių infekcijos: bakterinės ir grybelinės kolonijos, apsaugotos bioplėvelės, iššaukia pneumoniją, chronišką bronchitą. Ypač didelė bakterijų dauginimosi rizika atsiranda sergant cistine fibroze ir tuberkulioze.Akmenys inkstuose: dažniausia jų atsiradimo priežastis – bakteriniai „apsigimėliai“, kurie susidaro iš bakterinės bioplėvelės ir mineralizuotos masės.Širdies ligos:  širdies vidinio dangalo (Endokardo) uždegimą, kurio metu dengiama širdies vožtuvo sienelės vidinė pusė irgi iššaukia mikroorganizmai apsaugoti bioplėvele. Tokios kolonijos buvo rastos ant širdies vožtuvų sienelių.Paradantozė:  daugiau kaip 500 mikroorganizmų rūšių  ( tame tarpe ir patogeninių), formuoja kolonijas, apsaugotas bioplėvele, žmogaus burnos ertmėje, sukeldami kariesą, chronišką dantų smegenų uždegimą ir viršūninį periodontitą. Šios bakterijos gali migruoti po visą organizmą, sudarydamos naujas biobakterines kolonijas, sukeldamos uždegimines ir autoimunines reakcijas su įvairiomis infekcijomis. Daugelyje atvejų periodontinė infekcija sunkiai gydoma.Odos problemos, chroniškos opos: Bioplėvelių infekcija sukelia chroniškas opas ir ilgai gyjančias  pūlingas žaizdas. Kaip tiesyklė tai antibiotikams atsparus  Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus).Disbiozė: patogeninių bakterijų, grybelinių parazitų atsiradimas virškinamajame trakte sukelia virškinimo sutrikimus, alergijas maistui, autoimunines reakcijas, taip pat didėja toksinių medžiagų susikaupimas organizme. Bioplėvelės išplitusios visur – gamtoje, medicinoje ar buityje. Jos karaliauja akvariumuose, naftos vamzdynuose, kateteriuose, implantuose, lęšiuose, protezuose ir netgi dantų paviršiuje.Bioplėvelės gali būti labai pavojingomis, kaip  nutiko 1976 m. Filadelfijoje, kuomet Legionierių liga nusinešė 29 žmonių gyvybes, tuomet buvo nustatytas glaudus ryšys su bioplėvelių bakterijomis, atsiradusiomis oro kondicionavimo sistemose.Kvorumo slopinimas natūraliais biocidais – naujas bioplėvelių suvaldymo metodas.Labai svarbu slopinti membranos pūslelių darbą, kuri užtikrina bakterijų atsparumą vaistams. Membranų pūslelės išsiurbia antibiotikus iš bakterinių ląstelių ir aktyvina ląstelinius fermentus, naikinančius antibiotikus.Augalai, turintys sudėtyje tanino, berberino  ir kai kurie fenolio junginiai efektyviai slopina  membranos pūslelės darbą, kuri kartu su įprastais antibiotikais padeda vaistams pasipriešinti prieš gram-neigiamus ir gram-teigiamus mikroorganizmus.Antibakteriniai eteriniai aliejai, fenolio junginiai:Fenoliai, tokie kaip  timolis ir karvakrolis veikia  paviršiuje esančius bakterijų baltymus, pakeičia jų ląstelių paviršių,  ir neleidžia bakterinėms bioplėvelėms formuotis .Karvakrolis ir timolis veikia citoplazminę membraną su dvigubu lipidų sluoksniu, suardo  jos vientisumą, tokiu būdu  suyra ląstelinės medžiagos jonai, (ATP) ir Nukleino rūgštys) ir sunaikinamos bioplėvelės ir bakterinės kolonijos.Eteriniai aliejai yra labai efektyvūs, nuo labai atspariu vaistams gram-neigiamų bakterijų, tokiu kaip Pseudomonas, Escherichia и Acinetobacter.Koncentruoti taninai  neleidžia gamintis bioplėvelėms ir gali slopinti bakterijų judėjimą ir augimą. Oligomeriniai proantocianidai stiprina vitamino C poveikį, skatina medžiagų ir ląstelių gijimą, kadangi vitaminas C pdeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.Todėl augaliniai preparatai su panašiomis savybėmis tiriami norint išsiaiškinti jų poveikį kaip alternatyvą sintetiniams antibiotikams esant bioplevelės infekcijai.
  • Galimybė padėti sergant įvairių tipų virusinėmis, bakterinėmis, grybelinėmis ir parazitinėmis ligomis.
  • Gali būti mediciniškai efektyvi pagalba sisteminės endoekologijos ir žarnyno disbiozės susirgimų gydymui.
  • Rekomenduojama mediciniškai – biologiniam autizmo gydymui, pasireiškus mikroskopinio grybelio Candida simptomams, paprastosiom  bakterijoms, nusilpus imuninei sistemai, atsiradus intoksikacijos reiškiniams.
  • Esant sunkiai gydomiems  susirgimams, tokiems kaip Laimo liga ir kt.
  • Gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo ir gripo šaltuoju metu.
  • Galimybe slopinti patogeninių mikroorganizmų, gram-teigiamų ir gram-neigiamų bakterijų, parazitų ir virusų aktyvumą.
  • Stabdyti bioplėvelių atsiradimo galimybę.
  • Veikti sistemingai.
  • Galimybę naudoti esant ūmiai ar chroninei infekcijai.
  • Esantys  imunostimuliatoriai, kurie reguliuoja organizmo apsaugą.
  • Palaikyti detoksikacijos procesus, aktyvuojant drenažo kelius.
  • Sumažinti uždegiminius procesus, greitinant audinių gijimą.
 
Melanomos atvejų vis daugėja, ką turime žinoti apie šią ligą? „G
4 April, 2013
Gydytojas chirurgas - onkologas Karapet BabajanAtšilus orams net nesusimąstome, kad taip laukta saulė gali būti ir pavojinga. Atostogos šiltuose kraštuose, soliariumai gali tapti spąstais tiems, kurie nenumano, kad turi pavojingų apgamų. Ar saulės spinduliai gali išprovokuoti odos vėžį? Kodėl pavasaris – tinkamas metas apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti apgamus, kada jie tampa pavojingi, komentuoja „GK klinikos“ vadovas gydytojas chirurgas - onkologas Karapet Babajan.Kokie veiksniai išprovokuoja melanomą?Melanoma gali atsirasti daugelyje organų, tačiau 90% atvejų ji atsiranda odoje. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau, jei liga nustatoma anksti, gydymas - efektyvus. Odos vėžio atvejų vis daugėja. Melanoma – tarsi epidemija, o jos atvejų daugėja todėl, kad žmonės tinkamai nesirūpina savimi, piktnaudžiauja saulės spinduliais, ir dar blogiau – lankosi soliariumuose. Pamirštama naudoti apsauginius kremus nuo saulės, o jie būtini ir suaugusiems, ir vaikams.- Kokie apgamai yra pavojingi?Melanomos diagnostika remiasi ABCD kriterijais: A kriterijus reiškia apgamo (pigmentinio naviko) asimetriją, B – jo kontūro nelygumus, C – spalvų įvairovę (juodą, rudą, rusvą ar kt.), D – kad diametras didesnis nei > 6 mm. Pastebėjus šiuos pakitimus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jei nustatoma melanoma, ji yra  gydoma chirurginiu būdu. Kartais taikoma chemoterapija, imunoterapija.- Kaip patartumėte apsisaugoti nuo šios ligos?Kiekvienam žmogui pas odos gydytoją rekomenduojama apsilankyti bent kartą per metus, taip klastingasis vėžys gali būti pastebėtas laiku. Ypač rekomenduojama pasitikrinti prieš vasaros atostogas, tikrai būsite ramesni, žinodami, kad saulės spinduliai jums nepakenks, be to, odos gydytojas patars jums, kaip tinkamai prižiūrėti savo odą vasarojant prie jūros. Kiekvienas iš mūsų turėtume būti atidesni savo kūnui, stebėti, ar keičiasi mūsų apgamai, kaip jaučiamės.Tad, jei dar neprisiruošėte, apsilankykite pas odos gydytoją, juk šylantys orai, kaitri saulė, gali įtakoti apgamų pokyčius.

Augalinių komponentų mišinys
29 March, 2013
Tai koncentratas iš 13 vaistinių augalų, o tai pat  raudonėlio, galbaninės ferulos, levandos ir arbatmedžio eterinio aliejaus. Naturcidin™ – aukšto efektyvumo ir patogus naudojime produktas.Biologiškai aktyvūs Naturcidino komponentai turi keletą mechanizmų, kurie veikia įvairių rūšių bakterijas.Į sudėtį įeina: geltonasis gencijonas ir kanadinė auksašaknė, rausvažiedė ežiuolė, valgomasis česnakas, baltojo gluosnio žievė, juodojo riešutmedžio lapai ir kevalas, vaistinė žvirbliarūtė.Be to, Naturcidin ™ sudėtyje yra tradicinių Rytų ingredientų: šiitake grybai, kurie Kinijoje naudojami daugiau kaip 6000 metų, organizmo palaikymui. Mokslininkai pažymi, kad šiitake grybai padidina vaistažolių poveikį.Kordicepsas – tai tradicinėje kinų medicinoje viena iš efektyviausių priemonių.Daugelyje senovės Tibeto medicinos traktatų minimas kaip veiksminga priemonė, siekiant palaikyti žmogaus energijos pusiausvyrą, nes perduoda informaciją apie teigiamą poveikį.Pagerindamas kraujotaką ir kiekvieno organo energijos mainus ląstelėse, valo organizmą nuo toksinų ir kenksmingų medžiagų.Kinijoje geltonasis gencijonas įeina į kompleksinių preparatų, kurie vartojami epidemijos metu, sudėtį.Papildomi ingredientai:Mėlynės, citrininė morinda, tikrojo marginio pienas, burokėlių sultys – augalai su antioksidaciniu poveikiu.Raudonėlio eterinis aliejus naudojamas kovojant su ūmiomis virškinimo sistemos ligomis bei kvėpavimo sistemos infekcijomis.Arbatmedžio, galbaninės ferulos, levandos eteriniai aliejai, sustiprina savybes. Naturcidino savybes suteikia fenoliai, tokie kaip timolis ir karvakrolis, sąveikaujantys su bakterijų paviršiniais baltymais, todėl užkertamas kelias bakterinių bioplėvelių formavimuisi bei palengvinamas antiseptinių komponentų teikimas.Karvakrolis ir timolis sąveikauja su citoplazmine ląstelės membrana, ardo jos vientisumą, o tai padeda ardyti bioplėveles ir bakterijas.Puikiai tinka ir vaikams, ir suaugusiems.Naturcidin™ puikai papildys jūsų namų vaistinėlę.Suaugusiems rekomenduojama pradėti nuo 2 lašų 2-3 kartus per dieną ir galima padidinti iki 5 lašų 3 kartus per dieną.Vaikams po 1 lašą 10kg svorio.
Ką daryti, kad lengviau sulieknėtume?
28 March, 2013
Nusprendus sumažinti svorį prieš akis nejučia iškyla ryškūs vaizdiniai: šilta pavasario diena, o tu, apsitempusi ryškiaspalve suknele, matai kaip praeivės tave palydi pavydžiu žvilgsniu... Tavo figūra tobula ir tai teikia pasitikėjimo savimi! Tačiau visos fantazijos dingsta, kai reikia pradėti laikytis dietos ir, atrodo, kad niekada to svorio ir nenumesi. Kas yra svarbiausia pradedant?Turėti motyvaciją, tikslą. Ir, žinoma, tikslas neturėtų būti - atrodyti kaip top modeliui, o stengtis pasiekti gerų rezultatų, nepakenkiant sveikatai. Juk svarbiausias ne šiuolaikinis grožio kultas – liekna figūra, o sveikata, spindinčios akys, suderinta mityba ir sportas. Ką mes darome ne taip, kad dažnai, pradėjus mažiau valgyti, imame ir ,,metame‘‘ dietą? To klausiame dietologės Larisos Tabačnikovos-  Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro mesdami svorį?Klaidos būna kelios: pirmiausia, negalima planuoti labai greito rezultato, nes tai kenksminga organizmui ir gali sutrikti medžiagų apykaita. Antra, negalima pasikliauti vien tik dieta, būtina teisingai pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, negalima ilgai nesportavus staiga pradėti aktyviai judėti. Dieta neturi labai skirtis nuo kasdieninio jūsų raciono. Negalima praleisti pusryčių, pietų. Badavimas ir maisto ribojimas netinka. Tai lėtina energijos procesus ir dėl to svoris gali dar labiau padidėti.-  Ką patartumėte išbraukti iš dienos meniu ir ką įtraukti, kad lieknėtume lengviau?Iš savo raciono patarčiau išbraukti riebų ir daug cukraus turintį maistą. Į savo kasdieninį mitybos racioną įtraukite baltymų turinčius produktus: varškę, jogurtą, žuvį, baltą mėsą. Vietoj bulvių rinkitės daržoves, žinoma, geriau bus, jei valgysite termiškai neapdorotas daržoves, taip išsaugosite reikalingus vitaminus ir mikroelementus.- Ar tiesa, kad vanduo padeda lieknėti?Taip, vanduo padeda išvalyti organizmą ir gerina medžiagų apykaitą. Lieknėjantiems žmonėms rekomenduojama per dieną išgerti iki 2 litrų vandens.- Ypač prieš vasarą visi norime dailesnių formų, ką daryti, kad sulieknėtume sveikai ir mums nepritrūktų reikalingų medžiagų?Patartina naudoti įvairų maistą: daržoves, grūdus, riešutus, mėsą ir žuvį. Bet kokiu atveju, reikia racioną papildyti natūraliais  vitaminų ir mineralų kompleksais.Taigi, svarbu organizmo ,,neišgąsdinti‘‘. Nepulkite iš karto sportuoti kiekvieną dieną ir valgyti tik vaisius, nes viena iš pagrindinių klaidų, kodėl nepavyksta numesti svorio, ar pradėjus laikytis dietos, jau po kelių dienų persivalgome – per griežta mityba. Nesikankinkite, nesukelkite organizmui šoko, mylėkite save ir savo kūną. Savo suvalgomo maisto porcijas šiek tiek sumažinkite ir pradėkite fiziškai judėti – tai jums tikrai duos rezultatų!
White Chia – neįprastas ir naujas produktas
26 March, 2013
White Chia sėklos – tai senovinis produktas, jų maistinė vertė buvo patikrinta per tūkstančius metų.Chia sėklose augalinių baltymų kiekis siekai nuo 19% iki 23% nuo jų masės, šis baltymas aukštos kokybės.Pagal baltymų kiekį chia pranašesnė už kviečius, miežius, kukurūzus, ryžius ir avižas.Viena iš vertingu šių chia sėklų savybių didelis omega 3 riebalų rūgščių kiekis juose. Omega 3 rūgtys yra neabėjotinai reikalingi mūsų organizmui, bet jame nesigamina, o tai reiškia, turi patekti į organizmą su maistu. Tokios riebalų rūgštys kaip alfa linoleno rūgštis (ALR), dokozaheksaeno rūgštis (DHR), eikozapanteano rūgštis (EPR) randami chia sėklose. Jie padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje (ALA), DHR  padeda palaikyti normalią smegenų funkciją, EPR ir DHR padeda palaikyti normalią širdies veiklą, DHR padeda išsaugoti normalų regėjimą. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 2 g ALR, 250 mg DHR ir EPR.Be to šios rūgštys atsparios oksidacijai, ilgą laiką negenda esant įprastoms laikymo sąlygoms. Tokį didelį atsparumą oksidacijai lemia sėklų sudėtyje esantys galingi antioksidantai, tokie kaip kofeino rūgštis, chlorogeno rūgštis taip pat polifenoliai miricetinas, kvercetinas, kempferolis ir flavonolis. Šie junginiai ne tik apsaugo riebiąsias rūgštys chia sėklose, bet ir naudingi vartojant juos su maistu.Baltoji Chia – puikus augalinis kalcio šaltinis su aukštų pasisavinimo gebėjimų, kadangi subalansuotas su esančiais chia riebalais, vitaminais ir būtiniausias mikroelementais, pavyzdžiui – boru. Todėl chia puikiai palaiko kaulų ir raumenų sistemos būklę, naudinga vaikams, sportininkams, moterims klimakso periode su osteoporozės rizika. 100 g chia sėklų turi savyje 870 g kalcio. Chia sėklose kalcis subalansuotas su kitais mikroelementais – jame daug fosforo, kalio, cinko, magnio, geležies, vario, mangano, molibdeno ir kt.Sėklose randama vitaminų, tokių kaip vitaminas A, B grupės vitaminai.Chia labai hidrofilinė, ji sugeba sugerti 10 kartų daugiau vandens negu pati sveria. Būtent šį savybė, išlaikyti vandenį organizme, esant didelėms fiziniams krūviams, buvo labai vertinama senovės karių – actekų, vartojusiu chia ilgų ir sunkių žygių metu.Chia jungdamasi su vandeniu skrandyje suformuoja vientisą gelį, sukurianti tam tikrą barjerą tarp gleivinės ir suvalgyto maisto. Patekus į plonąją žarną, tai trukdo greitam angliavandenių ir riebalų absorbcijai į kraują, kas pagerina medžiagų apykaitą (metabolizmą), užkerta kelią aukštai glikemijai.Todėl chia gali būti sėkmingai naudojama svorio kontrolės programose, sergančiu cukriniu diabetu dietoje, esant metaboliniam sindromui, sutrikusiai riebalų apykaitai, nėščioms ir žindančioms moterims.Yra kelios Chia veislės: baltoji, rudoji, pilkoji, juodoji.Baltoji chia laikoma geriausia rūšimi dėl didelio kiekio baltymų ir kalcio. Be to, mūsų produktas, specialiai apdorotas - pagaminta naudojant specialią pjaustymo  technologiją, kuri leidžia pagerinti bioprieinamumą smulkiai supjaustant sėklas. Patogi naudojime – jos nereikia papildomai mirkyti.White Chia™ sudėtyje nėra cukraus, druskos, mielių, kviečių, glitimo, sojos, kukurūzos, miežių, žuvų, vėžiagyvių, riešutų, kiaušinių bei pieno produktų.White Chia™ taip pat nėra konservantų, dirbtinių dažiklių bei skonio stipriklių. Jos sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų organizmų ir transgeninių riebalų.White Chia™ tai rusvai gelsvos spalvos milteliai, supakuotas į felines pakuotes po 454 g. (41 porcija). Tekste vartojami teiginiai nebuvo patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir negali būti traktuojami kaip rekomendacijos. 
Senėjimo lėtinimas. Interviu su kosmetologe D. Tumiene
26 March, 2013
Įsisukę į darbų sūkurį neturime laiko tinkamai savimi pasirūpinti, o žvilgtelėjus į veidrodį pastebime, kad atsirado raukšlelių, kūno oda jau nebe tokia jaunatviška ir skaisti. Kaip sustabdyti laiką ir tinkamai pasirūpinti savimi? Juk kiekvienam norisi kuo ilgiau atrodyti jaunatviškai. Apie taikalbame su Dermatokosmetologijos klinikos kosmetologe Dainora Tumiene.- Kokie masažai stabdo odos senėjimą, gerina savijautą?Bet kuri masažo rūšis, jei ji atliekama teisingai, gerina odos gyvybingumą ir bendrą žmogaus savijautą. Atpalaiduojant įtemptus raumenis, galima atitolinti mimikos raukšlių atsiradimą. Skatinant limfos nutekėjimą, galima išvengti patinimų, pabrinkimų. Masažo metu biologiškai aktyvios medžiagos geriau įsisavinamos odoje, todėl pritarsiu Jelenos Zemskovos, „Inmaster“ mokyklos įkūrėjai Maskvoje, nuomonei, kad masažas yra pagrindinė prevencijos priemonė odos senėjimo stabdymui.Dainora Tumiene- Kokios kosmetinės procedūros rekomenduojamos norintiems atjaunėti, geriau jaustis?2012 metų kosmetologų konferencijoje buvo pristatytos tokios šiuolaikinės estetinės medicinos senėjimo stabdymo procedūros:
  1. Injekcinės metodikos ir technologijos – mezoterapija, botulino toksino injekcijos, audinių užpildai.
  2. Kamieninių ląstelių technologijos.
  3. Radijo dažnio sistemos.
  4. Lazerinės technologijos, CO2 metodika, frakcinis odos atjauninimas, fotoatjauninimas, kitos lazerinės technologijos.
  5. Pilingai.
  6. Neinvazinės technologijos – aparatinės, neaparatinės.
Senėjimą lėtinančios procedūros. Interviu su kosmetologe Dainora Tumiene- Ką rekomenduotumėte moterims, kurios nori atitolinti raukšlių atsiradimą ar jas sumažinti?Svarbiausia yra tvarkingos senėjimo stabdymo žingsnių sekos paisymas. Pradėkime nuo neinvazinių procedūrų. Neužmirškime aukščiau paminėtos masažo galios, odos palepinimo biologiškai aktyviomis medžiagomis. Antras labai svarbus žingsnis turėtų būti pilingai, atliekami medicinos specialistų. O toliau – visi kiti aukščiau paminėti žingsniai, kurių parinkimas, taip pat kaip ir pilingų, turėtų būti profesionalo darbas. Paskutinis žingsnis, jei nepadeda jokios kosmetikos procedūros, priklauso plastikos chirurgams.Labai svarbu, kad rastumėte laiko sau, išmoktumėte nusiraminti ir atitrūkti nuo patiriamo streso ir įtampos. Odai labai svarbus ir drėkinimas. Gerkite daug vandens, valgykite sultingų daržovių ir vaisių. Jei odos nedrėkinsime, ji greit praras švytėjimą, atsiras raukšlelių. Pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų A, E, D vitaminų, natūralios saulės šviesos, venkite soliariumų. 
Kūdikio maitinimas krūtimi - ar tai tik maistas?
25 March, 2013
Vis įdomesnių duomenų gauna mokslininkaitirdami  bakterijas, esančias mūsų organizme, kurias įprasta vadinti mikrobiotomis. 2012 metais pasibaigė, daug metų trukęs tarptautinis žmogaus mikrobiotų tyrimo projektas, kurio dėka buvo tiksliai ištirti ir aprašyti visi mikrobai, esantys žmogaus organizme. Pasirodo, kad vienai ląstelei žmogaus organizme atitenka apie dešimt bakterijų. Mūsų organizme jų yra apie 2,5 kilogramo. Tarp jų – reikalingos mūsų organizmui, kitos – sąlyginai  patogeninės. Buvo ištirta genetika visų mikroorganizmų ir išaiškinta jų egzistavimo galimybė  žmogaus organizme.Konkurencijoje dėl maisto medžiagų, pirmauja reikalingos mūsų organizmui bakterijos – pavyzdžiui,  bifidobakterijos taip greitai įsisavina oligosacharidus, kad patogeniniai mikroorganizmai nespėja jų įsisavinti. Tokiu būdu yra  reguliuojamas patogeninių mikroorganizmų kiekis organizme. Todėl didelis dėmesys buvo skirtas oligosacharidams. Tai paprastieji cukrai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina ir neįsisavina. Anksčiau jie buvo laikomi sudėtine pluošto dalimi stimuliuojančia peristaltiką, tačiau pasitvirtino kita jų paskirtis būti prebiotiku t.y. maitinti probiotikus. Žmogaus organizmas jų nenaudoja, palikdamas juos mikroorganizmams.Mokslininkai tyrinėja oligosacharidų įvairumą, manoma, kad jų yra apie 200. Labiausiai sudomino oligosacharidai motinos piene. Išaiškėjo, kad jų yra daug kartų daugiau, negu karvės piene ir jie turi ypatingą savybę – neleidžia vystytis  žarninėms lazdelėms (Escherichia coli bakterijoms), streptokokui, amebinei dezinterijai ir net choleros vibrionui .Todėl keičiamas požiūris į dirbtinius pieno mišinius primaitinimui. Tapo aišku, kad su  motinos pienu gaunama ne tik maistingų medžiagų, bet ir įgyjamas pasyvus imunitetas.  Motinos pienas formuoja kūdikio mikroflorą ir turi įtakos tolimesnei vaiko sveikatai.Motinos įščiose vaisius visiškai sterilus, pirma pažintis su bakterijomis įvyksta vaikui gimus, su pirmais prisilietimais prie naujagimio,  pirmu maitinimu. Šiame etape prasideda žarnyno kolonizacija ir imuninė sistema pradeda savo darbą. Todėl siūloma į dirbtinius pieno mišinius  įdėti oligasacharidų išgautų iš motinos pieno, arba identiškus pagal jų sudėtį.  Moksliniai tyrimai vyksta ir toliau, norima įrodyti, kad oligasacharidai gali būti naudingi ir suaugusiam žmogui esant virškinamojo trakto sutrikimams.  Šiuo metu mes naudojame seniai ir gerai ištirtus fruktooligasacharidus, kurie yra morkose, topinambuose,  petražolėse, cikorijose, artišokuose, sojoje. Tai inulinas ir kiti panašūs prebiotikai. Jų   nesuvirškina organizmo fermentai,  mikroorganizmai juos fermentuoja storojoje žarnoje ir po to jais naudojasi. Jų vartojimas yra efektyvus, paprastas ir neturi pašalinio poveikio.
Arterinė hipertenzija – lyg tiksinti bomba
21 March, 2013
Viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų yra arterinė hipertenzija. Kraujo spaudimas laikomas per dideliu, kai jis didesnis nei 140/90 mm/Hg. Todėl turime žinoti, kaip šią ligą atpažinti jai dar tik prasidėjus. Pasak gydytojų, didelę reikšmę arterinės hipertenzijos atsiradimui turi genetinis paveldėjimas, žalingi aplinkos veiksniai, stresas ir antsvoris.Arterinė hipertenzija – lyg tiksinti bombaPagrindinės ligos stadijos1-ojoje stadijoje arterinis spaudimas kartais padidėja ir vėl normalizuojasi, todėl gydytis siūloma koreguojant gyvenimo būdą, mitybos įpročius. Rekomenduojama vartoti mažiau skysčių, druskos, daugiau ilsėtis, fiziškai judėti, atsisakyti alkoholio ir rūkymo). 2 –ojoje stadijoje arterinis spaudimas padidėjęs nuolat ir sumažėja tik vartojant vaistus, atsiranda širdies ir kitų organų pažeidimai.3 –ojoje stadijoje arterinis spaudimas visuomet padidėjęs, pažeisti kiti organai ir kraujagyslės. Skiriami vaistai, o jei jie nepadeda, gydymas tęsiamas ligoninėje.Sergant arterine hipertenzija labiausiai nukenčia širdis – padidėjus kraujo spaudimui, padidėja ir širdžiai tenkamas krūvis, todėl susilpnėja širdies susitraukimai, prireikia daugiau deguonies, gresia stenokardija ( stiprus krūtinės skausmas), ypač pasireiškianti streso metu.Dėl arterinės hipertenzijos gali prasidėti ir smegenų kraujotakos sutrikimai, kamuoti galvos skausmai, atminties susilpnėjimas, regos sutrikimai, inkstų nepakankamumas.Kaip normalizuoti kraujo spaudimą?Atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą ir svorį  - antsvoris įtakoja padidėjusį kraujo spaudimą. Labiausiai kenkia druska ir riebalai. Laikantis specialios dietos, sumažėja kraujospūdis, pagerėja savijauta. Svarbu gauti ir pakankamą kiekį magnio – jis teigiamai stiprina širdies veiklą, ramina nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą.Kodėl arterine hipertenzija dažniau serga moterys?Moterys iš prigimties yra jautresnės, be to, jų organizmą reguliuoja hormonai, todėl joms sunkiau suvaldyti savo emocijas nei vyrams, o stresas įtakoja padidėjusio kraujospūdžio, širdies ligų riziką. Ypač moterys kelia pavojų savo sveikatai, jei daug dirba, neranda laiko pailsėti, riebiai valgo ir fiziškai nejuda. Todėl atkreipkite dėmesį į savo sveikatą, kol dar nevėlu, raskite laiko sau, apsilankykite pas gydytoją, neleiskite sau stresuoti.Norint išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, matuokite kraujospūdį ryte ir vakare. Užsirašykite spaudimo svyravimus, stebėdami save suprasite, kodėl kraujo spaudimas pakilo – dėl netinkamos mitybos, streso, per didelio fizinio aktyvumo. 
Kaip galime apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?
18 March, 2013
Daugelis žmogaus organų yra poriniai: akys, ausys, inkstai, tad, jei suserga vienas iš jų, jį ,,pavaduoti‘‘ gali kitas. O širdis yra tik viena.., tad labai svarbu tinkamai ja rūpintis.Širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą lemia daug veiksnių. Labai svarbu – paveldėjimas. Jei jūsų tėvai sirgo širdies – kraujagyslių ligomis, dažnai jomis suserga ir vaikai. Jei žmogus linkęs sirgti arterine hipertenzija, ateroskleroze – kad ir kaip saugotųsi, vis tiek gali susirgti. Tačiau, jei žinome, kad mums gresia širdies ir kraujagyslių ligos, galime jas atitolinti, juk prižiūrint savo sveikatą, galima nesirgti iki pat gilios senatvės, o tinkamai neatkreipus dėmesio į save, susirgti galime jau trisdešimties! Tad ką daryti, kad mūsų širdis ir kraujagyslės būtų sveikos?Kaip galime apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?JUDĖKITEŠiuolaikinis gyvenimo ritmas ypač aktyvus: žmogui nuolat trūksta laiko pailsėti, skirti laiko tik sau. Vis daugiau žmonių dirba sėdimą – protinį darbą, mažai juda. Pakankamas fizinis aktyvumas treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, tad judėjimas turi didelę reikšmę mūsų sveikatai. Pasirinkite sau priimtiną, patinkančią sporto šaką: plaukiokite, bėgiokite, šokite, į darbą pavasarį važiuokite dviračiu. Svarbiausia netinginiauti!TINKAMAI ORGANIZUOKITE SAVO LAIKĄStresas neigiamai atsiliepia jūsų sveikatai, o jį patiriate skubėdami. Nesistenkite visus darbus atlikti kuo skubiau, jei jaučiate didelę įtampą. Tinkamai susidėliokite planą, apskaičiuokite, kiek laiko reikia, kad atliktumėte vieną ar kitą darbą. Dirbkite ramiai, nesiblaškykite.UGDYKITE SAVO CHARAKTERĮŠirdies ir kraujagyslių ligos gresia nuolat nepatenkintiems, kritikos netoleruojantiems darboholikams, nekantriems ir dirgliems žmonėms. Jei norite būti sveiki ir ramūs, stenkitės realiai save vertinti, būti kantrūs, santūrūs. Mūsų charakteris, veiksmai,